Raudonskruosčių braškių metas

Garsiausi Šilutės rajone braškių augintojai gyvena Degučiuose. Albinos ir Romo Undžių sodybą labai gerai žino ne tik naumiestiškiai ar šilutiškiai – jų užaugintų braškių skintis atvažiuoja net iš aplinkinių rajonų ir Europos valstybių – šiemet uogų skynėsi latviai, braškių išsivežė į Vokietiją, Angliją bei Norvegijoje dirbantys lietuviai.

Braškių skynėjai iš Rumšų.

Nuo 15 arų – iki 5,5 hektaro
Dabartinis Undžių braškynas užima 5,5 ha ploto. Prisimindami ūkininkavimo pradžią, šeimininkai šypsosi, kad braškėmis tebuvo užsodinta 15 arų. „Pasodinęs 15 arų braškių, Romas pats išvažiavo darbuotis į Švediją“, – pasakojo Albina. Likusi viena su maža dukrele, kuri, beje, dabar jau studentė, Albina savaitę pradėdavo ir baigdavo su kauptuku rankose…
Romas svetimoje šalyje daug ko išmoko pas braškes auginantį ūkininką. Padirbėjęs keletą metų, ūkininkavimo ėmėsi namuose. Visur jam talkina žmona Albina. Darbštus, tikslo siekiantis ūkininkas augino ne tik braškes, bet ir anuomet ne visiems dar žinomas daržoves. Apdairus ūkininkas, plėsdamas braškių ūkį, sėjo ir javų. Apdairumas ne kartą išgelbėjo. Štai pernai braškių nuostolius kompensavo iš grikių gautas pelnas.
Priklauso nuo oro
Niekam nėra paslaptis, kad braškių augintojai ypač yra priklausomi nuo oro sąlygų. Kiek pastangų beįdėtų, gamta gali bemat derlių sunaikinti. „Kankinti šalnų ir lietų šiemet derliumi esame patenkinti“, – šypsojosi Romas Undžys.
Pernai braškių augintojai dėl šalnų neteko dviejų hektarų braškių. Prieš dvejus metus dėl nepalankaus oro nemažai braškių teko aparti – braškynui pakenkė kelias dienas siautėjęs karštis su dideliu vėju. Ir šiemet pavasaris buvo šaltas, šiluma neskubėjo, vėliau pliaupė lietūs. Vis dėlto braškes pavyko išsaugoti. Kaip ir kasmet, uogas skinti pradėjo po Joninių. Tiesa, šiemet ir Joninės pasitaikė lietingos, taigi, ir uogos skinti pradėta vangokai.
Kvepiančios, tiesiai iš braškyno
Prieš 10 metų nusprendę braškėmis prekiauti tiesiai iš braškyno, Albina ir Romas pakvietė pirkėjus braškių įsigyti pigiau nei turguje ar parduotuvėje. Pigiau gali nusipirkti, tačiau tenka patiems prisirinkti. Naujovė bemat prigijo.
Kas gali būti kvapniau ir skaniau už ką tik nuskintą braškę! Tai bemat įvertino braškių skynėjai. Braškyno šeimininkai uogautojams siūlo braškių ne tik prisiskinti, bet ir ragina jų prisiragauti. Tai ypač patinka vaikams, jie iš braškyno išeina sočiai prisikirtę raudonskruosčių uogų.
Albina pastebi, kad anksčiau atvažiuodavo mamos, laukiančios vaikų, dabar jau su prakutusiais mažyliais.

Romas ir Albina Undžiai prieš 10 metų pakvietė braškių įsigyti pigiau, tik prisiskinti reikia patiems.

Braškiauja su nuotykiais
Uogautojams nutinka įvairiausių dalykų. Dažniausia pameta raktus, telefoną. Antai praėjusį sekmadienį merginos uogaudamos pametė raktą. Į paieškas atskubėjęs braškyno šeimininkas Romas raktą netruko surasti.
Bemaž visus, atvykusius pirmą kartą, nustebina paukščių baidyklės-šaudyklės garsas. Periodiškai iššaunanti šaudyklė baido nekviestus braškių skynėjus – varnėnus. Šiemet jų labai gausu, todėl braškių augintojai jau ketvirtą ryto mina tarplysviais ir plodami delnais baido juodžius.
Negaili investicijų
Braškyną kasmet atnaujina. Laukuose sirpsta įvairių veislių braškių – nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų: ‚Florence‘, ‚Elegance‘, ‚Salut‘, ‚Pegasus‘, ‚Rumba‘ (‚Zumba‘), ‚Pandora‘ ir kitų. Šį pavasarį apie 60 arų braškyno atnaujinta elitinėmis braškėmis, kurių daigų gauta iš Vokietijos ir Olandijos.
Braškių augintojai turi įsigiję nemažai žemės ūkio technikos: sodintuvus, frezas, ravėtuvus ir kt. Dar ūkininkavimo pradžioje technikos braškyno žemei įdirbti bei kitos Romas Undžys susikonstruodavo ir pasigamindavo pats. Keltuvą virš tonos sveriantiems maišams perkelti Romas sukonstravo iš įvairių metalo atliekų. Toks naujutėlis keltuvas, kainuodavęs apie 1300 Lt, Romui kainavo vos 150 Lt. Keltuvui pasigaminti neužtruko nė dienos. Gal ateityje Romas pakvies į muziejų, kuriame puikuosis jo gaminta technika?

Rodyklė į braškių augintojų sodybą.

Vietoj anų mechanizmų braškių augintojai turi įsigiję naujesnės, modernesnės įrangos. Ypač džiaugiasi pernai įsigyta itališka laistymo sistema, kurią įdiegę, rezultatų sulaukė pernai. Šiųmetės kaitros braškės gal ir nebūtų atlaikiusios, jei ne laistymo sistema. Greta braškyno įrengtas bemaž 600 kubų talpos tvenkinys. Per vieną laistymą sunaudojama apie 120 kubinių metrų vandens.
Uogaus iki rugpjūčio
Ir šiomis dienomis Degučiuose prie A. Ir R. Undžių sodybos driekiasi automobilių eilės, o braškyne netrūksta skynėjų. Skinantys uogas gali neabejoti – Undžių užaugintos braškės ne tik išvaizdžios, saldžios, bet ir praėjusios ypatingą patikrą. Pernai tarp 200 atrinktų ūkininkų ūkių Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas tyrė ir degutiškių Undžių braškyno uogas. Braškės buvo ištirtos ypač nuodugniai, pagal 300 punktų. Nustatyta, kad braškės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento reikalavimus.
Nespėję prisiskinti braškių ir jų prisiruošti žiemai gali nenusiminti – Degučiuose, Albinos ir Romo Undžių braškyne braškių užteks iki rugpjūčio.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 886

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite