Puota iš maisto likučių 

 

Šventės baigėsi, tačiau klausimas, ką daryti su maisto likučiais, – išlieka. Velykos, žinoma, neįsivaizduojamos be kiaušinių, o at vienas iš pagrindinių stalo akcentų – kepta mėsa: kumpis ar antis ir silkė. Būtent šių patiekalų po švenčių dažniausiai ir lieka daugiausia. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad yra įvairiausių būdų, kaip maisto likučius prikelti antram gyvenimui ir skaniai panaudoti.

„Praėjus Velykoms dažniausiai lieka įvairiausių maisto likučių. Siekiant tvaraus vartojimo iš jų galima pasigaminti pačių įvairiausių patiekalų: pradedant sriubomis, baigiant užtepėlėmis. Pavyzdžiui, įvairiausi mėsos likučiai gali puikiai tikti sumuštiniams, salotoms, tortilijų suktinukams ar troškiniams. Kiaušinius, žinoma, galima panaudoti gaminant mišraines, salotas ar netgi įmaišyti į kotletus, gaminti įvairias užtepėles“, – pasakoja V. Juodkazienė.

Jei kiaušinių liko daugiau nei pajėgėte suvalgyti per Velykas, maisto ekspertė siūlo suskubti ir juos panaudoti tikslingai. „Virtus kiaušinius galima panaudoti tiek sotiems karštiems patiekalams, tiek šaltiems užkandžiams. Be to, jie puikiai tinkami gardinti sriuboms, pavyzdžiui, supjaustykite juos į rūgštynių sriubą arba į šaltibarščius“, – siūlo maisto ekspertė.

Tiesa, prieš pasiraitojant rankoves ir kimbant į kulinarinius atradimus, apie virtus kiaušius dera šį tą žinoti. „Virtų kiaušinių kambario temperatūroje nepatariama laikyti ilgiau kaip 2 paras, o šaldytuve – iki 3 parų. Tad jei kiaušinius marginote dar iki Velykų, net ir laikius juos tinkamomis sąlygomis, verčiau nerizikuoti. Kiaušiniams senstant, susidaro sveikatai pavojingų medžiagų – gendančių baltymų skilimo produktų“, – perspėja V. Juodkazienė.

Mėsos ar žuvies patiekalus taip pat rekomenduojama laikyti šaldytuve ir suvartoti ne vėliau kaip per 2 dienas. Patogiausia kiekvieną maisto produktą laikyti atskirai uždarame inde.

Pats paprasčiausias būdas panaudoti mėsos likučius – gaminti įvairiausius karštus sumuštinius, dėti juos į salotas. Tačiau iš mėsos likučių galima pasigaminti ir įdomesnių patiekalų, pavyzdžiui, britų pamėgtą piemenėlių pyragą. Mėsos likučius tereiks pakepinti su daržovėmis, grietinėle ar kitais padažais, vėliau sudėti juos į kepimo indą ir ant viršaus uždėti bulvių košės. Tuomet viską pakepti orkaitėje, kol bulvių košė gražiai apskrus.

V. Juodkazienė siūlo ir kelis receptus, kurie Velykinio stalo likučius pavers tikrais kulinariniais šedevrais.

 

Silkės salotos su avokadais ir kiaušiniais

Jums reikės: 2 vnt. silkės; 2 vnt. kietai virtų kiaušinių; 1 vnt. gerai prinokusio avokado; 1 vnt. svogūno; 1 valg. šaukšt. majonezo; 1 valg. šaukšt. natūralaus jogurto; saujos krapų; pipirų (pagal skonį).

Gaminimas:

Avokadą nulupkite, išimkite kaulą ir supjaustykite kubeliais. Taip pat supjaustykite ir silkę bei svogūnus. Virtus kiaušinius nulupkite ir pjaustykite arba kubeliais, arba tarkuokite per stambią, burokinę trintuvę. Į pasirinktas taures arba nedidelius dubenėlius sluoksniais dėkite ingredientus. Majonezą sumaišykite su natūraliu jogurtu ir smulkintais krapais bei pilkite gautą padažą ant salotų. Ant viršaus rekomenduojama pabarstyti grūstais pipirais. Skanaus!

 

Tortilijos su mėsa 

Jums reikės: tortilijų; keptos mėsos likučių; mėgstamo sūrio; raudonųjų svogūnų; paprikos; kelių šaukštų mėgstamo pomidorų padažo; žiupsnelio druskos ir pipirų; aliejaus.

Paruošimas:  

Pirmiausiai supjaustykite mėsos likučius, svogūną ir papriką. Tuomet įpylę šlakelį aliejaus įkaitinkite keptuvę sudėkite produktus ir šiek tiek juos pakepinkite. Tuomet įdėkite kelis šaukštus mėgstamo padažo, užberkite druskos ir pipirų. Paruoštą įdarą dėkite ant tortilijos ant viršaus užbarstykite sutarkuoto sūrio ir uždėkite antrą tortiliją. Paruoštą tortiliją pakepkite keptuvėje iš abiejų pusių kol gražiai apskrus. Skanaus!  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite