Rambyno Joninėse – Vydūno tradicijų tąsa

lietuvninkais.47.pag - CopyPaklaustas žmogus, ar vyks į Jonines ant Rambyno, nukirto, kad ten nevyks. Girdi, ten tiek būna girtų ir apkvaitusių, kad kumščiais mosuojama visais pašaliais…
Galbūt kažkada, gūdžiu sovietmečiu ar pirmaisiais Nepriklausomybės metais, tokių dalykų ir būta. Užtat šiandien kitaip. Šventės atidarymo proga prie kalno aukuro atžygiuoja iškilminga eisena, kaip M. Jankaus ir Vydūno laikais plaikstosi spalvingos vėliavos. Beje, Pagėgių savivaldybės seniūnijų vėliavas nešė tautiniais rūbais pasipuošę seniūnai – retas šių dienų reginys.

seniunai.47.pag
Ir šventės atidarymo mero kalba, ir sveikintojų politikų kalbos šįkart pasirodė gerokai santūresnės nei kažkada būdavo rinkimams artėjant. Aikštelėje priešais sceną žmonės rinkosi neskubėdami, tarsi žinodami, kad čia neišgirs popso dundesio, niekur nesimatė ratu leidžiamo išsipūtusio plastikinio dvilitrio alaus. Tiesa, alaus bokalą galėjai išlenkti, bet piktnaudžiaujančių nesimatė. Daugelis iš plastikinių indų girą gurkšnojo.
Scenoje vienas kitą keitė keturi chorai: du iš Pagėgių, po vieną iš Kretingos, Klaipėdos ir Šiaulių. Koncertą bendras choras pradėjo Mažosios Lietuvos himnu vadinama Jurgio Zauerveino giesme „Lietuvninkais mes esam gimę…“ Pagėgių jaunimo choro vadovė, dirigavusi savo kolektyvui, vėliau ėmė į rankas mikrofoną ir klausytojų ausis malonino nuostabiu balsu traukdama dainą.
Šeimomis ir po vieną susirinkusieji pakildavo nuo suolų priešais sceną ir eidavo pasižiūrėti, kaip kalvystės amatininkų šeima visokius geležinius rakandus kala. Greta lino marškinius pasikaišę du vyrai žvakes iš vaško liejo.
Ir Bendruomenių metų nepamiršta – jų atstovai, įžiebus aukštą Joninių laužą, visus vaišino sūriu ir kitokiais skanėstais. Vėliau vingiuotais Rambyno keleliais šventės dalyviai planavo keliauti į Martyno Jankaus sodybą, kur spektaklis laukė. O kur dar nakties koncertas su garsiąja Arina!..


Gaila, kad tik keletas žiūrovų stebėjo prieš šventės atidarymą folkloro kolektyvų ant Nemuno kranto, kalno papėdėje, surengtas Joninių apeigas, vainikėlių plukdymą. Pernai žiūrovų būrelis buvo nedidelis, bet keliskart disesnis už šiųmetį. Ar verta varginti iš tolokai – Šilutės, Klaipėdos rajono – atvykusius folklorininkus, jei nieko tai nesudomino. O gal vieta ar laikas tokioms prasmingoms apeigoms buvo netinkamas?

Astos Andrulienės ir
Petro Skutulo nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Taip pat skaitykite