Ričardas Bartkevičius nebedirba Stoniškių seniūnu

Pagėgių savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko konkursą laimėjo iš Stoniškių seniūno pareigų pasitraukęs Ričardas Bartkevičius – jis jau naujame darbe. Stoniškių seniūno pareigas laikinai eina Gintautas Stančaitis. Naują seniūną Stoniškiai turės įvykus konkursui.

Ričardas Bartkevičius – pirmas iš kairės.

Ričardas Bartkevičius – pirmas iš kairės.

Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė nustebo išgirdusi klausimą, kodėl iš seniūnų išėjo R. Bartkevičius. „Žmogus dalyvavo konkurse, jį laimėjo, nori būti gana savarankiškos įstaigos vadovu, juo jau ir dirba. Kas čia neįprasto?“ – telefonu sakė D. Butvydienė apie kelis metus seniūnu dirbusio R. Bartkevičiaus sprendimą.
Sekmadienį „Rusnės festivalyje“ sutiktas buvęs seniūnas buvo nekalbus: „Kaip sakoma, be komentarų…“ Galbūt tai ir sukėlė įtarimų?
Pagėgių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Danutė Bardauskienė, gyvenanti Stoniškiuose, apie seniūno išėjimą kalbą pradėjo tolima praeitimi. Daug vyrų vadovavo Stoniškiams, visi, kaip ir medžiai, buvę vis kitokie. Danutė pradėjo dirbti būtent Stoniškiuose. Pirmasis apylinkės pirmininkas, kaip juos tuo metu vadino, buvo Juozas Balandis, kurį pakeitė Viktoras Mišeikis, dirbęs trumpai. Po jo dirbo istorikas pedagogas Robertas Maziliauskas, kurį pakeitė Stanislovas Bagdonas. Po šio atėjo Ričardas Bartkevičius.
„Apie kiekvieną galiu pasakyti daug gerų žodžių. Dirbo, stengėsi, kiekvienas buvo vis kitoks, nes žmonės kaip medžiai – vienodų nebūna…“ – sakė D. Bardauskienė, savo gyvenimą susiejusi su kultūra, organizavusi ir Stoniškiuose bei visoje seniūnijoje ne vieną šventę ar renginį. Tad su seniūnais teko susidurti, tartis, bendrauti.
Anot moters, seniūno požiūris į kultūrą priklauso ne tik nuo jo išsilavinimo, bet ir nuo to, ar pats dalyvauja meno kolektyve, lanko repeticijas, yra pajutęs, kaip nelengva pasirodyti žiūrovams.
Štai Natkiškių seniūnė Vilyta Sirtautienė esą prisipažinusi, jog nebūtų supratusi kultūros darbuotojų, nebūtų įsivaizdavusi, kiek jie įdeda triūso, jeigu pati nedalyvautų „Vaivorykštės“ kaimo kapeloje, nedainuotų, nevaidintų.
R. Bartkevičiaus požiūris į kultūrą buvęs sudėtingas ir keistas. „Darau pauzę…“ – sakė D. Bardauskienė, netrukus ramiai paaiškinusi, kad seniūnas vieno žmogaus patarimo neimdavęs į galvą, jeigu jau vieningą nuomonę išsakydavęs būrys, sutikdavęs. Kultūros žmonės, kai organizuoja seniūnijos vasaros šventę, Žąsų turgų, kitas šventes, skuba, bėga, nėra kada ilgai diskutuoti, o su seniūnu A. Bartkevičium laiko prireikdavo.
R. Bartkevičius mokėjo bendrauti su gyventojais, daug kam padėdavo, nuramindavo, pečius paglostydavo. Tik seniūnas nevaldo pinigų, menkos jo galimybės padėti. Taisyti, tvarkyti keliai, nes seniūnas dabar tas geras, kuris yra šeimininkiškas.
Pagėgių krašto kultūros darbuotojai matė nemažai valdžių, seniūnų. Anot D. Bardauskienės, iš Stoniškių seniūnų išskirtų Stanislovą Bagdoną. Tuomet išgražėjo sodybos, visur buvo daug gėlių, žmonės tvarkėsi, o S. Bagdonas labai mokėjo pakalbinti žmogų, suprato kultūrą, švietimo reikalus ir t. t.
Kiti atsiliepimai
Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius telefonu sakė, kad Stoniškių seniūnas Ričardas Bartkevičius šias pareigas užėmęs anksčiau už jį. Kai D. Maciukevičius pradėjo dirbti Pagėgių seniūnu, R. Bartkevičius jau dirbo Stoniškiuose. Tai seniūnu bus išbuvęs gal kokius šešerius metus. Visi penki Pagėgių savivaldybės seniūnai, anot D. Mačiukevičiaus, yra paprasti, draugiški. Turi seniūnų seniūnę – tai Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, kuri prireikus atstovauja seniūnams. Pasak D. Maciukevičiaus seniūnų būti esą įdomu: vieną dieną kalbi apie šiukšles, kitą – šventėje. Šiandiena – tokia, o kas bus rytoj, nė vienas nežino. Daug netikėtumų, būna sunkių akimirkų. Stoniškių pagrindinės mokyklos direktorė Jūratė Mažutienė patikino, kad su seniūnu gerai sutarė, bendravo, sulaukdavo jo mokykloje, kalbėdavosi nuėjusi į seniūniją ar sutikusi kaime.
„Mes gyvename ne dideliame mieste, mes čia vieni kitus gerai pažįstame, remiame, tariamės, kuo galime, tuo padedame“, – sakė J. Mažutienė, kuri gyvena ne Stoniškiuose, o į direktorės pareigas atėjo 2013 m. rugsėjį, kai R. Bartkevičius jau buvo seniūnu. Užsukdavęs seniūnas pasveikinti mokytojų, nuvykdavęs į Šilgalius, kur yra mokyklos skyrius.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite