Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio.

Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių.

Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose įrengtas poilsio vieteles, su dominuojančia violetine – levandų – spalva. Ypač akis traukė ryškiai žydintys ir gausiai drugelių lankomi levandinų krūmai. Pirmosioms nuotraukoms ir pasirinkome juos.

Ir kaip neparagausi levandų arbatos su citrina!

Medumi pagardinta arbata labai skani ir gaivinanti. O ir patiekiama arbata labai gražiai – stiklinaitėje su rankenėle panardinta mažytė levandų šluotelė, citrinos griežinėlis, dailus medaus indelis ir šilauogės. Ilsėkis ir mėgaukis. Sėdėdamos pavėsyje pasiklausėme šeimininkės pasakojimo, kaip kilo idėja kurti levandų sodą, kas padėjo atlikti pirmuosius darbus, kokius aliejus spaudžia ir kokiems tikslams jie naudotini.

L. Vingienė pasidžiaugė, kad pasigrožėti levandomis ir dalyvauti jos siūlomuose pažintiniuose susitikimuose atvyksta žmonės ne tik iš Šilutės rajono, bet ir iš tolimesnių kampelių, daugiausiai iš Žemaitijos. Mūsų lankymosi dieną sodą aplankė atstovai iš LNK televizijos.

O mažytėje krautuvėlėje, kurioje taip pat dominuoja violetinė spalva, telpa daugybė įvairiausių prekių: rožių, obuolių, levandų aliejukai, žvakės, servetėlės, levandų puokštelės ir kt. Parduotuvėlę puošia šeimininkės rankomis dekupuoti baldai, įvairios margintos dėžutės, žvakidės, gėlės.

„Be akiai malonaus vaizdo, levandos gali būti naudingos žmogui. Yra žinoma, kad daugiau nei prieš šimtmetį buvo atrasta, jog jų eterinis aliejus gali numalšinti skausmą ir užkirsti kelią infekcijoms. Tiesa, minėtieji aliejai yra gaminami iš levandų žiedų. Tačiau panaudojami gali būti tiek levandų stiebai, tiek lapai. Visos augalo dalys yra labai kvapnios. Augalai naudojami muilams, patalpų kvepikliams, kūno priemonėms. Be jokios abejonės yra ir levandų kvepalų, kuriais jau XIV amžiuje kvepindavosi kilmingos europietės“, – rašoma Vikipedijoje. Ir mes nusipirkome levandų aliejaus buteliukų sau ir lauktuvių parvežėme.

Biruta Jakštytė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite