Reaguojant į COVID-19 protrūkį, perskirstytas KPP biudžetas

Reaguojant į COVID-19 protrūkį, perskirstytas KPP biudžetas

Neseniai Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) įgyvendinimo stebėsenos komitetas svarstė ir patvirtino programos pakeitimus ir projektų pagal šios programos priemones atrankos kriterijus. Perskirsčius KPP biudžetą, skirta 33 mln. eurų išimtinei paramai.

Programoje – nauja priemonė


Žemės ūkio ministerija informuoja, kad KPP stebėsenos komiteto posėdyje buvo pritarta papildyti KPP nauja priemone – „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Pritarus tokiai paramai, komitetas perskirstė lėšas iš kitų KPP priemonių, veiklos sričių, kuriose prognozuojamas nepanaudotų lėšų likutis programinio laikotarpio pabaigoje.
Perskirsčius programos biudžetą, naujai priemonei įgyvendinti bus skirta 33,1 mln. eurų.
Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė, pristatydama naują KPP priemonę, teigė, kad pastarosios tikslas – padėti COVID-19 krizės paveiktiems ūkininkams ir fiziniams asmenims, vykdantiems veiklą kaimo vietovėje.
„Jų ekonominė situacija pablogėjo ir finansinis poveikis tęsiasi ilgiau negu karantino laikotarpis. Priemone siekiama prisidėti prie  Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus gamybos potencialo išsaugojimo“, – teigė ministerijos atstovė.

Nukentėjo dėl apribojimų

Didžiausia paramos suma neviršys 7 tūkst. eurų vienam pareiškėjui ūkininkui (fiziniam ar juridiniam asmeniui, vykdančiam žemės ūkio veiklą). Parama fiziniam asmeniui, savarankiškai vykdančiam veiklą pagal veiklos liudijimą ar įregistravusiam individualią veiklą, – 1,8 tūkst. eurų. Labai mažai ir mažai įmonei (juridiniam asmeniui, neatsižvelgiant į jo teisinę formą) paramos suma negalės būti didesnė nei 18 tūkst. eurų.
Parama būtų skiriama pareiškėjams, vykdžiusiems ir paraiškos pateikimo momentu vykdantiems veiklą, kuriai karantino metu  buvo taikomi Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu paskelbti apribojimai, taip pat tiems, kurie gamina žaliavą produkcijai ar produkciją, kurios realizavimui turėjo įtakos tokie apribojimai.

Nepalankūs – treji metai


Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus padėtį sunkina tai, jog praėjusieji treji metai buvo nepalankūs. Dėl stichinių meteorologinių reiškinių padarinių žemės ūkiui šalies teritorijoje buvo skelbiamos net trys ekstremaliosios situacijos: 2017 – dėl ilgalaikio kritulių pertekliaus; 2018, 2019 – dėl stichinės sausros.
Žemės ūkio ministerija pabrėžia: kadangi kai kuriems žemės ūkio sektoriams, vykdantiems pirminę gamybą ir nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos, jau buvo skirta valstybės parama, šia laikina priemone siekiama spręsti likvidumo problemas, dėl kurių kyla pavojus ūkininkavimo veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių mažųjų įmonių ir ūkių veiklos tęstinumui.
Planuojama paremti apie 1,9 tūkst. pareiškėjų. Paraiškos turėtų būti renkamos  spalį–lapkritį, o vertinamos lapkritį–gruodį.

Užsak. Nr.2020/49.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Siekiant nacionalinių energetinių tikslų svarbus vaidmuo tenka Pagėgių kraštui

2019 m. Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai pagamino 1,45 TWh (teravatvalandės) elektros energijos – tai sudarė 13 proc. visos Lietuvoje suvartotos elektros energijos. Visi atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamino 26 proc. šalyje suvartotos elektros energijos, tačiau Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta iki 2030 metų Lietuvoje šią dalį padidinti iki 45 proc. – to pasiekti padės Pagėgių savivaldybėje plečiamas vėjo jėgainių parkas. Pasak energetikos viceministro Ryčio Kėvelaičio, atsinaujinantys energijos ištekliai, generuojami šalies viduje, teikia naudos keliais aspektais. „Šiuo metu Lietuvoje didžioji elektros 

Virš Žemaičių Naumiesčio plevėsuoja vėliava su auksiniu liūtu, dantyse laikančiu raudoną titnaginį pistoletą

Naumiestiškiai, o gal ir akylesni pravažiuojantieji pastebėjo jau porą savaičių Žemaičių Naumiesčio centre, ant šalia paminklo 1918 metų Nepriklausomybės dalyviams paminklo esančio aukšto flagštoko išdidžiai plevėsuojančią šio miestelio vėliavą. Kitoje gatvės pusėje, prie seniūnijos, plaikstosi valstybinė  trispalvė. Iškelti Žemaičių Naumiesčio vėliavą nusprendė seniūnija. Tuo norima atkreipti dėmesį į garbingą ir įdomią miestelio bei jo apylinkių istoriją. Tuo pačiu didinti pasididžiavimą savo miesteliu. Žemaičių Naumiesčio vėliava sukurta remiantis istoriniu miestelio herbu. 1792 m. balandžio 12 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos

12 Pagrindinių Kūčių stalo patiekalų

Kartu su Šv. Kalėdomis, Kūčios yra viena svarbiausių lietuvių švenčių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Ši šventė išskirtinė ne tik savo svarba, bet ir giliomis tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra mažai pakitusios nuo senų laikų. Geriausias pavyzdys – 12 skirtingų patiekalų ant Kūčių stalo, kuriuos vieni sieja su religiniu aspektu ir 12 apaštalų, o kiti su metus sudarančiais 12 mėnesių. Bet kuriuo atveju tiesiog būtina paragauti visų šių gaminių, mat tikima, kad to nepadarius aplankys nesėkmės. Žinoma,

Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?

Kad dulkių siurblys taptų nepamainomu pagalbininku, padedančiu namus nepriekaištingai sutvarkyti be vargo ir didelių pastangų, svarbu išsirinkti tinkamą šio prietaiso tipą ir modelį. „Samsung“ produktų ekspertas Vytautas Jurgaitis pataria atsižvelgti į keletą pagrindinių dalykų. 1. Dydis ir tipas Pasak V. Jurgaičio, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar prietaisu namuose bus patogu naudotis, ar jis neužims daug vietos. „Labai galingas, tačiau griozdiškas, dulkių siurblys namuose užims daug vietos, o ir siurbiant juo gali būti nepatogu laviruoti tarp baldų, pasiekti sunkiau prieinamas vietas. Tai

Taip pat skaitykite