Priešrinkiminė analizė: būsimasis prezidentas/-ė kalbės apie ES ir Rusiją

Kokią užsienio politikos kryptį akcentuoja dabartiniai kandidatai į prezidentus regioninėje žiniasklaidoje? Europos Sąjunga ir Rusija išlieka dažniausiai minimomis.

Vilniaus politikos analizės institutas vykdo priešrinkiminį internetinės žiniasklaidos stebėsenos projektą, kuriame analizuojami kandidatų paminėjimai daugiau nei 80-yje Lietuvos interneto portalų. Šiuo metu analizuojami 6 kandidatų (Petro Auštrevičiaus, Arvydo Juozaičio, Gitano Nausėdos, Aušros Maldeikienės, Naglio Puteikio, Ingridos Šimonytės) paminėjimai.

Šį kartą pateikiamoje analizėje – užsienio politikos kryptys. Analizė apima du svarbius akcentus: visų pirma, analizuojama pačių kandidatų retorika ir tai, kaip dažnai jie mini skirtingas užsienio šalis; visų antra, stebima, su kuriomis šalimis ar regionais pati regioninė žiniasklaida dažniausiai sieja kandidatus. Kitais žodžiais tariant, skaičiuojama, kaip dažnai kandidato pavardė straipsniuose atsiranda greta atitinkamo užsienio šalies ar regiono pavadinimo. Taigi, tiek kandidatas, griežtai pasisakantis prieš Rusiją, tiek kandidatas, akcentuojantis Rusijos svarbą Lietuvos ekonomikai, patektų į tą pačią „Rusijos konteksto“ kategoriją. Nors, savaime suprantama, jų pažiūros yra skirtingos, tokiu būdu yra piešiamas bendras vaizdas, kurios užsienio politikos kryptys plačiąja prasme yra svarbiausios kandidatams į respublikos prezidentus.

Europos Sąjunga – svarbiausia

Žvelgiant ir į bendrą geopolitinių kontekstų paminėjimų skaičių, ir į atskirų kandidatų pasisakymus, išryškėja, jog kandidatai dažniausiai minimi Europos Sąjungos (ES) kontekste regioninėje žiniasklaidoje. Tarp visų kandidatų būtent ES susilaukia santykinai daugiausiai dėmesio.

Kiek nutolusi, antroje vietoje – Rusija. Naglis Puteikis ir Ingrida Šimonytė, žvelgiant į bendrą pasisakymų apie juos skaičių, yra labiausiai siejami su Rusijos kontekstu.

Už Rusijos rikiuojasi strateginėmis Lietuvos partnerėmis užsienio politikoje bei saugumo garantais vadinamos Jungtinės Amerikos Valstijos, Lenkija bei NATO.

Ką pabrėžia dažniausiai minimi kandidatai?

Nors bendros užsienio politikos gairės aiškios, tarp kandidatų vizijų yra ir skirtumų.

Regioninėje žiniasklaidoje dažniausiai minimi Arvydas Juozaitis ir Ingrida Šimonytė labiausiai siejami su Europos Sąjunga – šalia abiejų kandidatų pavardžių bene pusėje visų straipsnių atsiranda būtent ES.

Kiti dažniausiai su konservatorių partijos kandidate I. Šimonyte susieti kontekstai – Rusija, Ukraina ir JAV – neturėtų niekieno stebinti.

Tuo tarpu A. Juozaitis apie Ukrainą kalba santykinai rečiau, o regioninėje spaudoje yra maždaug vienodai siejamas net su keturiais kontekstais – NATO, Lenkija (su ja siejamas dažniausiai iš visų kandidatų), JAV ir Rusija. Šiuo požiūriu, A. Juozaičio retorika kiek primena N. Puteikio, mat pastarasis taip pat nėra išskirtinai siejamas tik su vienu ar keliais kontekstais. Straipsniuose apie N. Puteikį beveik vienodai dažnai minima Ukraina, Lenkija ir JAV, kiek dažniau – ir Rusija, o dėmesys ES yra sąlyginai mažiausias, palyginti su visais kitais kandidatais.

A. Maldeikienė minima mažiausiai

Aušra Maldiekienė ir dabartinis reitingų favoritas Gitanas Nausėda yra dažniausiai minimi ES kontekste – tai yra, iš visų pasisakymų apie juos, ES minima net apie 60 procentų. Abiejų kandidatų užsienio politika regioninėje žiniasklaidoje yra nušviečiama gana panašiai ir, atrodytų, kandidatai seka tradiciniais Lietuvos užsienio politikos vektoriais – kalba apie Rusiją ir NATO. Tačiau būtina pabrėžti ir tai, kad  A. Maldeikienės pasisakymai apie užsienio politiką apskritai į regioninės žiniasklaidos akiratį patenka kur kas rečiau nei kitų kandidatų.

Ukrainos kontekstas kol kas ryškiausias tarp Petro Auštrevičiaus paminėjimų (t.y. procentinė dalis, skirta Ukrainai, didžiausia būtent straipsniuose apie jį)  tačiau jis, nors ir yra europarlamentaras, nėra siejamas su ES taip dažnai kaip kiti kandidatai. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog užsienio politikos kontekste P. Auštrevičiaus paminėjimai beveik prilygsta skaičiumi reitinguose jį gerokai lenkiančio G. Nausėdos paminėjimams. Panašu, kad regioninėje žiniasklaidoje diplomatinė P. Auštrevičiaus patirtis yra nušviečiama kur kas geriau, o G. Nausėda vis dar labiau siejamas su vidaus politikos temomis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilniaus politikos analizės institutas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pieno perdirbėjai supirks visą pieną iš ūkininkų ir tikisi valstybės solidarumo

Siekdami užtikrinti nenutrūkstamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais ir viso šalies pieno sektoriaus tvarumą, didieji šalies pieno perdirbėjai įsipareigoja supirkti visą vietos ūkininkų pagaminamą žaliavinį pieną. Jų nuomone, savo ruožtu valstybė, dėl objektyvių priežasčių mažėjant žaliavino pieno supirkimo kainoms, galėtų prisidėti prie pieno ūkių stiprinimo pasitelkdama jau išbandytą nuostolių kompensavimo mechanizmą. Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, dėl koronaviruso protrūkio pasaulyje visa pieno tiekimo grandinė patiria didžiulį spaudimą, tačiau neabejoja, kad asociacijos nariai savo sutartinius įsipareigojimus partneriams vykdys.

Prieš Velykas į Lietuvą plūsta ES standartų neatitinkantys kiaušiniai

Prieš Velykas Lietuvą užplūdus pigiems kiaušiniams iš ne ES šalių, ekspertai atkreipia pirkėjų dėmesį – šventėms galite parsinešti kiaušinių, kurie neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų. Todėl specialistai pataria skaityti užrašus, kuriais ženklinami kiaušiniai, – čia lengvai rasite ne tik kiaušinių kilmės šalį, bet ir kitą naudingą informaciją. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, pagrindinis rodiklis vertinant kiaušinio kokybę turėtų būti ant jo nurodytas kodas. Jis sudarytas iš skaičių ir raidžių derinio. Pirmasis skaičius šiame kode reiškia vištų dedeklių laikymo būdą. 0

Vyriausybė nutarė dviem savaitėms pratęsti karantiną

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad karantinas pratęsiamas iki balandžio 27 dienos, bei apsisprendė Velykų šventinį savaitgalį riboti gyventojų patekimą į visus šalies miestus. Sveikatos apsaugos ministras Vyriausybės posėdyje taip pat informavo, kad keičiama kaukių ir kitų veido apdangalų dėvėjimo tvarka. Pasak A. Verygos, nuo balandžio 10 dienos viešose vietose prisidengti nosį ir burną bus privaloma. „Nurodyta viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Tai yra veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones. Tai įsigaliotų nuo balandžio 10 dienos“, – Vyriausybės

Rekomendacijos, kaip sveikai maitintis karantino laikotarpiu

2020 m. balandžio 7 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) karantino metu kviečia gyventojus, ypač sergančius lėtinėmis ligomis ir turinčius viršsvorio, labiau pasirūpinti tinkama mityba. Eidami į parduotuvę žmonės turėtų iš anksto susiplanuoti būsimus pirkinius ir atidžiai rinktis prekių krepšelį. Lietuvos dietologų draugija (LDD) parengė rekomendacijas, padėsiančias palaikyti karantino metu sveiką mitybą. Pirma, patariama prieš perkant maisto produktus būtinai pasidaryti maisto produktų sąrašą. Tai padės sutrumpinti laiką, praleistą parduotuvėje ir sumažins riziką užsikrėsti koronavirusu. Gyventojų prašoma vengti vartoti alkoholinius gėrimus, nes