Rekordinės pensijų santaupos Lietuvoje artėja prie 5 mlrd. eurų

Lietuvos dirbančiųjų pensijai kaupiamo turto vertė – jau netoli rekordinės 5 mlrd. eurų ribos. Naujausiais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, vasario pabaigoje II ir III pakopos pensijų fondai valdė 4,85 mlrd. eurų turto, arba daugiausiai per visą laikotarpį nuo veiklos pradžios.

II pakopos pensijų fondų, kurių paslaugomis naudojasi apie 80 proc. šalies dirbančiųjų, valdomo turto vertė vasario pabaigoje sudarė 4,67 mlrd. eurų, o III pakopos – 174,6 mln. eurų.

LIPFA vadovo Tado Gudaičio vertinimu, pensijų turto augimo pavyksta pasiekti nuoseklaus kaupimo dėka.

„Daug smulkesnių pokyčių bei esminių reformų išgyvenusi šalies pensijų sistema šiuo metu dirba stabiliai. Esame susitelkę į tvarų pensijai kaupiančių savo klientų turto auginimą ir galime pasidžiaugti, kad išlaikomi nuoseklūs periodiniai pervedimai į fondus, valstybės skatinimas bei dinamiškas investavimas leidžia siekti bendro tikslo: sudaryti gyventojams galimybę iš darbo rinkos išeiti su kuo didesnėmis santaupomis“, – sako T. Gudaitis.

Pandeminius 2020 metus Lietuvos II pakopos pensijų fondai užbaigė valdydami iš viso 4,496 mlrd. vertės būsimųjų pensininkų turto. Psichologiškai svarbi „naujo“ milijardo riba paskutinį kartą buvo peržengta pernai rugpjūčio pabaigoje, kuomet II pensijų pakopoje sukaupto turto vertė pasiekė 4,09 mlrd. eurų.

Pasak asociacijos vadovo, po koronaviruso COVID-19 sukelto šoko ir laikinos sumaišties finansų rinkose, pandemijos efektas būsimųjų pensininkų turto vertės pokyčiui buvo ribotas.

„Nors pandemijos iššūkiai vis dar turi kritinės įtakos mūsų profesiniams ir asmeniniams gyvenimams, tačiau rinkose milžiniškų turbulencijų nebevyksta, o vertybinių popierių svyravimai grįžo prie įprastinių ribų. Turbūt būtų argumentų galvoti ir taip, kad jei ne pandemija, fondų turtas, o kartu ir ateities pensininkų santaupos augtų didesniu greičiu. Vis dėlto, atsižvelgiant į jau antri metai sunkiai suvaldomos pandemijos veiksnį, akivaizdu, kad ją pavyksta atlaikyti gerai. Pandemijos pažymėtais 2020-aisiais Lietuvos pensijų fondai aplenkė infliaciją ir kaupiantiesiems uždirbo +5,2 proc. svertinę grąžą“, – teigia jis.

Anot T. Gudaičio, išlaikant su socialinio draudimo sistema ypač glaudžiai susietos II pakopos stabilumą, pastarosios finansinis indėlis didinant pensijoje gaunamas pajamas nuolat auga.

„Pasitikėjimas ir nuoseklumas, taip pat finansinė drausmė, vietoje vartojimo šiandien renkantis gauti didesnes pajamas ateityje, leidžia II pensijų pakopai didinti savo svorį ir reikšmingumą. Neabejoju, kad puoselėjant II pakopos stabilumą ji gebės vis reikšmingiau prisidėti gerinant pensinio amžiaus žmonių finansinę situaciją, kuri daugeliu atvejų šalyje vis dar nėra džiuginanti“, – tikisi asociacijos vadovas.

Jo teigimu, galima sakyti, kad po didelio viso pasaulio sukrėtimo praėjusiais metais, pandemija taip pat tapo savotiška nauja rutina. Po išskirtinai didelių svyravimų pernai, finansų rinkos vėliau pasuko teigiama kryptimi ir leido atidirbti patirtus nuostolius, todėl bendrus 2020 metų turto augimo bei grąžos rezultatus asociacija vertina pozityviai.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Gintarė Saulytė-Šulgat, LIPFA

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sukčiai iš moters išviliojo beveik 37 tūkstančius eurų

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone, kuriuos tiria policijos pareigūnai. Sukčiavimo būdu iš moters, gim. 1952 m., buvo išviliota nemaža suma pinigų – 36 926 eurai. Rugpjūčio 12-16 d. Oželių k., Švėkšnos sen., iš miško technikos „John Deere 11“degalų bako pavogtas dyzelinis kuras. Nuostolis 210 eurų. Rugpjūčio 16 d. po pietų Uostadvario k., Rusnės sen., į griovį nuvažiavo automobilis „Nissan Almera“, kurį vairavo neblaivi (1,86 prom.) moteris, gim. 1964 m. Rugpjūčio 16 d. vakare bute Kintuose kilus konfliktui,

COVID-19: kodėl Šilutėje skiepija pasibaigusio galiojimo vakcina?

Paskambinusi moteris papasakojo, kad rugpjūčio 12 d., penktadienį, nuvyko į Šilutės pirminės sveikatos centrą skiepytis nuo COVID-19. Buvo užsiregistravusi prieš savaitę. Iš to paties buteliuko jau buvo paskiepyta žmonių, bet moterį sudomino vakcinos galiojimo laikas. Pasirodo, birželį jis jau pasibaigė, o skiepija dar ir rugpjūčio beveik vidury. Moteris skiepytis atsisakė. Situaciją aiškinomės su Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktore Lina Stanišauskiene. Įstaigos vadovė sakė, jog vakcinas parsiveža iš Klaipėdos, kartu yra gautas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kad vakcina, kurios galiojimo

Karštą dieną atgaivins didelis ąsotis su šaltu vandeniu ir žiupsnelis vaizduotės

Termometro stulpeliams vasarą pasiekus aukščiausią tašką, labiausiai džiugina šviežias ir gaivus gėrimas. Malonaus skonio gėrimų labai nesunku paruošti ir namuose.   Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė teigia, kad karštą dieną atsigaivinti ir atkurti skysčių pusiausvyrą organizme geriausiai padeda geriamasis vanduo. Tačiau norint, kad vanduo nepabostų, vertėtų jį paskaninti įvairiais gaiviais priedais. „Gali būti, kad daugeliui ne visada pavyksta įveikti rekomenduojamą vandens dienos normą, o tai ypač svarbu per karščius. Vis dėlto su žaisminga gėrimo versija privalomos 8 stiklinės, kurios

Perkate būstą nesusituokę. Ką būtina žinoti?

Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido poras nuo būsto įsigijimo ir į ką atkreipti dėmesį perkant NT nesusituokus, atsako ekspertė.   „Didesnę dalį perkančių būstą sudaro susituokusios arba bent susižadėjusios poros, kurios jaučiasi pakankamai drąsiai kartu pradėti ieškoti bendrų namų. Tačiau populiarėjant gyvenimui oficialiai neįregistravus poros santykių, vis dažniau sulaukiame

Taip pat skaitykite