Rekordinės pensijų santaupos Lietuvoje artėja prie 5 mlrd. eurų

Lietuvos dirbančiųjų pensijai kaupiamo turto vertė – jau netoli rekordinės 5 mlrd. eurų ribos. Naujausiais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, vasario pabaigoje II ir III pakopos pensijų fondai valdė 4,85 mlrd. eurų turto, arba daugiausiai per visą laikotarpį nuo veiklos pradžios.

II pakopos pensijų fondų, kurių paslaugomis naudojasi apie 80 proc. šalies dirbančiųjų, valdomo turto vertė vasario pabaigoje sudarė 4,67 mlrd. eurų, o III pakopos – 174,6 mln. eurų.

LIPFA vadovo Tado Gudaičio vertinimu, pensijų turto augimo pavyksta pasiekti nuoseklaus kaupimo dėka.

„Daug smulkesnių pokyčių bei esminių reformų išgyvenusi šalies pensijų sistema šiuo metu dirba stabiliai. Esame susitelkę į tvarų pensijai kaupiančių savo klientų turto auginimą ir galime pasidžiaugti, kad išlaikomi nuoseklūs periodiniai pervedimai į fondus, valstybės skatinimas bei dinamiškas investavimas leidžia siekti bendro tikslo: sudaryti gyventojams galimybę iš darbo rinkos išeiti su kuo didesnėmis santaupomis“, – sako T. Gudaitis.

Pandeminius 2020 metus Lietuvos II pakopos pensijų fondai užbaigė valdydami iš viso 4,496 mlrd. vertės būsimųjų pensininkų turto. Psichologiškai svarbi „naujo“ milijardo riba paskutinį kartą buvo peržengta pernai rugpjūčio pabaigoje, kuomet II pensijų pakopoje sukaupto turto vertė pasiekė 4,09 mlrd. eurų.

Pasak asociacijos vadovo, po koronaviruso COVID-19 sukelto šoko ir laikinos sumaišties finansų rinkose, pandemijos efektas būsimųjų pensininkų turto vertės pokyčiui buvo ribotas.

„Nors pandemijos iššūkiai vis dar turi kritinės įtakos mūsų profesiniams ir asmeniniams gyvenimams, tačiau rinkose milžiniškų turbulencijų nebevyksta, o vertybinių popierių svyravimai grįžo prie įprastinių ribų. Turbūt būtų argumentų galvoti ir taip, kad jei ne pandemija, fondų turtas, o kartu ir ateities pensininkų santaupos augtų didesniu greičiu. Vis dėlto, atsižvelgiant į jau antri metai sunkiai suvaldomos pandemijos veiksnį, akivaizdu, kad ją pavyksta atlaikyti gerai. Pandemijos pažymėtais 2020-aisiais Lietuvos pensijų fondai aplenkė infliaciją ir kaupiantiesiems uždirbo +5,2 proc. svertinę grąžą“, – teigia jis.

Anot T. Gudaičio, išlaikant su socialinio draudimo sistema ypač glaudžiai susietos II pakopos stabilumą, pastarosios finansinis indėlis didinant pensijoje gaunamas pajamas nuolat auga.

„Pasitikėjimas ir nuoseklumas, taip pat finansinė drausmė, vietoje vartojimo šiandien renkantis gauti didesnes pajamas ateityje, leidžia II pensijų pakopai didinti savo svorį ir reikšmingumą. Neabejoju, kad puoselėjant II pakopos stabilumą ji gebės vis reikšmingiau prisidėti gerinant pensinio amžiaus žmonių finansinę situaciją, kuri daugeliu atvejų šalyje vis dar nėra džiuginanti“, – tikisi asociacijos vadovas.

Jo teigimu, galima sakyti, kad po didelio viso pasaulio sukrėtimo praėjusiais metais, pandemija taip pat tapo savotiška nauja rutina. Po išskirtinai didelių svyravimų pernai, finansų rinkos vėliau pasuko teigiama kryptimi ir leido atidirbti patirtus nuostolius, todėl bendrus 2020 metų turto augimo bei grąžos rezultatus asociacija vertina pozityviai.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Gintarė Saulytė-Šulgat, LIPFA

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite