Ramoškai su savo gamybos vynais svečiavosi Švedijoje

Vyndariai Tatjana ir Česlovas Ramoškai neseniai sugrįžo iš Švedijos, kur Malmės mieste vyko vyno ir delikatesų festivalis. Nors į festivalį suplūdo iš viso pasaulio, tačiau tik du dalyviai, vieni iš jų – mūsų kraštiečiai Tatjana ir Česlovas Ramoškai, buvo tikri vyndariai, kiti – vynų tiekėjai. Kitas parodoje dalyvavęs vyndarys – iš Švedijos. Jis per metus pagamina tik 500 butelių vyno.

Nuotraukos iš Ramoškų asmeninio albumo

Pirmieji Lietuvoje
Vyndariai Ramoškai iš Žagatpurvių kaimo pirmieji Lietuvoje įkūrė šeimos vyno ūkį, pavadintą Česlovo Ramoškos vyno ūkiu. Gamina tradicinius aviečių, aronijų, juodųjų serbentų, obuolių, svarainių vynus. Uogų ir vaisių užsiaugina ekologiniame savo ūkyje. Vyno gamybai uogos ir vaisiai skinami rankomis ir kruopščiai atrenkami, o vynas daromas pagal senąsias lietuvių tradicijas. Vyno gamybos receptui – per 100 metų.
Česlovo Ramoškos vyno ūkyje per metus pagaminama 13 tūkst. butelių vyno. Tatjana ir Česlovas nuolat vaikosi naujovių. Šiemet vyną pilsto į naujus butelius. „Pakeitėm vyno rūbą“, – sakė Tatjana Ramoškienė, rodydama grakščius vyno butelius. Ant vyno butelių puikuojasi ir naujos etiketės. Štai ant saldaus sodo vaisių ir uogų vyno „Tatjana“ etiketės įgudusia menininko ranka išraitytas pavadinimas, greta kurio brūkštelta grakšti moters figūra. Šis vynas pelnė Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatą.
Malmėje – su Lietuvos vėliava
Vokiečiai garsėja alaus šventėmis, o štai švedai turi vyno festivalį. Į Malmės vyno ir delikatesų festivalį Ramoškai išvyko su savo gamybos vynais (išskyrus „Tatjanos“ vyną).
Festivalis vyko Malmės konferencijų ir kongresų rūmuose, visai greta vietos, kur vyko Eurovizijos konkursas.
Vyno ir delikatesų festivalio organizatorių prašymu Tatjana ir Česlovas pristatė ne tik savo gamybos produktus, bet ir visą šalį. Į festivalį atvyko su Lietuvos vėliava.
Prie lietuvių stendo viliojo ne vien Česlovo vyno ūkyje pagaminti vynai. Tatjana svečius sutiko vilkėdama lietuvių tautinį kostiumą. Jį pasipuošti festivalyje patikėjo viena vyresniųjų šokių kolektyvo „Juknaičiai“ šokėja.
„Nors festivalio organizatoriai ir ragino, bet tautinį kostiumą vilkėjau tik aš viena“, – šypsosi Tatjana. Prie Tatjanos ir Česlovo stendo plūstantys festivalio dalyviai – iš viso pasaulio susirinkę vyno gerbėjai ne tik vynus degustavo, bet ragavo vynininkų atsivežtų „Danutės šakočių“, sūrio „Džiugas“, saldainių „Rūta“. Skanaujant vyną ir prie jo tinkančius užkandžius mezgėsi pokalbiai apie Lietuvą. Kai kurie prisipažino pirmą kartą matantys Lietuvos vėliavą. Vyndariai Tatjana ir Česlovas Ramoškai susidomėjusiems mūsų šalimi išdalijo informacinių leidinių apie Lietuvą ir, žinoma, Šilutės kraštą. Netrūko patikinusių, kad būtinai atvažiuos, norėdami iš arti pamatyti Lietuvą ir aplankyti būtent Šilutę.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje paminėtos 99-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena laikoma Klaipėdos šturmo diena – sausio 15-oji. Šiam istoriiam ir svarbiam Lietuvai įvykiui paminėti skirta prie Šilutės r. savivaldybės stovinti stilizuota atminimo siena su įrašais. Savivaldybės aikštėje ir vyko Šilutės Hugo Šojaus muziejaus organizuotas renginys šiai datai paminėti. Istorinius faktus, glaudžiai siejančius Šilutę su Klaipėdos sukilimu apžvelgė muziejaus istorikas Ignas Giniotis. Žodį tarė Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, akcentavęs šio 99 metų senumo įvykio svarbą atkurtai Lietuvos valstybei. Jis pastebėjo, kad kitąmet, minint šio įvykio

Grafikos darbų paroda „Jonuko kelionė“ Ramučiuose

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filialo lankytojus nuo metų pradžios džiugina Vilniaus dailės akademijos grafikos bakalaurės Dainoros Vingytės grafikos darbų paroda „Jonuko kelionė“. Dainora Vingytė (g. 1995) – jaunosios kartos menininkė, kilusi iš Žemaičių Naumiesčio, baigusi Šilutės meno mokyklą, Šilutės Vydūno gimnaziją, 2020 metais Vilniaus dailės akademijoje įgijo grafikos bakalauro laipsnį. 2019 m. menininkė pelnė trečią vietą tarptautiniame A. Švėgždos piešinių konkurse. Jaunoji menininkė savo kūrybines idėjas išreiškia skirtingomis technikomis ir temomis. Ji  tapo, piešia, kuria iliustracijas, bet pagrindinis

Katastrofinio stiprumo vėjas Ventėje siekė 35,5 m/s

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad sausio 14 d. užfiksuotas katastrofinio stiprumo vėjo greitis ir perkūnija. Medžius vertęs itin stiprus ir gūsingas vėjas sutrikdė elektros tiekimą, mat buvo pažeistos skirstomojo tinklo elektros oro linijos. ESO praneša, kad daugiausia elektros linijų gedimų yra Šiaulių ir Klaipėdos rajonuose. Iš viso jų buvo per 40 tūkst., šiuo metu elektros tiekimas jau yra atstatytas daugiau nei 20 tūkst. namų ūkių. Dauguma atsijungimų fiksuota sausio 14 d., penktadienį, tarp 8 ir 9.30 val. ryto. Klaipėdos uoste

Kam siūloma suteikti Garbės ambasadorių vardus?

Šilutės rajone verčiamas naujas lapas krašto istorijoje: Savivaldybės tarybai nusprendus iškiliems asmenims, kurie savo veikla garsina kraštą gyvendami ir dirbdami užsienyje, stiprina Šilutės rajono ryšius su partneriais užsienyje, ten pristato Šilutės kraštą ir užsiima jam naudinga veikla bei kt., suteikti Šilutės rajono savivaldybės Garbės ambasadorių vardus, jau skelbiamos ir pirmosios trys kandidatūros. Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis 2022 m.  sausio 10 d. potvarkiu siūlo Savivaldybės tarybai suteikti Šilutės rajono savivaldybės Garbės ambasadoriaus vardą Ritai Kundrotaitei Šilas, Rūtai Žičkienei, Laurai

Taip pat skaitykite