Pristatyta Stasio Mėlinausko knyga „Macikai: sugrįžimai atminties taku“

Auksinio rudens pavakarę Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje rinkosi tie, kurie domisi knyga, istorija ir Šilutės kraštu. Čia buvo pristatyta jau antroji ilgamečio „Pamario“ laikraščio žurnalisto Stasio Mėlinausko knyga „Macikai: sugrįžimai atminties taku“.

Stasys Mėlinauskas (kairėje) išleido jau antrąją knygą.

Renginio metu buvo sugrįžta į 1939 metus, nuo kurių prasidėjo Macikų lagerio istorija. Jame net šešiolika metų buvo kalinami Sovietų Sąjungos, JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių karo belaisviai, į nelaisvę patekę vokiečių kariai bei sovietinės valdžios įkalinti Lietuvos gyventojai, tarp jų ir nemažai dabartinio Šilutės rajono žmonių. Knyga parengta, remiantis archyvų duomenimis, Šilutės muziejaus informacija, buvusių karo belaisvių ir civilių kalinių atsiminimais, to meto liudininkų pasakojimais. O pasakojimų ir istorijų, įvykusių lageryje, būta nemažai. Dauguma iš jų liūdnos ir pamokančios, bet netrūko ir linksmų nutikimų, praskaidrindavusių tuometinių lagerio kalinių gyvenimą.
Mintimis dalijosi Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Gečas, kuriam, kaip istorikui, knygos tema itin aktuali, įdomi. Jo nuomone, tokiomis istorijomis būtina pasidalinti su jaunąja karta pamokų metu ir ne tik.
Regina Meškauskienė, Šilutės kraštotyros draugijos pirmininkė, dėkojo už savojo krašto istorijos fiksavimą, o mokytojas Anatolijus Žibaitis dalijosi prisiminimais, giliai įstrigusiais atmintyje, apie vaikystėje matytus Šilutės gatve einančius karo belaisvius. Už leidinį autoriui taip pat dėkojo ir sveikino Šilutės rajono savivaldybės darbuotoja Dana Junutienė.

Parengė Ingrida Zakaraitė
Vyr. bibliotekininkė

Hits: 37

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite