Reaguojant į COVID-19 protrūkį, perskirstytas KPP biudžetas

Reaguojant į COVID-19 protrūkį, perskirstytas KPP biudžetas

Neseniai Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) įgyvendinimo stebėsenos komitetas svarstė ir patvirtino programos pakeitimus ir projektų pagal šios programos priemones atrankos kriterijus. Perskirsčius KPP biudžetą, skirta 33 mln. eurų išimtinei paramai.

Programoje – nauja priemonė


Žemės ūkio ministerija informuoja, kad KPP stebėsenos komiteto posėdyje buvo pritarta papildyti KPP nauja priemone – „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Pritarus tokiai paramai, komitetas perskirstė lėšas iš kitų KPP priemonių, veiklos sričių, kuriose prognozuojamas nepanaudotų lėšų likutis programinio laikotarpio pabaigoje.
Perskirsčius programos biudžetą, naujai priemonei įgyvendinti bus skirta 33,1 mln. eurų.
Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė, pristatydama naują KPP priemonę, teigė, kad pastarosios tikslas – padėti COVID-19 krizės paveiktiems ūkininkams ir fiziniams asmenims, vykdantiems veiklą kaimo vietovėje.
„Jų ekonominė situacija pablogėjo ir finansinis poveikis tęsiasi ilgiau negu karantino laikotarpis. Priemone siekiama prisidėti prie  Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus gamybos potencialo išsaugojimo“, – teigė ministerijos atstovė.

Nukentėjo dėl apribojimų

Didžiausia paramos suma neviršys 7 tūkst. eurų vienam pareiškėjui ūkininkui (fiziniam ar juridiniam asmeniui, vykdančiam žemės ūkio veiklą). Parama fiziniam asmeniui, savarankiškai vykdančiam veiklą pagal veiklos liudijimą ar įregistravusiam individualią veiklą, – 1,8 tūkst. eurų. Labai mažai ir mažai įmonei (juridiniam asmeniui, neatsižvelgiant į jo teisinę formą) paramos suma negalės būti didesnė nei 18 tūkst. eurų.
Parama būtų skiriama pareiškėjams, vykdžiusiems ir paraiškos pateikimo momentu vykdantiems veiklą, kuriai karantino metu  buvo taikomi Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu paskelbti apribojimai, taip pat tiems, kurie gamina žaliavą produkcijai ar produkciją, kurios realizavimui turėjo įtakos tokie apribojimai.

Nepalankūs – treji metai


Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus padėtį sunkina tai, jog praėjusieji treji metai buvo nepalankūs. Dėl stichinių meteorologinių reiškinių padarinių žemės ūkiui šalies teritorijoje buvo skelbiamos net trys ekstremaliosios situacijos: 2017 – dėl ilgalaikio kritulių pertekliaus; 2018, 2019 – dėl stichinės sausros.
Žemės ūkio ministerija pabrėžia: kadangi kai kuriems žemės ūkio sektoriams, vykdantiems pirminę gamybą ir nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos, jau buvo skirta valstybės parama, šia laikina priemone siekiama spręsti likvidumo problemas, dėl kurių kyla pavojus ūkininkavimo veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių mažųjų įmonių ir ūkių veiklos tęstinumui.
Planuojama paremti apie 1,9 tūkst. pareiškėjų. Paraiškos turėtų būti renkamos  spalį–lapkritį, o vertinamos lapkritį–gruodį.

Užsak. Nr.2020/49.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite