Rašytojo Alfonso Eidinto knygos „Pūga prie Mėmelio: atvadavimo saga“ sutiktuvės

Pagėgiai – neatsiejama Klaipėdos krašto dalelė, praturtinusi šio regiono unikalumą savita kultūros, raštijos bei spaudos paveldo gija. Tad minėdama Klaipėdos krašto dieną – tautai bei valstybei ypatingą reikšmę turinčią datą – Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė visus Mažosios Lietuvos praeičiai neabejingus literatūrinio žodžio gerbėjus pakvietė sušilti prie Klaipėdos regiono istorijos židinio kartu su diplomatu, Lietuvos ambasadoriumi įvairiose šalyse, Vilniaus universiteto profesoriumi, habilituotu humanitarinių mokslų daktaru, rašytoju, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiaus (2003 m.) laureatu Alfonsu Eidintu.

Diplomatas, Vilniaus universiteto profesorius habil. dr. Alfonsas Eidintas su savo naująją knyga rankose – istorine apysaka „Pūga prie Mėmelio: atvadavimo saga“.

Renginyje pirmą kartą pristatyta naujausia 2016 m. dienos šviesą išvydusi šio rašytojo prof. habil. dr. Alfonso Eidinto knyga – istorinė apysaka „Pūga prie Mėmelio: atvadavimo saga“.
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktorės pareigas, Ramutė Vaitkuvienė, pasveikino prof. habil. dr. Alfonsą Eidintą ir kartu su autoriumi į Pagėgius atvykusius jo kolegas, bendraminčius, istorinės apysakos „Pūga prie Mėmelio: atvadavimo saga“ rengėjus: profesoriaus bičiulį, vaikystės draugą (abu gimę Vaiguvoje, Kelmės rajone), poetą, žurnalistą, renginių organizatorių ir vedėją, Tauragės kultūros centro metodininką Eugenijų Šalčių; šią knygą išleidusio Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (Vilnius) mokyklinių ir mokslinių leidinių redakcijos vedėją Ireną Stankevičienę, šio leidinio dizainą kūrusį vyriausiajį dailininką Albertą Brogą. Laikinoji bibliotekos vadovė pasidžiaugė susirinkusiu Pagėgių savivaldybės administracijos atstovų, kraštiečių, miesto svečių, ilgamečių bibliotekos bičiulių būriu.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro mokslo leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė papsakojo, kodėl centras leidžia ne tik mokslines A. Eidinto knygas, bet ir istorinius romanus.

Tarp susirinkusiųjų pirmoje eilėje (iš kairės): žurnalistas ir poetas Eugenijus Skipitis, buvęs profesoriaus studentas, Pagėgių gimnazijos istorijos mokytojas Eugenijus Dargužas, buvęs šaunus muzikos mokytojas, vargonininkas Feliksas Alimas, kultūrininkas ir Mažosios Lietuvos patriotas Sigitas Šamborskis, Pagėgių savivaldybės vicemeras Sigitas Stonys, LR konsulas Tilžėje profesorius Bronius Makauskas.
Astos Andrulienės nuotr.

Savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys renginio dalyviams bei svečiams išsakė šilčiausių sveikinimų, pridurdamas, jog „šiandien Pagėgiams – džiugi diena, nes iš mūsų krašto yra kilę keli asmenys, aprašyti naujojoje rašytojo, prof. habil. dr. Alfonso Eidinto knygoje. Esame ypatingo įvykio liudytojai, kadangi pasitinkame knygą, kuri atveria istorinę tiesą“. Savivaldybės mero Virginijaus Komskio įgaliotas, vicemeras rašytojui įteikė Pagėgių krašto reprezentacinį leidinį „Pažink Mažąją Lietuvą. Pagėgių kraštas“.
Jaukią ir šiltą Mažosios Lietuvos koloritu prisodrintą literatūrinės–kraštotyrinės popietės atmosferą autentiškomis Klaipėdos krašto dainomis ir melodijomis kūrė Vitalijos Brazaitienės vadovaujamas Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“. Prof. A. Eidinto kraštietis Eugenijus Šaltis akcentavo, kad Pagėgiai, kaip neatsiejama Klaipėdos krašto dalis, yra figūruojanti naujausioje rašytojo knygoje.
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (Vilnius) mokyklinių ir mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė pranešė, kad leidykla pateikė prof. habil. dr. A. Eidinto knygą „Pūga prie Mėmelio: atvadavimo saga“ 31-ajai literatūrinei Ievos Simonaitytės premijai gauti. Ši premija, autoriams už Klaipėdos krašto garsinimą savo kūryboje, rašytojui Alfonsui Eidintui įteikta 2017 m. sausio 23 dieną.
Viešnia pasakojo, jog rašydamas šį svarių įvertinimo ženklų jau sulaukusį darbą, autorius ištyrė įvairiuose archyvuose saugomą, autoritetinguose leidiniuose, spaudoje skelbtą, elektroninėse duomenų bazėse publikuotą gausią istorinę, teorinę, faktinę medžiagą apie 1923 m. vykusį Klaipėdos krašto sukilimą bei jo dalyvių užrašytus prisiminimus. Pasak Irenos Stankevičienės, chronologine seka parašytos knygos pavadinimas atspindi ir joje pasakojamos istorijos vyksmą. Tik 600 egzempliorių tiražu išleistą šį A. Eidinto darbą iliustravo jo duktė, Vilniaus dailės akademijos paskutinio kurso studentė Monika Eidintaitė. Planuojama, jog šios dailininkės tapybos darbų paroda „Portretai“ pavasariop turėtų papuošti Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos erdves.
Pats pristatomos knygos autorius akcentavo, jog šiame darbe panaudota mokslinės ir grožinės literatūros stilių sanpyna: tokiu būdu pateikta informacija pasiekia platesnius visuomenės sluoksnius. Profesorius, LR konsulato Tilžėje (Sovetskas, RF) ministras patarėjas, laikinai atliekantis konsulato vadovo funkcijas, Bronius Makauskas taip pat sveikino rašytoją ir dėkojo jam už brandų, Mažosios Lietuvos, kaip ir visos šalies, raštijos lobyną praturtinantį veikalą.

Ansamblis „Tyklė“. Yra toks Tyklės kaimas ir ežeras netoli Užvenčio, prie Kolainių. Manoma, kad ten buvusi Tyklės (lietuviams žinomos legendinės dievybės vardas) buveinė.

Susitikimas su rašytoju A. Eidintu palydėtas iškilminga, Pagėgių krašto savitumu pulsuojančia nata – atlikėjų iš sostinės atliekamomis iš Pagėgių krašto, Montvilaičių kaimo, kilusio 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyvio Richardo Milkeraičio užrašytomis lietuvių liaudies dainomis. Vienas šio šaunaus ansamblio narys – septynių knygų apie Tauragės kraštą autorius, kraštotyrininkas, publicistas, dainininkas, bandonininkas–virtuozas, Tauragės Garbės pilietis, daugelio sąjungų ir draugijų narys Albinas Juozapas Batavičius padovanojo įspūdingą bei ritmingą instrumentinį solo pasirodymą. Kita A. J. Batavičiaus dovana Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai ir jos skaitytojams – 2010 m. išleista jo autorinė kompaktinė plokštelė „Mano miela kerėtoja“, su įrašytomis bandonijos bei birbynių melodijomis, romansais, dainomis ir kt.
Dėkodama svečiams už įsimintiną, prasmingą, turiningą ir svarbiais Lietuvos istorijos vaizdiniais nuspalvintą popietę, Ramutė Vaitkuvienė Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenės vardu popietės svečiams A. Eidintui, I. Stankevičienei, E. Šalčiui bei Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblio „Tyklė“ vadovei Vitalijai Brazaitienei įteikė gėlių ir atminimo dovanėles. Prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas bibliotekai ir jos skaitytojams padovanojo naująją savo knygą.
Susirinkusieji suskubo įsigyti rašytojo prof. habil. dr. Alfonso Eidinto knygų ir čia pat gauti rašytojo autografą. Panorusieji taip pat galėjo praturtinti savo namų bibliotekas didelę informacinę vertę turinčiais įvairiais kitais Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (Vilnius) išleistais leidiniais. Po renginio buvo galima apžiūrėti Viešosios bibliotekos darbuotojų parengtą apžvalginę prof. habil. dr. A. Eidinto raštijos darbų parodą ir tuo metu bibliotekos erdves puošusią Prezidento Valdo Adamkaus 90-ties metų sukakčiai skirtą Tauragės fotografų klubo „Fotojūra“ nario, UAB „Tauragės kurjerio“ direktoriaus Renaldo Malycho fotografijos darbų ekspoziciją „Mano šalies prezidentas“.
Sonata Vitkutė, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti