„Puriena“ nupirko Šilutės šeimos gydytojų centrą

Įsigyti UAB Šilutės šeimos gydytojų centrą siekė trys pirkėjai, derybos vyko jau praėjusiais metais, susitarti pavyko prieš Kalėdas. Minėtąjį medicinos centrą įsigijo kitas medicinos centras „Puriena“ (vadovas Giedrius Benkunskas).

Medicinos centro „Puriena“ vadovas Giedrius Benkunskas.

Jau galima pristatyti ir šio sandorio rezultatą: G. Benkunsko vadovaujama „Puriena“ išplėsta, veiks Šilutėje dviejose vietose: kaip iki šiol – Gluosnių g. 4 ir Gudobelių al. 2, kur veikė Adomo Lukoševičiaus vadovaujamas Šilutės šeimos gydytojų centras. „Purienoje“ administratore dirbusi Gailė Benkunskienė šiuo metu yra nupirkto šeimos gydytojų centro direktorė, Adomas Lukoševičius eina vyr. gydytojo pareigas ir yra atsakingas už medicinos reikalus.

„Planų plėsti veiklą turėjome seniai. To siekėme, ieškojome variantų. Tai, kas jau pavyko, gera žinia, tačiau taško nededame. Jeigu pavyks, sieksime nupirkti dar vieną medicinos paslaugas teikiančią bendrovę, bet apie tai kalbėsiu vėliau“, – gana atvirai pasakojo G. Benkunskas, kuris šio pokalbio pradžioje bene daugiausia dėmesio skyrė kažkodėl sunerimusiems, gandų išgąsdintiems gyventojams, kurie yra prisirašę prie nupirkto Šilutės šeimos gydytojų centro ir jame pasirinkę savo šeimos gydytoją.

„Nerimauti pagrindo nėra: iš dviejų centrų lieka vienas „Purienos“, šeimos gydytojai dirba kaip dirbę, taip pat ir nupirkto centro patalpose. Jos – Šilutės miesto centre, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kaimynystėje. Pokyčių bus. Dar šiais metais bus iškelta čia veikianti vaistinė, išplėsta registratūra, laukia patalpų remontas, pastato, kuris yra kultūros paveldo objektas, gražinimas ir visa kita. Svartome investuoti gal pusę milijono eurų. „Purienos“ centre esame įdiegę aukštus pacientų aptarnavimo, paslaugų kokybės, prieinamumo standartus. Šito neatsisakysime ir išplėtę veiklą. Juk dabar jau turėsime per 20 tūkstančių gyventojų, pasirinkusių mūsų bendrovės paslaugas, mūsų kolektyvo šeimos gydytojus. Visi jie dirba ir nežada ieškotis darbo kitur. Nuo kovo 2 d. sugrįžta vaikų ligų gydytoja Kristina Radavičienė, pacientų vertinama ir gerbiama. Paprašėme – sutiko. Tai pradžiugins ir vaikų tėvelius, kurie nerimavo, jog ši gydytoja nebedirbs. Turime filialus Katyčiuose, Usėnuose, Saugose, Juknaičiuose, Žemaičių Naumiestyje. Pasitikėjimas – ne dovana, jį reikia užsitarnauti, saugoti ir jo neprarasti“, – pasakojo G. Benkunskas.

Tikėkimės, kad sunerimusiems Šilutės krašto gyventojams šios žinios bus svarbios.

Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite