Projektinės lėšos ir parama – medinei Rusnės architektūrai išsaugoti

Rusnės miestelis išskirtinis savo dviaukšte-triaukšte medine architektūra. Deja, dauguma anuomet buvusių prašmatnių namų tapo daugiabučiais ir be rūpestingos šeimininkų rankos sparčiai nyksta.

Daugiausia lėšų prireikė mediniam dviaukščiui Neringos g. 19, kur anksčiau buvo įsikūrusi senoji Rusnės vaistinė.

Tris medinius dviaukščius pavyko sutvarkyti naudojant projektines lėšas. Į talką atskubėjo Šilutės įmonės „Šilutės būstas“, „Įtampa“ ir „Energetikos objektų statyba“.
Bendruomenė „Rusnės sala“ dalyvavo Klaipėdos universiteto įgyvendinamame Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną projekte, kurį dalinai finansavo ES.
Projekto pagrindiniai partneriai: Kaliningrado žemės ūkio verslo specialistų perkvalifikavimo institutas, Baltijos federalinis Imanuelio Kanto universitetas, Varmijos (Lenkija) Mozūrų žemės ūkio konsultacijų paramos centras ir Klaipėdos universitetas. Klaipėdos universitetas projekto partneriais, be „Rusnės salos“, pakvietė Raudonės (Jurbarko r.) ir Vilkaviškio miesto bendruomenes. Pagrindinė projekto mintis buvo vienyti bendrai veiklai pasienio ruožo bendruomenes.
Projekto įgyvendinimo metu buvo rengiamos kelionės, seminarai, konferencijos. Pernai projekto dalyviai išsiruošė savaitės kelionei į Karaliaučiaus sritį ir Lenkiją. Aplankė Rusijos mėsos perdirbimo įmonę, kurią įkūrė jaunas specialistas iš Sankt Peterburgo. Verslą pradėjęs gamindamas 150 kilogramų mėsos per mėnesį, šiandien apyvartą padidino iki 10 tonų per tokį pat laiką.
Lankėsi kooperatyve, kuris augina kiaules, melžia karves, augina bulves. Anų laikų kolūkį primenantis kooperatyvas yra gyvybingas, geba pritraukti jaunimo. Jaunos šeimos aprūpinamos gyvenamuoju plotu, veikia vaikų darželis.
Lenkijoje pabuvota įvairia veikla užsiimančiose bendrovėse, ūkiuose. Kelionės dalyviai pastebėjo, kad Lenkijoje nedaug ūkininkų, teturinčių 3-5 ha. Dauguma ūkių yra stambūs.
Projekto dalyviai Lenkijoje vykusiame kultūriniame-kulinariniame festivalyje demonstravo savo regionų kulinarinį paveldą. Festivalio metu vykusiame seminare klausytasi pranešimų apie tradicines virtuves ir kulinarinį paveldą. Pastebėta, kad pasienyje gyvenančios tautos per amžius keitėsi ir kulinarine patirtimi.
Raudonėje kaimiškųjų pasienio teritorijų bendruomenių nariai iš Rusnės, Raudonės ir Vilkaviškio dalijosi verslumo plėtros kaime patirtimi.
Kuo šis projektas buvo naudingas rusniškiams, pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė: „Projekto dalyviams pristatėme Rusnės urbanistinę teritoriją ir išskirtinę miestelio medinę architektūrą. Dviaukščių medinių namų ansamblis, besidriekiantis miestelio centrine gatve, mums kelia nerimą. Šie daugiabučiai medinukai nerenovuojami, juose gyvenančios šeimos pačios tai padaryti nėra pajėgios. Taigi, pastatai ir toliau nyksta. Projekte dalyvaujanti „Rusnės salos“ bendruomenė nutarė atnaujinti tris pastatus miestelio centre, juos nudažyti vienoda spalva, atnaujinti pastatų puošybos medinius elementus. Apie 10 000 litų projektinių lėšų skirta dažams įsigyti ir senosioms vėjalentėms ir liekiams restauruoti. Didžioji dalis lėšų panaudota buvusios senosios vaistinės, dabar Neringos g. 19 daugiabučiui tvarkyti. Kadangi lėšų numatyta tik dažams įsigyti, o dviaukščių sienoms dažyti prireikė bokštelio, į talką atskubėjo namą administruojanti bendrovė „Šilutės būstas“.
UAB „Šilutės būstas“ vadovas Aleksas Kvederis džiaugiasi, kad jo vadovaujama įmonė galėjo prisidėti atnaujinant namą.
„Kadangi rusniškiams projektinių lėšų užteko tik dažams nusipirkti, negalėjome likti nuošalyje, suskubome jiems padėti, juolab kad šis namas yra vienas iš mūsų įmonės administruojamų Rusnės pastatų. Esame ne tik Šilutės miesto patriotai, mums rūpi ir Rusnės miestelio unikali medinė architektūra. Neramu, kad medinių dviaukščių namų gyventojai negali savo lėšomis prisidėti renovuojant daugiabučius. Atnaujinus namą, pagerėja ne tik jo išvaizda, bet ir gyvenimo tame name sąlygos. Didelį nerimą kelia ir kiti mediniai namai Neringos, Šilutės, Jurkšaičio, kitose gatvėse. Džiugu, kad iniciatyvos ypač aktyviai ėmėsi Rusnės seniūnė, unikaliems namams sugriūti neleisime ir mes“, – kalbėjo A. Kvederis.
UAB „Šilutės būstas“ Neringos g. 19 namo atnaujinimo darbams skyrė per 3000 Lt. Į talką rusniškiams atskubėjo ir UAB „Įtampa“, vadovaujama Algio Bekerio, bei UAB „Energetikos objektų statyba“ (vadovas A. Endzinas). Pradėjus Neringos g.19 namo atnaujinimo darbus sukruto ir patys daugiabučio gyventojai, kurie prisidėjo savo darbu. Dabar buvusios senosios vaistinės pastatas „vilki“ naują rūbą. Tokiu rūbu pasipuošė ir Neringos g. 12 bei Taikos g.11 namai.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 44

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Taip pat skaitykite