Raudonskruosčių braškių metas

Garsiausi Šilutės rajone braškių augintojai gyvena Degučiuose. Albinos ir Romo Undžių sodybą labai gerai žino ne tik naumiestiškiai ar šilutiškiai – jų užaugintų braškių skintis atvažiuoja net iš aplinkinių rajonų ir Europos valstybių – šiemet uogų skynėsi latviai, braškių išsivežė į Vokietiją, Angliją bei Norvegijoje dirbantys lietuviai.

Braškių skynėjai iš Rumšų.

Nuo 15 arų – iki 5,5 hektaro
Dabartinis Undžių braškynas užima 5,5 ha ploto. Prisimindami ūkininkavimo pradžią, šeimininkai šypsosi, kad braškėmis tebuvo užsodinta 15 arų. „Pasodinęs 15 arų braškių, Romas pats išvažiavo darbuotis į Švediją“, – pasakojo Albina. Likusi viena su maža dukrele, kuri, beje, dabar jau studentė, Albina savaitę pradėdavo ir baigdavo su kauptuku rankose…
Romas svetimoje šalyje daug ko išmoko pas braškes auginantį ūkininką. Padirbėjęs keletą metų, ūkininkavimo ėmėsi namuose. Visur jam talkina žmona Albina. Darbštus, tikslo siekiantis ūkininkas augino ne tik braškes, bet ir anuomet ne visiems dar žinomas daržoves. Apdairus ūkininkas, plėsdamas braškių ūkį, sėjo ir javų. Apdairumas ne kartą išgelbėjo. Štai pernai braškių nuostolius kompensavo iš grikių gautas pelnas.
Priklauso nuo oro
Niekam nėra paslaptis, kad braškių augintojai ypač yra priklausomi nuo oro sąlygų. Kiek pastangų beįdėtų, gamta gali bemat derlių sunaikinti. „Kankinti šalnų ir lietų šiemet derliumi esame patenkinti“, – šypsojosi Romas Undžys.
Pernai braškių augintojai dėl šalnų neteko dviejų hektarų braškių. Prieš dvejus metus dėl nepalankaus oro nemažai braškių teko aparti – braškynui pakenkė kelias dienas siautėjęs karštis su dideliu vėju. Ir šiemet pavasaris buvo šaltas, šiluma neskubėjo, vėliau pliaupė lietūs. Vis dėlto braškes pavyko išsaugoti. Kaip ir kasmet, uogas skinti pradėjo po Joninių. Tiesa, šiemet ir Joninės pasitaikė lietingos, taigi, ir uogos skinti pradėta vangokai.
Kvepiančios, tiesiai iš braškyno
Prieš 10 metų nusprendę braškėmis prekiauti tiesiai iš braškyno, Albina ir Romas pakvietė pirkėjus braškių įsigyti pigiau nei turguje ar parduotuvėje. Pigiau gali nusipirkti, tačiau tenka patiems prisirinkti. Naujovė bemat prigijo.
Kas gali būti kvapniau ir skaniau už ką tik nuskintą braškę! Tai bemat įvertino braškių skynėjai. Braškyno šeimininkai uogautojams siūlo braškių ne tik prisiskinti, bet ir ragina jų prisiragauti. Tai ypač patinka vaikams, jie iš braškyno išeina sočiai prisikirtę raudonskruosčių uogų.
Albina pastebi, kad anksčiau atvažiuodavo mamos, laukiančios vaikų, dabar jau su prakutusiais mažyliais.

Romas ir Albina Undžiai prieš 10 metų pakvietė braškių įsigyti pigiau, tik prisiskinti reikia patiems.

Braškiauja su nuotykiais
Uogautojams nutinka įvairiausių dalykų. Dažniausia pameta raktus, telefoną. Antai praėjusį sekmadienį merginos uogaudamos pametė raktą. Į paieškas atskubėjęs braškyno šeimininkas Romas raktą netruko surasti.
Bemaž visus, atvykusius pirmą kartą, nustebina paukščių baidyklės-šaudyklės garsas. Periodiškai iššaunanti šaudyklė baido nekviestus braškių skynėjus – varnėnus. Šiemet jų labai gausu, todėl braškių augintojai jau ketvirtą ryto mina tarplysviais ir plodami delnais baido juodžius.
Negaili investicijų
Braškyną kasmet atnaujina. Laukuose sirpsta įvairių veislių braškių – nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų: ‚Florence‘, ‚Elegance‘, ‚Salut‘, ‚Pegasus‘, ‚Rumba‘ (‚Zumba‘), ‚Pandora‘ ir kitų. Šį pavasarį apie 60 arų braškyno atnaujinta elitinėmis braškėmis, kurių daigų gauta iš Vokietijos ir Olandijos.
Braškių augintojai turi įsigiję nemažai žemės ūkio technikos: sodintuvus, frezas, ravėtuvus ir kt. Dar ūkininkavimo pradžioje technikos braškyno žemei įdirbti bei kitos Romas Undžys susikonstruodavo ir pasigamindavo pats. Keltuvą virš tonos sveriantiems maišams perkelti Romas sukonstravo iš įvairių metalo atliekų. Toks naujutėlis keltuvas, kainuodavęs apie 1300 Lt, Romui kainavo vos 150 Lt. Keltuvui pasigaminti neužtruko nė dienos. Gal ateityje Romas pakvies į muziejų, kuriame puikuosis jo gaminta technika?

Rodyklė į braškių augintojų sodybą.

Vietoj anų mechanizmų braškių augintojai turi įsigiję naujesnės, modernesnės įrangos. Ypač džiaugiasi pernai įsigyta itališka laistymo sistema, kurią įdiegę, rezultatų sulaukė pernai. Šiųmetės kaitros braškės gal ir nebūtų atlaikiusios, jei ne laistymo sistema. Greta braškyno įrengtas bemaž 600 kubų talpos tvenkinys. Per vieną laistymą sunaudojama apie 120 kubinių metrų vandens.
Uogaus iki rugpjūčio
Ir šiomis dienomis Degučiuose prie A. Ir R. Undžių sodybos driekiasi automobilių eilės, o braškyne netrūksta skynėjų. Skinantys uogas gali neabejoti – Undžių užaugintos braškės ne tik išvaizdžios, saldžios, bet ir praėjusios ypatingą patikrą. Pernai tarp 200 atrinktų ūkininkų ūkių Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas tyrė ir degutiškių Undžių braškyno uogas. Braškės buvo ištirtos ypač nuodugniai, pagal 300 punktų. Nustatyta, kad braškės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento reikalavimus.
Nespėję prisiskinti braškių ir jų prisiruošti žiemai gali nenusiminti – Degučiuose, Albinos ir Romo Undžių braškyne braškių užteks iki rugpjūčio.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką BŪTINA žinoti turintiems vaikų ir gyvenantiems užsienyje?

Gyvenimas užsienyje su vaikais gali būti įkvepiantis ir kartu iššūkių kupinas nuotykis. Šis straipsnis skirtas padėti tėvams, kurie planuoja arba jau gyvena užsienyje, suprasti pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, norint užtikrinti šeimos gerovę. 1. Teisiniai reikalavimai ir dokumentacija Pirmas ir svarbiausias žingsnis – išsiaiškinti ir įgyvendinti visus teisinius reikalavimus, susijusius su gyvenimu užsienyje: Vizos ir leidimai. Priklausomai nuo šalies, gali prireikti įvairių vizų ar leidimų gyventi su šeima. Įsitikinkite, kad jūsų ir jūsų vaikų dokumentai yra tvarkingi ir

Gyventojai kviečiami įsitraukti į pašto ženklų kūrimą – tereikia pasiūlyti temą

Nors popierinių laiškų ir atvirlaiškių kasmet išsiunčiama vis mažiau, susidomėjimas pašto ženklais vis dar išlieka gana didelis ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Lietuvos paštas primena, kad prisidėti prie šių ženklų kūrimo gali kiekvienas – tereikia pasiūlyti dėmesio vertą temą. O jeigu jai pritars pašto mokos ženklų leidybos komisija, tema bus įamžinta ir lietuviškame pašto ženkle. Pasak Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovės Aušrutės Varnienės, šiuo metu galima siūlyti temas 2025, 2026 ir 2027 metais pasirodysiantiems pašto ženklams. Tai padaryti galima iki

Pasaulinė motinos Žemės diena

Balandžio 22-ąją minėta Pasaulinė motinos Žemės diena. Ji pradėta minėti 1970 metais, o atliepiant į Jungtinių Tautų kreipimąsi Lietuvoje ji minima nuo 1992 metų. Kasmet civilizuotos pasaulio šalys ragina vienytis ir išreikšti rūpestį mūsų visų namais – Žeme ir Gamta. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią dieną atkreipė dėmesį į būtinybę vykdyti gamtotvarką, kad būtų išsaugotos nykstančios ir retos rūšys. Gamtotvarkos darbai saugomose teritorijose vykdomi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Gamtotvarka padeda išsaugoti natūralias buveines ir rūšis, apima buveinių atkūrimą, invazinių rūšių

Dėl atraminės sienutės tvarkymo darbų Švėkšnoje

Kada Švėkšnoje sutvarkys išgriuvusią akmeninę sieną, matomą įvažiuojant į miesteliį nuo Saugų pusės? Šilutės rajono savivaldybė informuoja, kad geriausiu atveju darbai galėtų prasidėti Liepos mėnesį. Skelbiama, kad šiuo metu savivaldybės užsakymu yra rengiamas projektas „Bažnyčios g. pietų pusės lauko akmenų atraminės sienos Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., (Švėkšnos miestelio istorinės dalies u.k. 171112 vertingoji savybė) tvarkybos (restauravimo, remonto) darbų projektas“. Projektas pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui. Jei šis projektui pritars, išduos tvarkybos darbų leidimą. Gavus

Taip pat skaitykite