Rugsėjo 1-osios skambutis sveikina vis mažiau mokytojų

Jau netrukus prestižine vis bandomą paversti mokytojo profesiją bus galima vadinti ir deficitine. Mokytojų Lietuvoje kasmet sparčiai mažėja, o įvairūs tyrimai rodo, kad artimiausiais metais jų gali trūkti daugiau nei 2 tūkst.

Statistikos departamento duomenimis, per ketverius metus pedagogų šalyje sumažėjo 4 tūkst.: 2016–2017 mokslo metais valstybinėse ir privačiose mokymo įstaigose jų dirbo 45,4 tūkst., o praėjusiais mokslo metais jau tik 41,4 tūkst.

Nevalstybinėse bendrojo ugdymo įstaigose pedagogų daugėja. Departamento duomenimis, per ketverius metus mokytojų skaičius jose išaugo kiek daugiau nei 500: nuo 918 iki 1425.

Statistika rodo, kad nevalstybinėse mokymo įstaigose daugėjo ir besimokančiųjų, nors bendras mokinių ir studentų skaičius šalyje nuo 2016 m. sumažėjo 45 tūkst.

Komentaras

Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto docentė dr. Aušra Rutkienė pastebi, kad demografiniai procesai neišvengiamai paliečia ir mokyklas.

 

Pasak mokslininkės, dėsninga, kad mažėjant mokinių, traukiasi ir pedagogų gretos. Tiesa, skirtinguose švietimo lygmenyse mokinių mažėja nevienodai.

 

Pradiniame ugdyme mažėjimas ne toks drastiškas kaip viduriniame, o Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenys rodo, kad pastaruosius dvejus metus netgi pastebimas nežymus mokinių skaičiaus didėjimas.

 

Pedagogų bendruomenė ne tik traukiasi, ji ir sparčiai sensta, bet jaunoji mokytojų karta taip greitai neateina pakeisti vyresniųjų kolegų, kaip norėtųsi. Pasak A. Rutkienės, įvairios ilgalaikės prognozės jau kurį laiką rodė disbalansą – 50 metų perkopusių pedagogų daugiau nei jaunų.

ŠVIS duomenimis, dirbančių pensinio amžiaus pedagogų šalyje yra 7,25 proc. (2020–2021 mokslo metai). Pedagogų, kurių darbo stažas iki 2 metų, yra beveik 5proc.

Lietuvoje ypač mažai jaunų, iki 30 metų, mokytojų – mūsų šalyje jie sudaro tik 3 proc., kai EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) šalių vidurkis yra 11 proc.

Bet Lietuvoje gerokai daugiau nei pusė mokytojų yra vyresni kaip 50 metų – jie sudaro 57 proc. (EBPO vidurkis – 34 proc.) visų pedagogų. „Vidutinis pedagogų amžius jau perkopė 50 metų ribą ir tai dar vienas rimtas signalas pedagogus rengiančioms institucijoms ir visai sistemai“, – perspėja A. Rutkienė.

Be to, pasak mokslininkės, svarbu įvertinti ir dėl pandemijos atsiradusius veiksnius – padidėjusį pedagogų darbo krūvį, pasikeitusią mokymo aplinką: „Neteko sutikti nė vieno pedagogo, kuris būtų pasakęs, kad nuotolinio mokymo laikotarpiu darbo buvo mažiau. Ne vienam pedagogui tai buvo lūžio ar apsisprendimo laikas, kai buvo priimtas galutinis sprendimas nebedirbti pedagoginio darbo.

Rudenį bus aiškiau, kokiam mokytojų skaičiui nebeskambės Rugsėjo 1-osios skambutis, tačiau, remiantis dabartine informacija, tokių gali būti 1400–1500.“

Lietuvoje pedagogų trūksta ir artimiausiu metu trūks. „Tačiau turime nepamiršti, kad situacija skirtingose savivaldybėse yra nevienoda, – sako A. Rutkienė. – Vienas iš formalių rodiklių – mokinių skaičius, tenkantis vienam pedagogui. Skirtingose savivaldybėse jis skiriasi iki 3 kartų – vadinasi, ten, kur mokytojams tenka mažesnis krūvis, įmanoma darbą organizuoti su turimu pedagogų skaičiumi ar net reikia optimizuoti mokyklų tinklą. Tačiau kai kur pedagogų stygius atsiliepia gana skaudžiai.“

Kaip teigia pašnekovė, trys skirtingi STRATA (Vyriausybės strateginės analizės centras) prognozių scenarijai rodo, kad jau ateinančiais metais trūks daugiau nei 2 tūkst. pedagogų.

Panašius skaičius prognozavo ir 2019 m. tyrimą atlikę VDU mokslininkai. Pasak jų, labiausiai trūks STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos), pradinio ugdymo pedagogų, pagalbos vaikui specialistų.

Vis dėlto, pasak A. Rutkienės, situacija po keleto metų gali imti gerėti, nes pedagogines studijas pasirenkančių studentų skaičius auga: „Mus labai džiugina konkursai į profesines pedagogikos studijas – jas renkasi jau turintys bakalauro diplomus ir jauni, ir vyresni žmonės.

Be to, nemažai studijuojančių ne pedagogikos krypties studijų programose renkasi gretutines pedagogikos studijas. Sulaukiame ir nemažai persikvalifikuoti pasiryžusių pedagogų – baigusieji perkvalifikavimo studijas turės jau dviejų dalykų mokytojo kvalifikaciją – būtent tokia yra VDU mokytojų rengimo samprata.“

A. Rutkienė pastebi, jog universiteto rengiamas mokytojų perkvalifikavimo studijas renkasi ir mokytojai iš privačių mokyklų. Jie nori keisti profilį – privačiai institucijai tiko jų darbo kokybė, stilius, metodai, tačiau trūko formalios kvalifikacijos.

Ar tiesa, kad valstybinėse mokyklose dirbančius geriausius specialistus pervilioja sparčiai steigiamos privačios bendrojo ugdymo įstaigos?

Pasak A. Rutkienės, tikrai pasitaiko, jog besiplečianti arba „auganti“ („renkanti“ vyresnes klases) mokykla pervilioja valstybinių mokyklų pedagogus, siūlydama jiems geresnį darbo užmokestį ir darbo sąlygas. „Tačiau žinau keletą atvejų, kai susiklostė priešingai, – didesnės algos ar geresnės darbo sąlygos nevalstybinėje mokykloje nemotyvavo, nes buvo keliami aukšti reikalavimai, ir žmonės paliko darbą privačiame sektoriuje“, – pasakoja A. Rutkienė.

Šalies švietimo sistema su vis rimtesniais iššūkiais susiduria nepaisant didėjančio šios srities finansavimo. Kaip rodo statistika, 2020 m. šalies švietimo įstaigų gautos lėšos siekė 2,3 mlrd. eurų – 238 mln. eurų, arba 12 proc., daugiau nei 2019 m.

Valdžios sektoriaus lėšos sudarė didžiąją finansavimo dalį – 81 proc. (1,9 mlrd. eurų) – švietimo įstaigų gautų lėšų. Per metus jos padidėjo 198 mln. eurų (12 proc.).

2020 m. vienam švietimo įstaigoje besimokančiam asmeniui vidutiniškai teko 3 180 eurų, arba 330 eurų daugiau nei ankstesniais metais.

2020–2021 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 459 tūkst. mokinių ir studentų, arba beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas.

Statistikos dep. inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šiuolaikinių miško namelių privalumai ir patogumai atostogoms

Birštonas, esantis šalia Nemuno upės vingio, yra viena iš populiariausių atostogų vietų Lietuvoje, garsėjanti savo natūralia grožiu ir gydomosiomis mineralinių šaltinių savybėmis. Naturcamp.lt Birštone siūlo unikalią galimybę mėgautis šiuo nuostabiu kurortu, teikiant daugybę privalumų ir patogumų, kurie užtikrina nepamirštamas atostogas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, kodėl verta pasirinkti naturcamp.lt Birštone. Gamtos grožis ir ramybė Birštonas yra žinomas dėl savo gražių kraštovaizdžių, žaliuojančių miškų ir gaivaus oro. Naturcamp.lt siūlo galimybę apsistoti pačioje gamtos širdyje. Miško nameliai vieta, kur galima mėgautis paukščių

Gera žinia specialybę užsienyje įgijusiems lietuviams – kvalifikacija bus pripažinta ir Lietuvoje

Nuo šiol užsienyje įgijus profesinę kvalifikaciją, ji bus pripažinta ir Lietuvoje. Į tėvynę norintiems grįžti lietuviams ar atvykstantiems užsieniečiams nebereikės dar kartą siekti užsienyje jau įgytų kompetencijų, kad galėtų sėkmingai įsidarbinti ar tęsti mokslus Lietuvos profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje. Iki šiol kiekvienas darbdavys ar mokymo įstaiga savarankiškai spręsdavo dėl konkrečios užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Vyriausybė patvirtino užsienyje įgyto išsilavinimo ir kvalifikacijų pripažinimo tvarkos aprašą. Nauja tvarka apims ne tik jau iki šiol galiojusį užsienyje įgyto aukštojo išsilavinimo,

Nepaprasti vasaros naktų debesys ir Joninių orai

Kaip informuoja Meteo.lt, būtent taip galima pavardinti naktimis švytinčius sidabriškuosius debesis (trumpinys – NLC). Jie yra unikalūs tuo, kad susiformuoja ne apatinėje (kaip įprasti mums debesys), o viršutinėje atmosferos dalyje (~80 km aukštyje). Tokius nepaprastus debesis galima išvysti tikrai ne kiekvieną vasaros naktį. Jie pasirodo tik keletui valandų pačiomis trumpiausiomis birželio-liepos naktimis. Dar rečiau šie debesys sužimba ypač ryškiai ir apima visą šiaurinį horizontą. NLC nakties danguje reikėtų laukti praėjus bent pusantros valandos po saulėlydžio arba anksti ryte, kol tebėra

Įvertintas Lietuvos penkiolikmečių kūrybiškumas

Lietuvos penkiolikmečiai pasižymi gerais kūrybinio mąstymo gebėjimais. Paskelbti tarptautinio penkiolikmečių tyrimo EBPO PISA 2022 rezultatai rodo, kad Lietuva yra 13-20 pozicijoje tarp 64 šalių. Lietuvos penkiolikmečių rezultatai aukštesni už 47 tyrime dalyvavusių šalių, žemesni – už 12 šalių. Lietuvos mokinių rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo EBPO šalių vidurkio (33 taškai) kartu su Vokietijos (33), Taivano (33), Ispanijos (33), Čekijos (33), Prancūzijos (32), Nyderlandų(32), Izraelio (32) rezultatais. Tyrime buvo vertinami penkiolikmečių mokinių kūrybinio mąstymo gebėjimai – tiriama, kaip mokiniams sekasi kurti

Taip pat skaitykite