Praėję metai šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu, kai bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga, teigia įregistruotus NT sandorius analizuojančio Registrų centro analitikai. Anot jų, šiemet pokyčiai yra neišvengiami, tačiau dar nėra aišku, kurioje dalyje – pasiūlos ar paklausos.

„2023 metai Lietuvos NT rinkos istorijoje įsimins retai pasitaikančiomis rinkos tendencijomis, kai paklausa reikšmingai mažėja, tačiau tuo pačiu metu kainos kyla. Šie metai NT rinkai buvo pilni iššūkių. Metų pradžioje aktyvumą slopino aukštos energijos kainos ir besitęsiantis neapibrėžtumas, vėliau pokyčių įnešė pradėjusios augti palūkanų normos“, – komentuoja Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Anot jo, praėjusiais metais NT rinkos tendencijos pasikeitė iš esmės – paklausa bei sandorių skaičius reikšmingai sumažėjo, tačiau NT kainų kreivė visus metus išlaikė kilimo tendenciją. „Gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičius nukrito į daugiau kaip 5 metus nematytas žemumas, tačiau kainos išlaikė augimo tendencijas. Esama situacija nėra tvari, tad kitais metais bus įdomu stebėti, kad pradės diktuoti madas: paklausa ar pasiūla“, – sako P. Rudzkis.

2023 metais visoje Lietuvoje įregistruota 112,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų, 14,3 proc. mažiau nei 2022-aisiais, kai buvo įregistruota 130,3 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per praėjusių metų gruodį įregistruota 10 tūkst. NT objektų pardavimų arba 6,3 proc. mažiau nei užpernai gruodį  (10,7 tūkst.), bet 22 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį (8,2 tūkst.).

Pernai visoje šalyje įregistruota 30,4 tūkst. butų pardavimų – 11,7 proc. mažiau nei ankstesniais metus, kai buvo įregistruota 34,4 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per praėjusių metų gruodžio mėnesį įregistruota 2,6 tūkst. butų sandorių arba 5,6 proc. mažiau nei 2022 metų gruodį, bet 16 proc. daugiau nei pernai lapkritį. Vilniuje 2023 metais įregistruota beveik 10,6 tūkst. butų pardavimų arba 8,5 proc. mažiau nei 2022-aisiais, Kaune – beveik 4,3 tūkst. (8,6 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 2,7 tūkst. (7 proc. mažiau).

Praėjusiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 10,7 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 19,6 proc. mažiau nei 2022 metais, kai buvo įregistruota 13,3 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per praėjusių metų gruodį įregistruota 889 namų pardavimai arba 12,8 proc. mažiau nei užpernai gruodį, bet 17,3 proc. daugiau nei pernai gruodį.

2023 metais visoje šalyje taip pat įregistruota 53,9 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 14,3 proc. mažiau nei 2022 metais, kai buvo įregistruota 62,9 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik per praėjusių metų gruodžio mėnesį įregistruota 4,9 tūkst. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių arba 8,9 proc. mažiau nei 2022 metų gruodį, bet 25,8 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį.

Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).

Registrų centro inf.