Kintiškiai laukdami astronominio rudens pradžios pakvietė į rudens lygės šventę: „Atvažiuokite, ateikite, nepasididžiuokite“, – kvietė šventę organizavęs Kintų Vydūno kultūros centras (vadovė R. Tarvydienė). Suvažiavo, suėjo nedaug, matyt, vis dar bulviakasis nesibaigęs…
O kurie nešini šių metų derliaus vaišėmis ir žolynais atėjo, galėjo mėgautis besibaigiančio rugsėjo šiluma, kartu su visais padainuoti, pašokti, pažaisti ir paragauti visokiausių skanėstų.

Mažasis Benas mamai padėjo padaryti skanumyną – želė su avietėmis.

Vyrai gražūs kaip rateliai…
Degučių folkloro ansamblis „Pilutė“, vadovaujamas Žemaičių etnokultūros centro etnografės Admos Baltutienės, atvyko su dainomis, šokiais ir žaidimais, kuriuos nuo seno mokėjo žemaičių krašto žmonės. Garbaus amžiaus kolektyve dainuojančios močiutės, seneliai, mamos, tėvai, jaunos mergelės ir berneliai šišioniškius mokė žemaitiškų dainų, patys šoko, kitus kvietė šokti ir žaisti.
„Gražūs vyrai kaip rataliai, ateikit, pamatysim, ar mokat mergelkom kasas supinti“, – kvietė Adma Baltutienė.

Rugsėjis – metas, kai gamta nusidažo visomis rudens paletės spalvomis, ūkininkai skaičiuoja derlių ir vis daugiau randa laiko su kaimynais susieiti, draugų pasikviesti. Rugsėjo 22 d. prasideda astronominis ruduo, kai diena susilygina su naktimi, kai saulė risdamasi iš rytų į vakarus vis trumpiau beužsibūna danguje. Kai diena susilygina su naktimi – tas metas vadinamas Rudens lyge.

Kintiškiai vyrai – ne žiopli, bemat parodė, kad ne tik išpinti, bet ir supinti kasas moka. „Pilutė“ pamokė, ir kaip rankų miklumą, taiklumą pasitikrinti. Mikliausi stiklainyje su grūdais riešutų ieškojo, bulves į krepšius mėtė. Laimėtojai džiaugėsi gera nuotaika ir prizais. Vieniems atiteko po didžiulį svogūną, kitiems – po čiulpinuką. Žaidimų netrūko ir mažiausiems.
Kintai garsėja savo šokių kolektyvais: šoko Astos Gužauskienės vadovaujami kolektyvai „Kanarėlė“ ir „Kintai“. O kol sukosi šokėjų poros, ilgą ir spalvingą žolynų ir darželių gėlių pynę nupynė Rima Nausėdienė, Danguolė Lučinskienė ir Danutė Narbutienė. Dainuodami „Suk, suk rateli“ šventės dalyviai pynę apsuko ant simbolino stulpo virš kurio į dangų stiebėsi vienas svarbiausių marių pakrančių augalų – nendrių kupolas.

Vydūno kultūros centro vadovė Rita Tarvydienė (antra iš dešinės) svečius pasitiko pasidabinusi naujutėliu kuršišku kostiumu, o kruopščiąsias talkininkes Astą, Redą, Aušrą ji papuošė savo rankų darbo delmonais.

Dosnus šeimininkių stalas
Greičiausiai ant gausaus vaišių stalo neliko kintiškių Šalnės ir Audriaus Valčiukų rabarbarų pyrago. Degutiškė Nijolė Zakarienė atvežė net du keksus, kuriuos „bobomis“ vadino. Šeimininkių šeimininkė kintiškė Angelė Barauskienė iš varškės sūrio, obuolienės, keptų ir pacukruotų obuoliukų, erškėtrožių uogų ir medetkų žiedų sudėjo dailią kompoziciją. Nors kompoziciją ir buvo gaila ardyti, bet jos paragavusieji net pirštus laižė… Sumuštinių su grybų užkepėle padarė ir obuolių pyragą iškepė Regina Gumuliauskienė, obuolių-spanguolių pyragu vaišino Rita Tarvydienė.
Mažasis Benas akių nenuleido nuo savo mėgstamiausio patiekalo – želės su avietėmis. Šį gardėsi padarė jo mama Aušra Mačiulaitienė. Ant stalo puikavosi ir netikėtų receptų gardumynų. Visiems parūpo paragauti kintiškės Virginijos Rudienės virtos žalių pomidorų uogienės. Virginija pasakojo, kad žalius pomidorus iš vakaro supjausčiusi užpila cukrumi, o ryte prideda citrinų, pagardinta anyžiais ir kitais prieskoniais ir verda apie valandą ant lengvos ugnies. Nors ir neįprasta žalių pomidorų uogienė, bet ji puikiai tiko prie vaflinių blynų, kuriuos čia pat ant lauko kepyklos kepė Birutė ir Vaida. Šeimininkės pasirūpino, kad vaflinių blynų visiems užtektų, tešlos paruošė net 5 litrus.

Kintiškė Virginija Rudienė į šventę atskubėjo su „violetine“ nuotaika.

Virginija Rudienė siūlė ragauti ir kito jos patiekalo iš kiaulpienių, nasturtų žiedų, česnakų. Virginija gamina ne tik sveiką, bet su didele meile ir menine išmone apipavidalintą maistą. Stalą puošė jos sukurta kompozicija iš dekoratyvinio kopūsto, perilės lapų ir violetinių astrų žiedų. Šeimininkė ir pati buvo pasipuošusi rūbais, kurių spalva derėjo su jos patiekalais.
Kintai kasmet patrauklesni
Kintų miestelis kasmet vis labiau tampa patrauklesnis, vis dažniau gyventi čia sugrįžta išsibarstę kintiškiai. Štai visai neseniai į gimtinę sugrįžo Klaidas ir Ilona Papieviai. Ponia Ilona dažnai atvažiuodavusi pas vyro tėvus, džiaugiasi galėsianti čia gyventi ir šeimininkauti. Šeimininkauti jai sekasi. Šventės dalyvius kvietė ragauti duonos, kurią iškepė Kintų pagrindinės mokyklos daugiafunkcio centro, kuriam ji vadovauja, vaikai. Ilona pasakoja, kad vaikai noriai lanko daugiafunkcį centrą. Čia jie praleidžia daug laiko mokydamiesi įvairiausių rankdarbių, noriai lanko įvairius užsiėmimus. Centre duoną kepa net pradinukai. Centras pilnas šurmulio iki vėlaus vakaro, čia renkasi ir mamyčių klubas.
Ilona duoną kepa ir namie. Koks receptas? „Paprastas – duonai užmaišyti reikia meilės, o kepti – ramybės“, – sako Ilona, duoną raugianti iš vakaro, o ją kepanti ankstų rytą, kai namuose visi dar miega.

Laima PUTRIUVIENĖ

„Pilutė“ kvietė šišioniškius kasą pinti.

Šoka „Kintai“.

Kintiškių šokių kolektyvas „Kanarėlės“ rudens darganoms pasiruošusios.