Rambyne – Mažosios Lietuvos Joninės

 

Birželio 23 d. tradicinė vasaros šventė „Rambynas. Joninės Mažojoje Lietuvoje” kvietė visus neabejingus tradicijoms susiburti trumpiausiai metų nakčiai. Kaip ir kasmet, Bitėnų kapinaitėse tylos minute, gėlėmis bei atminimo žvakėmis pagerbti mūsų krašto šviesuoliai – Martynas Jankus, Vydūnas, Jonas Vanagaitis, Eva Milda Jankutė – už palikimą, nuopelnus lietuvių raštijai, visuomeninę veiklą. Šventę atidarė Šilalės kultūros centro šokio spektaklis (vadovė Aušra Danisevičienė). Šventąją Rambyno kalno ugnelę uždegė bei Amžinojoje Rambyno kalno knygoje pasirašė meras Vaidas Bendaravičius, Pagėgių savivaldybės seniūnijų seniūnai.

Paskui Rambyno kalno Amžinąją knygą, seniūnus su vėliavomis, skambant Kauno folkloro „Liktužė” (vadovas Sigitas Šamborskis) kolektyvo dainai šventės dalyviai buvo kviečiami į didžiąją aikštę: „Vesk mus, dainele, į kitą kalnelį, pro Joninių vartelius žaliuosius. Teskamba kloniai ir Nemuno vilnys, teatkartoja pačias skambiausias dainas”.

Nuo 2007 metų į programą įtrauktos chorų koncertinės programos. Per 137-erius Joninių šventės metus ant Rambyno kalno daina nenutilo, nors ją mėtė negailestingi istorijos skersvėjai. Šiemet šią šventės tradiciją tęsė Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras „Kristalė“ (vadovė Kristina Rimienė), Asociacijos „Skambėjimas“ choras „Sonantem“ (vadovė Ausma Sakalauskaitė), Klaipėdos savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai“ mišrus choras „Klaipėda“ (vadovas Kazys Kšanas) ir Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“ (vadovas Algirdas Šumskis). Chorų programą vainikavo jungtinio choro bendra daina. Šventinę programą tęsė trys puikios profesionalės – aktorė, režisierė Virginija Kochanskytė, solistė Rita Preikšaitė ir pianistė Beata Vingraitė, kurios suteikė galimybę „keliauti“ Lietuvos romanso laiku su kameriniu-muzikiniu spektakliu „Lietuviškų romansų vainikas“.

Skambant Tauragės kultūros centro vokalinio ansamblio „Dar pabūkim“ dainoms (vadovas Arūnas Rakevičius), Kauno folkloro klubo „Liktužė“ dalyviai uždegė Joninių laužą: „Tesusilies laužas su ryto pašvaiste, teapgaubia mus jo šiluma, o Joninių tradicijos ir apeigos, kurias atliks folkloro kolektyvai, veda mus kilnion praeitin“… Joninių laužui degant skambėjo Pakruojo kultūros centro vokalinio ansamblio dainos (vadovas Methardas Zubas).

Joninių šventė turi daug gražių tradicijų, viena iš jų – Joninių apeigos, burtai ir žaidimai, kuriuos kartu su šventės vedėjais Goda Petkute ir Arnu Ašmonu tęsė Kauno folkloro klubas „Liktužė“.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems šventėje. Visi kartu mes galime išsaugoti autentiškumą ir tradicijas, jas puoselėti.

Renginį organizavo Pagėgių savivaldybės kultūros centras. Renginį finansavo Lietuvos kultūros taryba, Pagėgių savivaldybė. Rėmėjas UAB „Klaipėdos mėsinė“. Informaciniai rėmėjai: www.pamarys.eu , „Šilokarčema“, „Voruta“.

Šventės organizatorių inf. ir nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite