Priešrinkiminė analizė: būsimasis prezidentas/-ė kalbės apie ES ir Rusiją

Kokią užsienio politikos kryptį akcentuoja dabartiniai kandidatai į prezidentus regioninėje žiniasklaidoje? Europos Sąjunga ir Rusija išlieka dažniausiai minimomis.

Vilniaus politikos analizės institutas vykdo priešrinkiminį internetinės žiniasklaidos stebėsenos projektą, kuriame analizuojami kandidatų paminėjimai daugiau nei 80-yje Lietuvos interneto portalų. Šiuo metu analizuojami 6 kandidatų (Petro Auštrevičiaus, Arvydo Juozaičio, Gitano Nausėdos, Aušros Maldeikienės, Naglio Puteikio, Ingridos Šimonytės) paminėjimai.

Šį kartą pateikiamoje analizėje – užsienio politikos kryptys. Analizė apima du svarbius akcentus: visų pirma, analizuojama pačių kandidatų retorika ir tai, kaip dažnai jie mini skirtingas užsienio šalis; visų antra, stebima, su kuriomis šalimis ar regionais pati regioninė žiniasklaida dažniausiai sieja kandidatus. Kitais žodžiais tariant, skaičiuojama, kaip dažnai kandidato pavardė straipsniuose atsiranda greta atitinkamo užsienio šalies ar regiono pavadinimo. Taigi, tiek kandidatas, griežtai pasisakantis prieš Rusiją, tiek kandidatas, akcentuojantis Rusijos svarbą Lietuvos ekonomikai, patektų į tą pačią „Rusijos konteksto“ kategoriją. Nors, savaime suprantama, jų pažiūros yra skirtingos, tokiu būdu yra piešiamas bendras vaizdas, kurios užsienio politikos kryptys plačiąja prasme yra svarbiausios kandidatams į respublikos prezidentus.

Europos Sąjunga – svarbiausia

Žvelgiant ir į bendrą geopolitinių kontekstų paminėjimų skaičių, ir į atskirų kandidatų pasisakymus, išryškėja, jog kandidatai dažniausiai minimi Europos Sąjungos (ES) kontekste regioninėje žiniasklaidoje. Tarp visų kandidatų būtent ES susilaukia santykinai daugiausiai dėmesio.

Kiek nutolusi, antroje vietoje – Rusija. Naglis Puteikis ir Ingrida Šimonytė, žvelgiant į bendrą pasisakymų apie juos skaičių, yra labiausiai siejami su Rusijos kontekstu.

Už Rusijos rikiuojasi strateginėmis Lietuvos partnerėmis užsienio politikoje bei saugumo garantais vadinamos Jungtinės Amerikos Valstijos, Lenkija bei NATO.

Ką pabrėžia dažniausiai minimi kandidatai?

Nors bendros užsienio politikos gairės aiškios, tarp kandidatų vizijų yra ir skirtumų.

Regioninėje žiniasklaidoje dažniausiai minimi Arvydas Juozaitis ir Ingrida Šimonytė labiausiai siejami su Europos Sąjunga – šalia abiejų kandidatų pavardžių bene pusėje visų straipsnių atsiranda būtent ES.

Kiti dažniausiai su konservatorių partijos kandidate I. Šimonyte susieti kontekstai – Rusija, Ukraina ir JAV – neturėtų niekieno stebinti.

Tuo tarpu A. Juozaitis apie Ukrainą kalba santykinai rečiau, o regioninėje spaudoje yra maždaug vienodai siejamas net su keturiais kontekstais – NATO, Lenkija (su ja siejamas dažniausiai iš visų kandidatų), JAV ir Rusija. Šiuo požiūriu, A. Juozaičio retorika kiek primena N. Puteikio, mat pastarasis taip pat nėra išskirtinai siejamas tik su vienu ar keliais kontekstais. Straipsniuose apie N. Puteikį beveik vienodai dažnai minima Ukraina, Lenkija ir JAV, kiek dažniau – ir Rusija, o dėmesys ES yra sąlyginai mažiausias, palyginti su visais kitais kandidatais.

A. Maldeikienė minima mažiausiai

Aušra Maldiekienė ir dabartinis reitingų favoritas Gitanas Nausėda yra dažniausiai minimi ES kontekste – tai yra, iš visų pasisakymų apie juos, ES minima net apie 60 procentų. Abiejų kandidatų užsienio politika regioninėje žiniasklaidoje yra nušviečiama gana panašiai ir, atrodytų, kandidatai seka tradiciniais Lietuvos užsienio politikos vektoriais – kalba apie Rusiją ir NATO. Tačiau būtina pabrėžti ir tai, kad  A. Maldeikienės pasisakymai apie užsienio politiką apskritai į regioninės žiniasklaidos akiratį patenka kur kas rečiau nei kitų kandidatų.

Ukrainos kontekstas kol kas ryškiausias tarp Petro Auštrevičiaus paminėjimų (t.y. procentinė dalis, skirta Ukrainai, didžiausia būtent straipsniuose apie jį)  tačiau jis, nors ir yra europarlamentaras, nėra siejamas su ES taip dažnai kaip kiti kandidatai. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog užsienio politikos kontekste P. Auštrevičiaus paminėjimai beveik prilygsta skaičiumi reitinguose jį gerokai lenkiančio G. Nausėdos paminėjimams. Panašu, kad regioninėje žiniasklaidoje diplomatinė P. Auštrevičiaus patirtis yra nušviečiama kur kas geriau, o G. Nausėda vis dar labiau siejamas su vidaus politikos temomis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilniaus politikos analizės institutas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai