Raudonskruosčių braškių metas

Garsiausi Šilutės rajone braškių augintojai gyvena Degučiuose. Albinos ir Romo Undžių sodybą labai gerai žino ne tik naumiestiškiai ar šilutiškiai – jų užaugintų braškių skintis atvažiuoja net iš aplinkinių rajonų ir Europos valstybių – šiemet uogų skynėsi latviai, braškių išsivežė į Vokietiją, Angliją bei Norvegijoje dirbantys lietuviai.

Braškių skynėjai iš Rumšų.

Nuo 15 arų – iki 5,5 hektaro
Dabartinis Undžių braškynas užima 5,5 ha ploto. Prisimindami ūkininkavimo pradžią, šeimininkai šypsosi, kad braškėmis tebuvo užsodinta 15 arų. „Pasodinęs 15 arų braškių, Romas pats išvažiavo darbuotis į Švediją“, – pasakojo Albina. Likusi viena su maža dukrele, kuri, beje, dabar jau studentė, Albina savaitę pradėdavo ir baigdavo su kauptuku rankose…
Romas svetimoje šalyje daug ko išmoko pas braškes auginantį ūkininką. Padirbėjęs keletą metų, ūkininkavimo ėmėsi namuose. Visur jam talkina žmona Albina. Darbštus, tikslo siekiantis ūkininkas augino ne tik braškes, bet ir anuomet ne visiems dar žinomas daržoves. Apdairus ūkininkas, plėsdamas braškių ūkį, sėjo ir javų. Apdairumas ne kartą išgelbėjo. Štai pernai braškių nuostolius kompensavo iš grikių gautas pelnas.
Priklauso nuo oro
Niekam nėra paslaptis, kad braškių augintojai ypač yra priklausomi nuo oro sąlygų. Kiek pastangų beįdėtų, gamta gali bemat derlių sunaikinti. „Kankinti šalnų ir lietų šiemet derliumi esame patenkinti“, – šypsojosi Romas Undžys.
Pernai braškių augintojai dėl šalnų neteko dviejų hektarų braškių. Prieš dvejus metus dėl nepalankaus oro nemažai braškių teko aparti – braškynui pakenkė kelias dienas siautėjęs karštis su dideliu vėju. Ir šiemet pavasaris buvo šaltas, šiluma neskubėjo, vėliau pliaupė lietūs. Vis dėlto braškes pavyko išsaugoti. Kaip ir kasmet, uogas skinti pradėjo po Joninių. Tiesa, šiemet ir Joninės pasitaikė lietingos, taigi, ir uogos skinti pradėta vangokai.
Kvepiančios, tiesiai iš braškyno
Prieš 10 metų nusprendę braškėmis prekiauti tiesiai iš braškyno, Albina ir Romas pakvietė pirkėjus braškių įsigyti pigiau nei turguje ar parduotuvėje. Pigiau gali nusipirkti, tačiau tenka patiems prisirinkti. Naujovė bemat prigijo.
Kas gali būti kvapniau ir skaniau už ką tik nuskintą braškę! Tai bemat įvertino braškių skynėjai. Braškyno šeimininkai uogautojams siūlo braškių ne tik prisiskinti, bet ir ragina jų prisiragauti. Tai ypač patinka vaikams, jie iš braškyno išeina sočiai prisikirtę raudonskruosčių uogų.
Albina pastebi, kad anksčiau atvažiuodavo mamos, laukiančios vaikų, dabar jau su prakutusiais mažyliais.

Romas ir Albina Undžiai prieš 10 metų pakvietė braškių įsigyti pigiau, tik prisiskinti reikia patiems.

Braškiauja su nuotykiais
Uogautojams nutinka įvairiausių dalykų. Dažniausia pameta raktus, telefoną. Antai praėjusį sekmadienį merginos uogaudamos pametė raktą. Į paieškas atskubėjęs braškyno šeimininkas Romas raktą netruko surasti.
Bemaž visus, atvykusius pirmą kartą, nustebina paukščių baidyklės-šaudyklės garsas. Periodiškai iššaunanti šaudyklė baido nekviestus braškių skynėjus – varnėnus. Šiemet jų labai gausu, todėl braškių augintojai jau ketvirtą ryto mina tarplysviais ir plodami delnais baido juodžius.
Negaili investicijų
Braškyną kasmet atnaujina. Laukuose sirpsta įvairių veislių braškių – nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų: ‚Florence‘, ‚Elegance‘, ‚Salut‘, ‚Pegasus‘, ‚Rumba‘ (‚Zumba‘), ‚Pandora‘ ir kitų. Šį pavasarį apie 60 arų braškyno atnaujinta elitinėmis braškėmis, kurių daigų gauta iš Vokietijos ir Olandijos.
Braškių augintojai turi įsigiję nemažai žemės ūkio technikos: sodintuvus, frezas, ravėtuvus ir kt. Dar ūkininkavimo pradžioje technikos braškyno žemei įdirbti bei kitos Romas Undžys susikonstruodavo ir pasigamindavo pats. Keltuvą virš tonos sveriantiems maišams perkelti Romas sukonstravo iš įvairių metalo atliekų. Toks naujutėlis keltuvas, kainuodavęs apie 1300 Lt, Romui kainavo vos 150 Lt. Keltuvui pasigaminti neužtruko nė dienos. Gal ateityje Romas pakvies į muziejų, kuriame puikuosis jo gaminta technika?

Rodyklė į braškių augintojų sodybą.

Vietoj anų mechanizmų braškių augintojai turi įsigiję naujesnės, modernesnės įrangos. Ypač džiaugiasi pernai įsigyta itališka laistymo sistema, kurią įdiegę, rezultatų sulaukė pernai. Šiųmetės kaitros braškės gal ir nebūtų atlaikiusios, jei ne laistymo sistema. Greta braškyno įrengtas bemaž 600 kubų talpos tvenkinys. Per vieną laistymą sunaudojama apie 120 kubinių metrų vandens.
Uogaus iki rugpjūčio
Ir šiomis dienomis Degučiuose prie A. Ir R. Undžių sodybos driekiasi automobilių eilės, o braškyne netrūksta skynėjų. Skinantys uogas gali neabejoti – Undžių užaugintos braškės ne tik išvaizdžios, saldžios, bet ir praėjusios ypatingą patikrą. Pernai tarp 200 atrinktų ūkininkų ūkių Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas tyrė ir degutiškių Undžių braškyno uogas. Braškės buvo ištirtos ypač nuodugniai, pagal 300 punktų. Nustatyta, kad braškės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento reikalavimus.
Nespėję prisiskinti braškių ir jų prisiruošti žiemai gali nenusiminti – Degučiuose, Albinos ir Romo Undžių braškyne braškių užteks iki rugpjūčio.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Suomijos bibliotekose – jaukios erdvės lankytojų poreikiams

Vykdant „Erasmus+“ mobilumo projektą „Naujos kompetencijos bibliotekininkams vystant neformalųjį suaugusiųjų švietimą“ gegužės 9–13 d. grupė Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos, Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės viešosios bibliotekos, Kretingos r. savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkių lankėsi Suomijos bibliotekose, jų padaliniuose ir kitose įstaigose, teikiančiose kultūros, švietimo, skaitmeninio raštingumo bei kitas paslaugas. Projekto metu tobulintos edukacinių programų rengimo ir vykdymo kompetencijos, domėtasi  neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, semtasi patirties stebint skandinavišką bibliotekinės veiklos modelį. Pirmąją kelionės dieną Lankytasi Helsinkio universiteto bibliotekoje, kuri

Taip pat skaitykite