Projektinės lėšos ir parama – medinei Rusnės architektūrai išsaugoti

Rusnės miestelis išskirtinis savo dviaukšte-triaukšte medine architektūra. Deja, dauguma anuomet buvusių prašmatnių namų tapo daugiabučiais ir be rūpestingos šeimininkų rankos sparčiai nyksta.

Daugiausia lėšų prireikė mediniam dviaukščiui Neringos g. 19, kur anksčiau buvo įsikūrusi senoji Rusnės vaistinė.

Tris medinius dviaukščius pavyko sutvarkyti naudojant projektines lėšas. Į talką atskubėjo Šilutės įmonės „Šilutės būstas“, „Įtampa“ ir „Energetikos objektų statyba“.
Bendruomenė „Rusnės sala“ dalyvavo Klaipėdos universiteto įgyvendinamame Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną projekte, kurį dalinai finansavo ES.
Projekto pagrindiniai partneriai: Kaliningrado žemės ūkio verslo specialistų perkvalifikavimo institutas, Baltijos federalinis Imanuelio Kanto universitetas, Varmijos (Lenkija) Mozūrų žemės ūkio konsultacijų paramos centras ir Klaipėdos universitetas. Klaipėdos universitetas projekto partneriais, be „Rusnės salos“, pakvietė Raudonės (Jurbarko r.) ir Vilkaviškio miesto bendruomenes. Pagrindinė projekto mintis buvo vienyti bendrai veiklai pasienio ruožo bendruomenes.
Projekto įgyvendinimo metu buvo rengiamos kelionės, seminarai, konferencijos. Pernai projekto dalyviai išsiruošė savaitės kelionei į Karaliaučiaus sritį ir Lenkiją. Aplankė Rusijos mėsos perdirbimo įmonę, kurią įkūrė jaunas specialistas iš Sankt Peterburgo. Verslą pradėjęs gamindamas 150 kilogramų mėsos per mėnesį, šiandien apyvartą padidino iki 10 tonų per tokį pat laiką.
Lankėsi kooperatyve, kuris augina kiaules, melžia karves, augina bulves. Anų laikų kolūkį primenantis kooperatyvas yra gyvybingas, geba pritraukti jaunimo. Jaunos šeimos aprūpinamos gyvenamuoju plotu, veikia vaikų darželis.
Lenkijoje pabuvota įvairia veikla užsiimančiose bendrovėse, ūkiuose. Kelionės dalyviai pastebėjo, kad Lenkijoje nedaug ūkininkų, teturinčių 3-5 ha. Dauguma ūkių yra stambūs.
Projekto dalyviai Lenkijoje vykusiame kultūriniame-kulinariniame festivalyje demonstravo savo regionų kulinarinį paveldą. Festivalio metu vykusiame seminare klausytasi pranešimų apie tradicines virtuves ir kulinarinį paveldą. Pastebėta, kad pasienyje gyvenančios tautos per amžius keitėsi ir kulinarine patirtimi.
Raudonėje kaimiškųjų pasienio teritorijų bendruomenių nariai iš Rusnės, Raudonės ir Vilkaviškio dalijosi verslumo plėtros kaime patirtimi.
Kuo šis projektas buvo naudingas rusniškiams, pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė: „Projekto dalyviams pristatėme Rusnės urbanistinę teritoriją ir išskirtinę miestelio medinę architektūrą. Dviaukščių medinių namų ansamblis, besidriekiantis miestelio centrine gatve, mums kelia nerimą. Šie daugiabučiai medinukai nerenovuojami, juose gyvenančios šeimos pačios tai padaryti nėra pajėgios. Taigi, pastatai ir toliau nyksta. Projekte dalyvaujanti „Rusnės salos“ bendruomenė nutarė atnaujinti tris pastatus miestelio centre, juos nudažyti vienoda spalva, atnaujinti pastatų puošybos medinius elementus. Apie 10 000 litų projektinių lėšų skirta dažams įsigyti ir senosioms vėjalentėms ir liekiams restauruoti. Didžioji dalis lėšų panaudota buvusios senosios vaistinės, dabar Neringos g. 19 daugiabučiui tvarkyti. Kadangi lėšų numatyta tik dažams įsigyti, o dviaukščių sienoms dažyti prireikė bokštelio, į talką atskubėjo namą administruojanti bendrovė „Šilutės būstas“.
UAB „Šilutės būstas“ vadovas Aleksas Kvederis džiaugiasi, kad jo vadovaujama įmonė galėjo prisidėti atnaujinant namą.
„Kadangi rusniškiams projektinių lėšų užteko tik dažams nusipirkti, negalėjome likti nuošalyje, suskubome jiems padėti, juolab kad šis namas yra vienas iš mūsų įmonės administruojamų Rusnės pastatų. Esame ne tik Šilutės miesto patriotai, mums rūpi ir Rusnės miestelio unikali medinė architektūra. Neramu, kad medinių dviaukščių namų gyventojai negali savo lėšomis prisidėti renovuojant daugiabučius. Atnaujinus namą, pagerėja ne tik jo išvaizda, bet ir gyvenimo tame name sąlygos. Didelį nerimą kelia ir kiti mediniai namai Neringos, Šilutės, Jurkšaičio, kitose gatvėse. Džiugu, kad iniciatyvos ypač aktyviai ėmėsi Rusnės seniūnė, unikaliems namams sugriūti neleisime ir mes“, – kalbėjo A. Kvederis.
UAB „Šilutės būstas“ Neringos g. 19 namo atnaujinimo darbams skyrė per 3000 Lt. Į talką rusniškiams atskubėjo ir UAB „Įtampa“, vadovaujama Algio Bekerio, bei UAB „Energetikos objektų statyba“ (vadovas A. Endzinas). Pradėjus Neringos g.19 namo atnaujinimo darbus sukruto ir patys daugiabučio gyventojai, kurie prisidėjo savo darbu. Dabar buvusios senosios vaistinės pastatas „vilki“ naują rūbą. Tokiu rūbu pasipuošė ir Neringos g. 12 bei Taikos g.11 namai.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite