Priešrinkiminė analizė: būsimasis prezidentas/-ė kalbės apie ES ir Rusiją

Kokią užsienio politikos kryptį akcentuoja dabartiniai kandidatai į prezidentus regioninėje žiniasklaidoje? Europos Sąjunga ir Rusija išlieka dažniausiai minimomis.

Vilniaus politikos analizės institutas vykdo priešrinkiminį internetinės žiniasklaidos stebėsenos projektą, kuriame analizuojami kandidatų paminėjimai daugiau nei 80-yje Lietuvos interneto portalų. Šiuo metu analizuojami 6 kandidatų (Petro Auštrevičiaus, Arvydo Juozaičio, Gitano Nausėdos, Aušros Maldeikienės, Naglio Puteikio, Ingridos Šimonytės) paminėjimai.

Šį kartą pateikiamoje analizėje – užsienio politikos kryptys. Analizė apima du svarbius akcentus: visų pirma, analizuojama pačių kandidatų retorika ir tai, kaip dažnai jie mini skirtingas užsienio šalis; visų antra, stebima, su kuriomis šalimis ar regionais pati regioninė žiniasklaida dažniausiai sieja kandidatus. Kitais žodžiais tariant, skaičiuojama, kaip dažnai kandidato pavardė straipsniuose atsiranda greta atitinkamo užsienio šalies ar regiono pavadinimo. Taigi, tiek kandidatas, griežtai pasisakantis prieš Rusiją, tiek kandidatas, akcentuojantis Rusijos svarbą Lietuvos ekonomikai, patektų į tą pačią „Rusijos konteksto“ kategoriją. Nors, savaime suprantama, jų pažiūros yra skirtingos, tokiu būdu yra piešiamas bendras vaizdas, kurios užsienio politikos kryptys plačiąja prasme yra svarbiausios kandidatams į respublikos prezidentus.

Europos Sąjunga – svarbiausia

Žvelgiant ir į bendrą geopolitinių kontekstų paminėjimų skaičių, ir į atskirų kandidatų pasisakymus, išryškėja, jog kandidatai dažniausiai minimi Europos Sąjungos (ES) kontekste regioninėje žiniasklaidoje. Tarp visų kandidatų būtent ES susilaukia santykinai daugiausiai dėmesio.

Kiek nutolusi, antroje vietoje – Rusija. Naglis Puteikis ir Ingrida Šimonytė, žvelgiant į bendrą pasisakymų apie juos skaičių, yra labiausiai siejami su Rusijos kontekstu.

Už Rusijos rikiuojasi strateginėmis Lietuvos partnerėmis užsienio politikoje bei saugumo garantais vadinamos Jungtinės Amerikos Valstijos, Lenkija bei NATO.

Ką pabrėžia dažniausiai minimi kandidatai?

Nors bendros užsienio politikos gairės aiškios, tarp kandidatų vizijų yra ir skirtumų.

Regioninėje žiniasklaidoje dažniausiai minimi Arvydas Juozaitis ir Ingrida Šimonytė labiausiai siejami su Europos Sąjunga – šalia abiejų kandidatų pavardžių bene pusėje visų straipsnių atsiranda būtent ES.

Kiti dažniausiai su konservatorių partijos kandidate I. Šimonyte susieti kontekstai – Rusija, Ukraina ir JAV – neturėtų niekieno stebinti.

Tuo tarpu A. Juozaitis apie Ukrainą kalba santykinai rečiau, o regioninėje spaudoje yra maždaug vienodai siejamas net su keturiais kontekstais – NATO, Lenkija (su ja siejamas dažniausiai iš visų kandidatų), JAV ir Rusija. Šiuo požiūriu, A. Juozaičio retorika kiek primena N. Puteikio, mat pastarasis taip pat nėra išskirtinai siejamas tik su vienu ar keliais kontekstais. Straipsniuose apie N. Puteikį beveik vienodai dažnai minima Ukraina, Lenkija ir JAV, kiek dažniau – ir Rusija, o dėmesys ES yra sąlyginai mažiausias, palyginti su visais kitais kandidatais.

A. Maldeikienė minima mažiausiai

Aušra Maldiekienė ir dabartinis reitingų favoritas Gitanas Nausėda yra dažniausiai minimi ES kontekste – tai yra, iš visų pasisakymų apie juos, ES minima net apie 60 procentų. Abiejų kandidatų užsienio politika regioninėje žiniasklaidoje yra nušviečiama gana panašiai ir, atrodytų, kandidatai seka tradiciniais Lietuvos užsienio politikos vektoriais – kalba apie Rusiją ir NATO. Tačiau būtina pabrėžti ir tai, kad  A. Maldeikienės pasisakymai apie užsienio politiką apskritai į regioninės žiniasklaidos akiratį patenka kur kas rečiau nei kitų kandidatų.

Ukrainos kontekstas kol kas ryškiausias tarp Petro Auštrevičiaus paminėjimų (t.y. procentinė dalis, skirta Ukrainai, didžiausia būtent straipsniuose apie jį)  tačiau jis, nors ir yra europarlamentaras, nėra siejamas su ES taip dažnai kaip kiti kandidatai. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog užsienio politikos kontekste P. Auštrevičiaus paminėjimai beveik prilygsta skaičiumi reitinguose jį gerokai lenkiančio G. Nausėdos paminėjimams. Panašu, kad regioninėje žiniasklaidoje diplomatinė P. Auštrevičiaus patirtis yra nušviečiama kur kas geriau, o G. Nausėda vis dar labiau siejamas su vidaus politikos temomis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilniaus politikos analizės institutas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo