Pusę amžiaus susiejusi su mokykla

Kiek sveikinimų Motinos dienos proga atskries į Genovaitės Vyšniauskienės namus, galima tik spėlioti, nes ją sveikins ne tik jos užauginti ir dorais žmonėmis išauklėti vaikai. Visų švenčių proga savo buvusią mokytoją prisimena ir pasveikina po visą pasaulį išsibarstę mokiniai, kuriems ji buvo tarsi mama.

Žemaitė
Mokytoja Genovaitė Vyšniauskienė didžiuojasi savo žemaitiška prigimtimi – gimė ir augo Mažeikiuose, vėliau gyvenimas ją atbloškė į Vakarų Žemaitiją, gyvena paribio kaime Virkytuose (Švėkšnos sen.). „Žemaitė buvau, tokia ir likau“, – prisipažįsta pašnekovė.
Daugiau nei pusę amžiaus (54-erius savo gyvenimo metus) susiejo su mokykla. Gal todėl ir dabar ji kalba taisyklingai, tarsi per lietuvių kalbos pamoką. Tačiau su ja bendraujantieji neišgirsta pamokymų, nusistebėjimų, kad dabar viskas blogai, o štai anuomet…
Smulkutė, nedidelio ūgio, visą gyvenimą buvusi greita ir dabar ji nerymo prie lango, nuobodžiai skaičiuodama lėtai slenkančios dienos valandas. Noriai lanko vaikus, svetingai priima pas ją užsukusius, skuba į bažnyčią ar susitinka su kolegomis, yra aktyvi švėkšniškių „Tėviškės“ draugijos narė.
Jos galvą puošia gražios garbanos, primenančios vyšnios žydėjimą, o veidą – džiugi šypsena, tarsi bendrautų su labiausiai laukiamu žmogumi. Pravėrusiai jos namų duris Genovaitė Vyšniauskienė sudeda rankas lyg dėkodama Dievui ir nušvinta: kviečia į vidų, sodina prie stalo ir vaišina arbata su medumi. Šio gardėsio jos namuose netrūko niekada, kai dar buvo gyvas jos vyras, rūpestingai prižiūrėjęs bites.
G. Vyšniauskienės namuose – ideali tvarka. Virtuvėje ant palangės sudėti žodynai, kryžiažodžių žurnalai. Spręsdama kryžiažodžius ne tik dieną trumpina, bet ir tikrina savo atmintį, o atminties jai gali pavydėti net jauni. Prisimindama savo pirmą darbo vietą Tenenių pradinėje, vardija mokinius, pamena išskirtines jų charakterio savybes.
Pamaldi nuo vaikystės
Tėvams atsikėlus į Švėkšną, Genovaitė čia tęsė mokslus ir 1948 metais baigė gimnaziją. Buvo paskirta mokytojauti į Tenenių pradinę (dabar Šilalės r.). Nedidelė kaimo medinė mokykla buvo ir darbo vieta, ir namai. Pamena net mažiausias smulkmenas, pirmuosius savo mokinius, kurių viena, pasirodo, buvo šio rašinio autorės mama. Mokytoja ir pradinukus mokė, ir šventes organizavo. Susipažinusi su Česlovu netrukus sumainė žiedus. Susituokė per spalio revoliucijos šventę, liudininkais bažnyčioje buvo tėveliai. „Vyras buvo nepaprastai geras, teisybės „abrozdas“, – patikino Genovaitė.
Nuo vaikystės buvusi pamaldi, todėl bijodama, kad kas neužmatytų mokytojos bažnyčioje, dviračiu numindavusi į Pajūrio bažnyčią. Paslaptis netrukus išaiškėjo, todėl mokytoja buvo iškelta dirbti į Stemplių septynmetę, po kelerių metų – į Agluonėnus, Jurkaičių pradinę, o nuo 1957 metų dirbo Inkaklių pradinės mokyklos vedėja. Visus kaimus, kuriuose jai teko mokytojauti, mena tik geriausiu žodžiu. „Kokie geri žmonės buvo Teneniuose. Kai reikėjo išvažiuoti, verkiau…“ – rankas sunėrusi šypsosi moteris. Tą patį pakartoja apie Stemples.
Paveldėjo ilgaamžiškumą
Atskubantis birželis Genovaitei bus jau 84-as. Ji norėtų sulaukti 90-mečio, kaip ir jos mama. Ilgaamžiškumo receptų jos mama neturėjo, neturi jų ir Genovaitė. Valgiui nėra išranki, džiaugiasi, kad Šilutėje gyvenanti dukra ne tik lanko, bet ir nuolat skambina, rūpinasi ja, primena, kad gertų vandens, pasimatuotų kraujospūdį, kviečia nors per žiemą pagyventi mieste.
Supranta dukters rūpestį, bet patikina, kad ypač garbesnio amžiaus žmogui niekur nėra geriau kaip savo namuose.
Viena iš „Dainorių“
Mokytoja G. Vyšniauskienė gyvena buvusiame muitinės pastate, greta Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sienos. Pro jos langus matosi buvęs kalėjimas. Tik dabar jame ne sienos pažeidėjai, o malkos laikomos. Pradžiugina į duris pasibeldęs paštininkas, kuris atneša ranka rašytą laišką ar sveikinimą. Mokytoja saugo kiekvieną laišką. Tvarkinguose aplankuose sudėtos iškarpos iš „Pamario“ bei jo pirmtako. Rodo kolegės S. Skutulienės straipsnį apie Inkaklių „Dainorius“. Kolektyvas buvo vienas iš pirmųjų etnografinių ansamblių rajone, dainavęs ne kompozitorių sukurtas, o autentiškas liaudies dainas, kurių klausėsi įvairaus amžiaus klausytojai. Dar 1977 metais „Dainoriai“ atstovavo savo rajonui folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“, vėliau – „Baltika“, „Ant marių krantelio“.
Garsus lietuvių režisierius Henrikas Šablevičius sukūrė dviejų dalių dokumentinį filmą apie „Dainorius“. „Išėjome į pasaulį…“, – šypsosi G. Vyšniauskienė, prisimindama, kad šis filmas 1988 metais buvo vienas iš 15 atrinktų į tarptautinį kino festivalį Vakarų Berlyne. Filmus festivaliui atrinko patys festivalio organizatoriai. Genovaitė pasakoja apie kiekvieną kolektyvo narį, kurie jau atgulę smėlio kalnelyje. Anksčiau kapelius lankydavo visas būrys, o dabar – ji viena.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kryžius primins KGB nukankintas aukas

Vakar (spalio 24 d.) Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po pamaldų šventoriuje buvo pašventintas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas šios bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti.  Aukštąjį kryžių sumeistravo Plungės krašto kryždirbys Antanas Vaškys, gyvenantis Plokščių kaime. Tinklaraščiui bernardinai.lt jis pasakęs: „Aš darau taip, kaip mūsų patriarchas Svirskis įvedė madą, kai kryžius, koplytstulpis ir skulptūra drožiami iš to paties medžio gabalo. Dauguma meistrų jau dirbame tokiu principu. Nes ir darbai dabar

Šiandien – Lietuvos Konstitucijos diena

Konstitucijos

Šiandien, spalio 25-ąją minime 29-ąsias Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos metines, jau penkioliktą kartą surengtas Konstitucijos egzaminas.  Nugalėtojų laukia specialus Prezidento Gitano Nausėdos įsteigtas prizas, taip pat jie bus apdovanoti Teisingumo ministerijos prizais. Per keturiolika Konstitucijos egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias pasitikrino apie 400 tūkst. žmonių – maždaug kas septintas Lietuvos pilietis. Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija (lot. constitutio „nustatymas“) buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.  Tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos

Kas dar paskui Skvernelį?

Demokratų partija „Vardan Lietuvos“. Jau rašėme, kad ją steigia Saulius Skvernelis su bendraminčiais. Ar šilutiškiai iš Regionų partijos pereis į šią partiją? Panašu, kad dar du Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai, priklausantys Regionų partijos Šilutės skyriui, stovi pasirinkimo kryžkelėje… Šilutės rajone tiesiogiai į Seimą išrinktas šiame krašte gimęs, užaugęs ir Šilutėje mokęsis Zigmantas Balčytis jau pasirinko Sauliaus Skvernelio ir bendraminčių komandą Seime, perėjo į jų frakciją ir ketina prisidėti prie Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ steigimo bei stoti į ją. Primename,

Mokinių rudens atostogos pailgės dviem dienomis

rudens atostogos

Visiems mokiniams dviem dienomis pratęsiamos rudens atostogos: tiek, kad po Vėlinių būtų grįžtama į klases praėjus inkubaciniam Covid-19 virusinės ligos laikotarpiui, t. y. septynioms dienoms. Mokinių atostogos prasidės lapkričio 3 d., į mokyklas jie grįš lapkričio 10 d. Anksčiau grįžimas buvo numatytas lapkričio 8 d. Matant blogėjančią situaciją šalyje, rekomenduojama vengti kontaktų, tačiau paprastai per šventines dienas padaugėja susitikimų, žmonės lankosi pas gimines, tuomet auga ir užsikrėtimo tikimybė. Ministerija prašo tėvų sąmoningumo ir pasirūpinti, kad vaikai vengtų nebūtinų susibūrimų. Per

Taip pat skaitykite