Rambyno Joninėse – Vydūno tradicijų tąsa

lietuvninkais.47.pag - CopyPaklaustas žmogus, ar vyks į Jonines ant Rambyno, nukirto, kad ten nevyks. Girdi, ten tiek būna girtų ir apkvaitusių, kad kumščiais mosuojama visais pašaliais…
Galbūt kažkada, gūdžiu sovietmečiu ar pirmaisiais Nepriklausomybės metais, tokių dalykų ir būta. Užtat šiandien kitaip. Šventės atidarymo proga prie kalno aukuro atžygiuoja iškilminga eisena, kaip M. Jankaus ir Vydūno laikais plaikstosi spalvingos vėliavos. Beje, Pagėgių savivaldybės seniūnijų vėliavas nešė tautiniais rūbais pasipuošę seniūnai – retas šių dienų reginys.

seniunai.47.pag
Ir šventės atidarymo mero kalba, ir sveikintojų politikų kalbos šįkart pasirodė gerokai santūresnės nei kažkada būdavo rinkimams artėjant. Aikštelėje priešais sceną žmonės rinkosi neskubėdami, tarsi žinodami, kad čia neišgirs popso dundesio, niekur nesimatė ratu leidžiamo išsipūtusio plastikinio dvilitrio alaus. Tiesa, alaus bokalą galėjai išlenkti, bet piktnaudžiaujančių nesimatė. Daugelis iš plastikinių indų girą gurkšnojo.
Scenoje vienas kitą keitė keturi chorai: du iš Pagėgių, po vieną iš Kretingos, Klaipėdos ir Šiaulių. Koncertą bendras choras pradėjo Mažosios Lietuvos himnu vadinama Jurgio Zauerveino giesme „Lietuvninkais mes esam gimę…“ Pagėgių jaunimo choro vadovė, dirigavusi savo kolektyvui, vėliau ėmė į rankas mikrofoną ir klausytojų ausis malonino nuostabiu balsu traukdama dainą.
Šeimomis ir po vieną susirinkusieji pakildavo nuo suolų priešais sceną ir eidavo pasižiūrėti, kaip kalvystės amatininkų šeima visokius geležinius rakandus kala. Greta lino marškinius pasikaišę du vyrai žvakes iš vaško liejo.
Ir Bendruomenių metų nepamiršta – jų atstovai, įžiebus aukštą Joninių laužą, visus vaišino sūriu ir kitokiais skanėstais. Vėliau vingiuotais Rambyno keleliais šventės dalyviai planavo keliauti į Martyno Jankaus sodybą, kur spektaklis laukė. O kur dar nakties koncertas su garsiąja Arina!..


Gaila, kad tik keletas žiūrovų stebėjo prieš šventės atidarymą folkloro kolektyvų ant Nemuno kranto, kalno papėdėje, surengtas Joninių apeigas, vainikėlių plukdymą. Pernai žiūrovų būrelis buvo nedidelis, bet keliskart disesnis už šiųmetį. Ar verta varginti iš tolokai – Šilutės, Klaipėdos rajono – atvykusius folklorininkus, jei nieko tai nesudomino. O gal vieta ar laikas tokioms prasmingoms apeigoms buvo netinkamas?

Astos Andrulienės ir
Petro Skutulo nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite