Rašytojo Alfonso Eidinto knygos „Pūga prie Mėmelio: atvadavimo saga“ sutiktuvės

Pagėgiai – neatsiejama Klaipėdos krašto dalelė, praturtinusi šio regiono unikalumą savita kultūros, raštijos bei spaudos paveldo gija. Tad minėdama Klaipėdos krašto dieną – tautai bei valstybei ypatingą reikšmę turinčią datą – Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė visus Mažosios Lietuvos praeičiai neabejingus literatūrinio žodžio gerbėjus pakvietė sušilti prie Klaipėdos regiono istorijos židinio kartu su diplomatu, Lietuvos ambasadoriumi įvairiose šalyse, Vilniaus universiteto profesoriumi, habilituotu humanitarinių mokslų daktaru, rašytoju, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiaus (2003 m.) laureatu Alfonsu Eidintu.

Diplomatas, Vilniaus universiteto profesorius habil. dr. Alfonsas Eidintas su savo naująją knyga rankose – istorine apysaka „Pūga prie Mėmelio: atvadavimo saga“.

Renginyje pirmą kartą pristatyta naujausia 2016 m. dienos šviesą išvydusi šio rašytojo prof. habil. dr. Alfonso Eidinto knyga – istorinė apysaka „Pūga prie Mėmelio: atvadavimo saga“.
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktorės pareigas, Ramutė Vaitkuvienė, pasveikino prof. habil. dr. Alfonsą Eidintą ir kartu su autoriumi į Pagėgius atvykusius jo kolegas, bendraminčius, istorinės apysakos „Pūga prie Mėmelio: atvadavimo saga“ rengėjus: profesoriaus bičiulį, vaikystės draugą (abu gimę Vaiguvoje, Kelmės rajone), poetą, žurnalistą, renginių organizatorių ir vedėją, Tauragės kultūros centro metodininką Eugenijų Šalčių; šią knygą išleidusio Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (Vilnius) mokyklinių ir mokslinių leidinių redakcijos vedėją Ireną Stankevičienę, šio leidinio dizainą kūrusį vyriausiajį dailininką Albertą Brogą. Laikinoji bibliotekos vadovė pasidžiaugė susirinkusiu Pagėgių savivaldybės administracijos atstovų, kraštiečių, miesto svečių, ilgamečių bibliotekos bičiulių būriu.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro mokslo leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė papsakojo, kodėl centras leidžia ne tik mokslines A. Eidinto knygas, bet ir istorinius romanus.

Tarp susirinkusiųjų pirmoje eilėje (iš kairės): žurnalistas ir poetas Eugenijus Skipitis, buvęs profesoriaus studentas, Pagėgių gimnazijos istorijos mokytojas Eugenijus Dargužas, buvęs šaunus muzikos mokytojas, vargonininkas Feliksas Alimas, kultūrininkas ir Mažosios Lietuvos patriotas Sigitas Šamborskis, Pagėgių savivaldybės vicemeras Sigitas Stonys, LR konsulas Tilžėje profesorius Bronius Makauskas.
Astos Andrulienės nuotr.

Savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys renginio dalyviams bei svečiams išsakė šilčiausių sveikinimų, pridurdamas, jog „šiandien Pagėgiams – džiugi diena, nes iš mūsų krašto yra kilę keli asmenys, aprašyti naujojoje rašytojo, prof. habil. dr. Alfonso Eidinto knygoje. Esame ypatingo įvykio liudytojai, kadangi pasitinkame knygą, kuri atveria istorinę tiesą“. Savivaldybės mero Virginijaus Komskio įgaliotas, vicemeras rašytojui įteikė Pagėgių krašto reprezentacinį leidinį „Pažink Mažąją Lietuvą. Pagėgių kraštas“.
Jaukią ir šiltą Mažosios Lietuvos koloritu prisodrintą literatūrinės–kraštotyrinės popietės atmosferą autentiškomis Klaipėdos krašto dainomis ir melodijomis kūrė Vitalijos Brazaitienės vadovaujamas Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“. Prof. A. Eidinto kraštietis Eugenijus Šaltis akcentavo, kad Pagėgiai, kaip neatsiejama Klaipėdos krašto dalis, yra figūruojanti naujausioje rašytojo knygoje.
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (Vilnius) mokyklinių ir mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė pranešė, kad leidykla pateikė prof. habil. dr. A. Eidinto knygą „Pūga prie Mėmelio: atvadavimo saga“ 31-ajai literatūrinei Ievos Simonaitytės premijai gauti. Ši premija, autoriams už Klaipėdos krašto garsinimą savo kūryboje, rašytojui Alfonsui Eidintui įteikta 2017 m. sausio 23 dieną.
Viešnia pasakojo, jog rašydamas šį svarių įvertinimo ženklų jau sulaukusį darbą, autorius ištyrė įvairiuose archyvuose saugomą, autoritetinguose leidiniuose, spaudoje skelbtą, elektroninėse duomenų bazėse publikuotą gausią istorinę, teorinę, faktinę medžiagą apie 1923 m. vykusį Klaipėdos krašto sukilimą bei jo dalyvių užrašytus prisiminimus. Pasak Irenos Stankevičienės, chronologine seka parašytos knygos pavadinimas atspindi ir joje pasakojamos istorijos vyksmą. Tik 600 egzempliorių tiražu išleistą šį A. Eidinto darbą iliustravo jo duktė, Vilniaus dailės akademijos paskutinio kurso studentė Monika Eidintaitė. Planuojama, jog šios dailininkės tapybos darbų paroda „Portretai“ pavasariop turėtų papuošti Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos erdves.
Pats pristatomos knygos autorius akcentavo, jog šiame darbe panaudota mokslinės ir grožinės literatūros stilių sanpyna: tokiu būdu pateikta informacija pasiekia platesnius visuomenės sluoksnius. Profesorius, LR konsulato Tilžėje (Sovetskas, RF) ministras patarėjas, laikinai atliekantis konsulato vadovo funkcijas, Bronius Makauskas taip pat sveikino rašytoją ir dėkojo jam už brandų, Mažosios Lietuvos, kaip ir visos šalies, raštijos lobyną praturtinantį veikalą.

Ansamblis „Tyklė“. Yra toks Tyklės kaimas ir ežeras netoli Užvenčio, prie Kolainių. Manoma, kad ten buvusi Tyklės (lietuviams žinomos legendinės dievybės vardas) buveinė.

Susitikimas su rašytoju A. Eidintu palydėtas iškilminga, Pagėgių krašto savitumu pulsuojančia nata – atlikėjų iš sostinės atliekamomis iš Pagėgių krašto, Montvilaičių kaimo, kilusio 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyvio Richardo Milkeraičio užrašytomis lietuvių liaudies dainomis. Vienas šio šaunaus ansamblio narys – septynių knygų apie Tauragės kraštą autorius, kraštotyrininkas, publicistas, dainininkas, bandonininkas–virtuozas, Tauragės Garbės pilietis, daugelio sąjungų ir draugijų narys Albinas Juozapas Batavičius padovanojo įspūdingą bei ritmingą instrumentinį solo pasirodymą. Kita A. J. Batavičiaus dovana Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai ir jos skaitytojams – 2010 m. išleista jo autorinė kompaktinė plokštelė „Mano miela kerėtoja“, su įrašytomis bandonijos bei birbynių melodijomis, romansais, dainomis ir kt.
Dėkodama svečiams už įsimintiną, prasmingą, turiningą ir svarbiais Lietuvos istorijos vaizdiniais nuspalvintą popietę, Ramutė Vaitkuvienė Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenės vardu popietės svečiams A. Eidintui, I. Stankevičienei, E. Šalčiui bei Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblio „Tyklė“ vadovei Vitalijai Brazaitienei įteikė gėlių ir atminimo dovanėles. Prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas bibliotekai ir jos skaitytojams padovanojo naująją savo knygą.
Susirinkusieji suskubo įsigyti rašytojo prof. habil. dr. Alfonso Eidinto knygų ir čia pat gauti rašytojo autografą. Panorusieji taip pat galėjo praturtinti savo namų bibliotekas didelę informacinę vertę turinčiais įvairiais kitais Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (Vilnius) išleistais leidiniais. Po renginio buvo galima apžiūrėti Viešosios bibliotekos darbuotojų parengtą apžvalginę prof. habil. dr. A. Eidinto raštijos darbų parodą ir tuo metu bibliotekos erdves puošusią Prezidento Valdo Adamkaus 90-ties metų sukakčiai skirtą Tauragės fotografų klubo „Fotojūra“ nario, UAB „Tauragės kurjerio“ direktoriaus Renaldo Malycho fotografijos darbų ekspoziciją „Mano šalies prezidentas“.
Sonata Vitkutė, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Nusilenkime medžiui senoliui

Ar žinote, kad istoriškai garbingiausias medis yra ne ąžuolas, bet eglė, tautosakoje vadinama ąžuolo motina? Gal todėl, kad ąžuolai geriausiai auga kaimynystėje su egle? Eglė apsaugo ąžuolą nuo šaltų vėjų, išsaugo dirvožemio drėgmę, o žiemos metu apatinėmis šakomis sulaiko sniegą ir tarsi motina savo skara apdangsto ąžuolo šaknis, o jos smailėjanti viršūnė neužstoja šviesos. Ypatingą reikšmę eglė turi ir žmonėms. Kas gali įsivaizduoti Kalėdų, Naujųjų metų šventes be papuoštos eglės? Pagal ją žmonės seniau spręsdavo ir apie būsimą žiemą. Jei

Kaip Kalėdų eglutė po Pagėgius keliavo

Eglei, kuri šiemet iš miškų atkeliavo į Pagėgius šv. Kalėdų šventei, teko ne tik gamtos stichijas atlaikyti, bet ir politinių gūsių patirti… Iš pradžių žaliaskarė buvo pastatyta tradicinėje vietoje, miestelio parko pakraštyje, šalia respublikinio kelio Klaipėda – Kaunas. Vėliau iš ten buvo „išrauta“ ir nugabenta į atnaujintą Birutės gatvę, kuri driekiasi kitoje minėtojo kelio pusėje.   Kalbinta pagėgiškių pora sakė, kad čia gal net geresnė vieta Kalėdų eglei – gatvė ir šaligatviai trinkelėmis išgrįsti, batų niekas neišsipurvins. „Svarbu, kad apskritai

Šilutiškiai žuvienę virė Alanijoje

Šį savaitgalį Šilutės rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Vytauto Laurinaičio (kartu vyko ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis), lankėsi Turkijoje, Alanijos savivaldybėje, su kuria šilutiškiai bendradarbiauja. Be dalykinių susitikimų, pamariškiai dalyvavo ant jūros kranto vykusioje savotiškoje kalėdinėje labdaros mugėje, kur tenykščius gyventojus pavaišino Pamario krašto žuviene. Kartu su delegacija vyko žuvienės virimo čempionato organizatorius Marijus Budraitis ir šio čempionato nugalėtoja Ilona Liorančienė. Pasak Marijaus, vietos gyventojų susidomėjimas verdama žuviene buvo milžiniškas, tad ir aukų šilutiškiai surinko bene daugiausiai – apie 500

Giesmės skambėjo vaikų balsais

Kiekvienais metais, gruodžio pradžioje Šilutėje rengiama sakralinių giesmių šventė „Teskamba giesmės“. Šventė sukviečia mokinių vokalinius kolektyvus iš viso Šilutės rajono. Tą dieną Naujojoje apaštalų bažnyčioje skamba vaikų klegesys, muzika ir giesmės. Renginį šiemet organizavo Šilutės meno mokykla, Žibų pradinė mokykla, Šilutės pirmoji gimnazija, Naujoji apaštalų bažnyčia. Šventės dalyvių pasveikinti atvyko LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, Naujosios apaštalų bažnyčios kunigas Darius Balodis. Sakralinių giesmių šventėje giedojo