Ramoškai su savo gamybos vynais svečiavosi Švedijoje

Vyndariai Tatjana ir Česlovas Ramoškai neseniai sugrįžo iš Švedijos, kur Malmės mieste vyko vyno ir delikatesų festivalis. Nors į festivalį suplūdo iš viso pasaulio, tačiau tik du dalyviai, vieni iš jų – mūsų kraštiečiai Tatjana ir Česlovas Ramoškai, buvo tikri vyndariai, kiti – vynų tiekėjai. Kitas parodoje dalyvavęs vyndarys – iš Švedijos. Jis per metus pagamina tik 500 butelių vyno.

Nuotraukos iš Ramoškų asmeninio albumo

Pirmieji Lietuvoje
Vyndariai Ramoškai iš Žagatpurvių kaimo pirmieji Lietuvoje įkūrė šeimos vyno ūkį, pavadintą Česlovo Ramoškos vyno ūkiu. Gamina tradicinius aviečių, aronijų, juodųjų serbentų, obuolių, svarainių vynus. Uogų ir vaisių užsiaugina ekologiniame savo ūkyje. Vyno gamybai uogos ir vaisiai skinami rankomis ir kruopščiai atrenkami, o vynas daromas pagal senąsias lietuvių tradicijas. Vyno gamybos receptui – per 100 metų.
Česlovo Ramoškos vyno ūkyje per metus pagaminama 13 tūkst. butelių vyno. Tatjana ir Česlovas nuolat vaikosi naujovių. Šiemet vyną pilsto į naujus butelius. „Pakeitėm vyno rūbą“, – sakė Tatjana Ramoškienė, rodydama grakščius vyno butelius. Ant vyno butelių puikuojasi ir naujos etiketės. Štai ant saldaus sodo vaisių ir uogų vyno „Tatjana“ etiketės įgudusia menininko ranka išraitytas pavadinimas, greta kurio brūkštelta grakšti moters figūra. Šis vynas pelnė Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatą.
Malmėje – su Lietuvos vėliava
Vokiečiai garsėja alaus šventėmis, o štai švedai turi vyno festivalį. Į Malmės vyno ir delikatesų festivalį Ramoškai išvyko su savo gamybos vynais (išskyrus „Tatjanos“ vyną).
Festivalis vyko Malmės konferencijų ir kongresų rūmuose, visai greta vietos, kur vyko Eurovizijos konkursas.
Vyno ir delikatesų festivalio organizatorių prašymu Tatjana ir Česlovas pristatė ne tik savo gamybos produktus, bet ir visą šalį. Į festivalį atvyko su Lietuvos vėliava.
Prie lietuvių stendo viliojo ne vien Česlovo vyno ūkyje pagaminti vynai. Tatjana svečius sutiko vilkėdama lietuvių tautinį kostiumą. Jį pasipuošti festivalyje patikėjo viena vyresniųjų šokių kolektyvo „Juknaičiai“ šokėja.
„Nors festivalio organizatoriai ir ragino, bet tautinį kostiumą vilkėjau tik aš viena“, – šypsosi Tatjana. Prie Tatjanos ir Česlovo stendo plūstantys festivalio dalyviai – iš viso pasaulio susirinkę vyno gerbėjai ne tik vynus degustavo, bet ragavo vynininkų atsivežtų „Danutės šakočių“, sūrio „Džiugas“, saldainių „Rūta“. Skanaujant vyną ir prie jo tinkančius užkandžius mezgėsi pokalbiai apie Lietuvą. Kai kurie prisipažino pirmą kartą matantys Lietuvos vėliavą. Vyndariai Tatjana ir Česlovas Ramoškai susidomėjusiems mūsų šalimi išdalijo informacinių leidinių apie Lietuvą ir, žinoma, Šilutės kraštą. Netrūko patikinusių, kad būtinai atvažiuos, norėdami iš arti pamatyti Lietuvą ir aplankyti būtent Šilutę.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paskelbė gerą žinią: kovo 28-osios pavakarę bibliotekoje vyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare  Birute Morkevičiene ir jos naujos knygos „Saulės taku“ pristatymas. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite