Rambyne – Mažosios Lietuvos Joninės

 

Birželio 23 d. tradicinė vasaros šventė „Rambynas. Joninės Mažojoje Lietuvoje” kvietė visus neabejingus tradicijoms susiburti trumpiausiai metų nakčiai. Kaip ir kasmet, Bitėnų kapinaitėse tylos minute, gėlėmis bei atminimo žvakėmis pagerbti mūsų krašto šviesuoliai – Martynas Jankus, Vydūnas, Jonas Vanagaitis, Eva Milda Jankutė – už palikimą, nuopelnus lietuvių raštijai, visuomeninę veiklą. Šventę atidarė Šilalės kultūros centro šokio spektaklis (vadovė Aušra Danisevičienė). Šventąją Rambyno kalno ugnelę uždegė bei Amžinojoje Rambyno kalno knygoje pasirašė meras Vaidas Bendaravičius, Pagėgių savivaldybės seniūnijų seniūnai.

Paskui Rambyno kalno Amžinąją knygą, seniūnus su vėliavomis, skambant Kauno folkloro „Liktužė” (vadovas Sigitas Šamborskis) kolektyvo dainai šventės dalyviai buvo kviečiami į didžiąją aikštę: „Vesk mus, dainele, į kitą kalnelį, pro Joninių vartelius žaliuosius. Teskamba kloniai ir Nemuno vilnys, teatkartoja pačias skambiausias dainas”.

Nuo 2007 metų į programą įtrauktos chorų koncertinės programos. Per 137-erius Joninių šventės metus ant Rambyno kalno daina nenutilo, nors ją mėtė negailestingi istorijos skersvėjai. Šiemet šią šventės tradiciją tęsė Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras „Kristalė“ (vadovė Kristina Rimienė), Asociacijos „Skambėjimas“ choras „Sonantem“ (vadovė Ausma Sakalauskaitė), Klaipėdos savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai“ mišrus choras „Klaipėda“ (vadovas Kazys Kšanas) ir Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“ (vadovas Algirdas Šumskis). Chorų programą vainikavo jungtinio choro bendra daina. Šventinę programą tęsė trys puikios profesionalės – aktorė, režisierė Virginija Kochanskytė, solistė Rita Preikšaitė ir pianistė Beata Vingraitė, kurios suteikė galimybę „keliauti“ Lietuvos romanso laiku su kameriniu-muzikiniu spektakliu „Lietuviškų romansų vainikas“.

Skambant Tauragės kultūros centro vokalinio ansamblio „Dar pabūkim“ dainoms (vadovas Arūnas Rakevičius), Kauno folkloro klubo „Liktužė“ dalyviai uždegė Joninių laužą: „Tesusilies laužas su ryto pašvaiste, teapgaubia mus jo šiluma, o Joninių tradicijos ir apeigos, kurias atliks folkloro kolektyvai, veda mus kilnion praeitin“… Joninių laužui degant skambėjo Pakruojo kultūros centro vokalinio ansamblio dainos (vadovas Methardas Zubas).

Joninių šventė turi daug gražių tradicijų, viena iš jų – Joninių apeigos, burtai ir žaidimai, kuriuos kartu su šventės vedėjais Goda Petkute ir Arnu Ašmonu tęsė Kauno folkloro klubas „Liktužė“.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems šventėje. Visi kartu mes galime išsaugoti autentiškumą ir tradicijas, jas puoselėti.

Renginį organizavo Pagėgių savivaldybės kultūros centras. Renginį finansavo Lietuvos kultūros taryba, Pagėgių savivaldybė. Rėmėjas UAB „Klaipėdos mėsinė“. Informaciniai rėmėjai: www.pamarys.eu , „Šilokarčema“, „Voruta“.

Šventės organizatorių inf. ir nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Kardiologė atskleidė, kodėl virpa širdis ir kas svarbu pajutus simptomus

Aukštas kraujospūdis gali lemti prieširdžių virpėjimo atsiradimą – širdies ritmo sutrikimą, kuris bendroje populiacijoje nustatomas maždaug 3 proc. vyresnių nei 20 metų žmonių. tai rodo naujausi moksliniai tyrimai. Gydytojų kardiologų teigimu, Lietuvoje ir prieširdžių virpėjimas, ir arterinė hipertenzija, tai yra padidėjęs kraujospūdis, yra itin dažnos ir vis dar nepakankamai kontroliuojamos sveikatai pavojingos būklės. Pasak gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, prieširdžių virpėjimą itin dažnai sukelia arterinė hipertenzija, tai įrodė ir Europos prevencinės kardiologijos žurnale paskelbti duomenys. Tyrimą atlikę mokslininkai ne tik patvirtino

Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę? 44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai

Taip pat skaitykite