Pusė ministrų į darbą vyksta ne automobiliais. O kuo prastesni mes? 

Rugsėjo 22-oji – Diena be automobilio, baigiamasis Europos judumo savaitės akordas. Kai kuriems Vyriausybės nariams diena be automobilio yra kasdienybė. Du ministrai dažnai keliauja dviračiu, du – traukiniu, dar dviem patogiausias būdas – pėstute. Kiti, gyvenantys toli nuo miesto centro ar turintys nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, dažniau renkasi automobilį.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir energetikos ministras Dainius Kreivys kas dieną į darbą eina pėsčiomis. Ir ne tik į darbą – jiedu visur, kur tik įmanoma, vaikšto.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kasdien į Vilnių iš Kauno važiuoja traukiniu. Iš savo namų Kaune traukiniu dažnai keliauja ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Abu pabrėžia, kad tokia kelionė – tai ir galimybė atsidėti darbui. Simonas Gentvilas vis dažniau naudojasi ir elektromobilių bei paspirtukų dalijimosi platformomis, nes asmeninio automobilio nebeturi.

Du dviratininkai šioje Vyriausybėje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kurią galima dažnai pastebėti ir riedančią paspirtuku.

Kultūros ministro Simono Kairio kelionės taip pat tvarios – iš Kauno vienu automobiliu įprastai dar važiuoja du kultūros viceministrai. Šitaip lygiomis dalimis trims keleiviams padalintas automobilių emisijų kiekis sumažina kiekvieno keleivio ekologinį pėdsaką.

Kita pusė Ministrų kabineto narių, nors ir vairuoja automobilį, alternatyviai juda po darbo arba laisvalaikiu – kas vaikščioja, kas mina dviratį. Be to, dalis ministrų su Vyriausybės kanceliarija šiais metais nustojo naudotis paveldėtais prabangiais tarnybiniais automobiliais (naujausias atvejis – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atsisakė „BMW 520“).

Tarp visų ministrų ypač išsiskiria Kęstučio Navicko įpročiai – jis kasdien dviračiu į darbą ir namo nuvažiuoja net 28 km. 14 km atstumą nuo namų Kairėnuose iki ministerijos Gedimino prospekte jis įveikia per 40 minučių. Šiemet sezoną Kęstutis Navickas pradėjo kovo mėnesį. Pasak ministro, šaltis – niekis, didesnių nepatogumų kelia slidūs keliai ir tamsūs rytai. „Didžiausi kelionės dviračiu iššūkiai ten, kur nėra dviračių takų, kartais erzina ir kai kurių automobilių vairuotojų elgesys. O smagiausia, kad kiekvieną rytą prasilenki su tais pačiais dviratininkais, su kuriais dabar jau sveikinamės“, – sako K. Navickas.

Tarptautinė bendruomenė Dieną be automobilio rugsėjo 22-ąją pradėjo minėti nuo 2000-ųjų. Akcija skirta atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į automobilių daromą žalai aplinkai.


Taip pat SKAITYKITE:

Rytoj, rugsėjo 22 d., – Tarptautinė diena be automobilio

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite