Priešrinkiminė analizė: būsimasis prezidentas/-ė kalbės apie ES ir Rusiją

Kokią užsienio politikos kryptį akcentuoja dabartiniai kandidatai į prezidentus regioninėje žiniasklaidoje? Europos Sąjunga ir Rusija išlieka dažniausiai minimomis.

Vilniaus politikos analizės institutas vykdo priešrinkiminį internetinės žiniasklaidos stebėsenos projektą, kuriame analizuojami kandidatų paminėjimai daugiau nei 80-yje Lietuvos interneto portalų. Šiuo metu analizuojami 6 kandidatų (Petro Auštrevičiaus, Arvydo Juozaičio, Gitano Nausėdos, Aušros Maldeikienės, Naglio Puteikio, Ingridos Šimonytės) paminėjimai.

Šį kartą pateikiamoje analizėje – užsienio politikos kryptys. Analizė apima du svarbius akcentus: visų pirma, analizuojama pačių kandidatų retorika ir tai, kaip dažnai jie mini skirtingas užsienio šalis; visų antra, stebima, su kuriomis šalimis ar regionais pati regioninė žiniasklaida dažniausiai sieja kandidatus. Kitais žodžiais tariant, skaičiuojama, kaip dažnai kandidato pavardė straipsniuose atsiranda greta atitinkamo užsienio šalies ar regiono pavadinimo. Taigi, tiek kandidatas, griežtai pasisakantis prieš Rusiją, tiek kandidatas, akcentuojantis Rusijos svarbą Lietuvos ekonomikai, patektų į tą pačią „Rusijos konteksto“ kategoriją. Nors, savaime suprantama, jų pažiūros yra skirtingos, tokiu būdu yra piešiamas bendras vaizdas, kurios užsienio politikos kryptys plačiąja prasme yra svarbiausios kandidatams į respublikos prezidentus.

Europos Sąjunga – svarbiausia

Žvelgiant ir į bendrą geopolitinių kontekstų paminėjimų skaičių, ir į atskirų kandidatų pasisakymus, išryškėja, jog kandidatai dažniausiai minimi Europos Sąjungos (ES) kontekste regioninėje žiniasklaidoje. Tarp visų kandidatų būtent ES susilaukia santykinai daugiausiai dėmesio.

Kiek nutolusi, antroje vietoje – Rusija. Naglis Puteikis ir Ingrida Šimonytė, žvelgiant į bendrą pasisakymų apie juos skaičių, yra labiausiai siejami su Rusijos kontekstu.

Už Rusijos rikiuojasi strateginėmis Lietuvos partnerėmis užsienio politikoje bei saugumo garantais vadinamos Jungtinės Amerikos Valstijos, Lenkija bei NATO.

Ką pabrėžia dažniausiai minimi kandidatai?

Nors bendros užsienio politikos gairės aiškios, tarp kandidatų vizijų yra ir skirtumų.

Regioninėje žiniasklaidoje dažniausiai minimi Arvydas Juozaitis ir Ingrida Šimonytė labiausiai siejami su Europos Sąjunga – šalia abiejų kandidatų pavardžių bene pusėje visų straipsnių atsiranda būtent ES.

Kiti dažniausiai su konservatorių partijos kandidate I. Šimonyte susieti kontekstai – Rusija, Ukraina ir JAV – neturėtų niekieno stebinti.

Tuo tarpu A. Juozaitis apie Ukrainą kalba santykinai rečiau, o regioninėje spaudoje yra maždaug vienodai siejamas net su keturiais kontekstais – NATO, Lenkija (su ja siejamas dažniausiai iš visų kandidatų), JAV ir Rusija. Šiuo požiūriu, A. Juozaičio retorika kiek primena N. Puteikio, mat pastarasis taip pat nėra išskirtinai siejamas tik su vienu ar keliais kontekstais. Straipsniuose apie N. Puteikį beveik vienodai dažnai minima Ukraina, Lenkija ir JAV, kiek dažniau – ir Rusija, o dėmesys ES yra sąlyginai mažiausias, palyginti su visais kitais kandidatais.

A. Maldeikienė minima mažiausiai

Aušra Maldiekienė ir dabartinis reitingų favoritas Gitanas Nausėda yra dažniausiai minimi ES kontekste – tai yra, iš visų pasisakymų apie juos, ES minima net apie 60 procentų. Abiejų kandidatų užsienio politika regioninėje žiniasklaidoje yra nušviečiama gana panašiai ir, atrodytų, kandidatai seka tradiciniais Lietuvos užsienio politikos vektoriais – kalba apie Rusiją ir NATO. Tačiau būtina pabrėžti ir tai, kad  A. Maldeikienės pasisakymai apie užsienio politiką apskritai į regioninės žiniasklaidos akiratį patenka kur kas rečiau nei kitų kandidatų.

Ukrainos kontekstas kol kas ryškiausias tarp Petro Auštrevičiaus paminėjimų (t.y. procentinė dalis, skirta Ukrainai, didžiausia būtent straipsniuose apie jį)  tačiau jis, nors ir yra europarlamentaras, nėra siejamas su ES taip dažnai kaip kiti kandidatai. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog užsienio politikos kontekste P. Auštrevičiaus paminėjimai beveik prilygsta skaičiumi reitinguose jį gerokai lenkiančio G. Nausėdos paminėjimams. Panašu, kad regioninėje žiniasklaidoje diplomatinė P. Auštrevičiaus patirtis yra nušviečiama kur kas geriau, o G. Nausėda vis dar labiau siejamas su vidaus politikos temomis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilniaus politikos analizės institutas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Iš Hugo Šojaus dvaro parko bandė pavogti šviestuvus

Šeštadienį apie 11 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai gavo pranešimą iš pilietiško žmogaus, kad įtartini asmenys iš naujai rekonstruoto Šilutės Hugo Šojaus dvaro parko kėsinasi pavogti šviestuvus. Pareigūnai reaguodami į gautą informaciją ir iniciatyvaus žmogaus dėka šviestuvus sugebėjo išsaugoti, kurie ir toliau puošia parką, o kitus, kurie ,,nukentėjo“ perdavė Šilutės seniūnui Raimondui Steponkui. Kaip vėliau paaiškėjo, pilietiškas žmogus, kuris nenusisuko nuo galimai vykdomo nusikaltimo ir operatyviai sureagavo į įvykį yra šilutiškis – Pagėgių pasienio rinktinės vadas Rimantas Timinskis.

Teismo mediatorės – ir dvi Šilutės rūmų teisėjos

Teisminės mediacijos komisija į Teismo mediatorių sąrašą įrašė mediatorėmis panorusias tapti ir keliamus reikalavimus atitikusias Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Daivą Jazbutienę ir Liną Nainienę. Nuo šiol šiuose rūmuose dirba trys mediatorių statusą turintys darbuotojai – be paminėtų teisėjų ir teisėjo padėjėjas Martinas Duobinis. Tad nuo šiol sprendžiant ginčą galima rinktis mediatorių ir iš šių kandidatų. Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių. „Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

Cigaretes iš Rusijos atgabeno garso kolonėlėje

Iš Kaliningrado srities mikroautobusu grįžtantis Jurbarko gyventojas į Lietuvą atvežė kontrabandinių rūkalų. Pagėgių pasieniečiai juos aptiko salono sienelės ertmėse ir garso kolonėlėje. Trečiadienį vakare VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pasieniečiai  Šakių rajono Grinaičių kaime, apie  keturis kilometrus nuo Ramoniškių kontrolės punkto, patikrinti sustabdė mikroautobusą „VW Transporter“ lietuviškais numeriais. 39-erių jurbarkiškis juo į Lietuvą  buvo ką tik įvažiavęs  iš Kaliningrado srities ir Ramoniškių punkte įveikęs muitinės patikrinimą. VSAT kriminalistams  „VW Transporter“  pasirodė įtartinas, todėl buvo atidžiau patikrintas. Paaiškėjo, kad