Prezidentūra: ketinimų nutraukti karantino režimą nesureikšminame, reikia išlikti budriems

Premjerui Sauliui Skverneliui trečiadienį užsiminus apie karantino režimo pabaigą, Prezidentūra teigia, kad to, jog nuo birželio 17 dienos Lietuvoje gali likti galioti tik valstybės lygio ekstremali situacija, labai nesureikšminanti. Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta teigia, kad svarbu ir toliau išlikti budriems.
„Mes iš principo nesureikšminame to teisinio režimo (galimo – ELTA) pakeitimo. Be abejo, svarbu likti pasiruošus ir turėti galimybę (reaguoti – ELTA), jei vėl pasikartotų epidemijos plėtros etapai“, – LRT radijui teigė S. Krėpšta, pridurdamas, kad šiuo metu karantino suvaržytos liko vos kelios sritys.
„Turime dabar labai daug įgyvendinamų atlaisvinimų ir suvaržytų sričių liko nedaug, tikriausiai tik reikalavimai kelionėmis ir didesni apribojimai renginiams. Visa kita iš principo veikia“, – kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.
„Svarbiausia užtikrinti efektyvų atsaką į pandemiją ir užtikrinti jos kontrolę. Jei žiūrėtume į užsikrėtimų ir pandemijos suvaldymo rezultatus, tai šie rezultatai atrodo neblogai, mes šiuo atžvilgiu esame prie geriausių Europoje. Bet atsipalaiduoti nereikia. Visos sistemos turi būti pasirengusios, jei epidemijos plitimo pasikartojimai vėl išryškėtų“, – apibendrino S. Krėpšta.
Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį, birželio 3 d., pranešė, kad jei epidemiologinė situacija leis, Vyriausybė planuoja nepratęsti karantino režimo po birželio 16-osios. Tačiau, jo teigimu, valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl koronaviruso plėtros grėsmės išliks dar bent kurį laiką. Premjeras pabrėžė, kad nutraukus karantino režimą ir toliau gali likti kai kurie ribojimai. Tuo tarpu šiuo metu galiojantys draudimai liks rekomendacijomis.
ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vėjo jėgainių kaimynystė Pagėgių krašto bendruomenėms suteiks galimybę įgyvendinti daugiau iniciatyvų

Po kelerių metų Pagėgių krašte turėtų iškilti ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse didžiausias vėjo jėgainių parkas, kurį statys bendrovė „LT Energija“. Vietos bendruomenės į tokius statinius žiūri atsargiai, tačiau durų jų kaimynystei neužtrenkia. Vėjo jėgainių parko statytojai ne tik atvirai pristatė projektą Pagėgių krašto gyventojams bei atsakė į nerimą keliančius klausimus, bet ir įsipareigojo bendruomenes remti.   Paramos sutartis su „LT Energija“ pasirašė septynios Pagėgių krašto bendruomenės: Pagėgių, Natkiškių, Kentrių, Piktupėnų, Vilkyškių, Lumpėnų „Strazdas“ ir Lumpėnų kaimo

Ar seniūnijų žmonės susigyveno su koronavirusu?

Pastaruoju metu Šilutės rajone sparčiai pagausėjo susirgimų koronaviruso infekcija. Žinoma apie aštuonis atvejus, kurie siejami su šios ligos protrūkiu Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje. Iš anksčiau žinoma ir apie atvejus Katyčių, Vainuto, Gardamo, Rusnės seniūnijose. Kalbama, kad seniūnijose žmonės įsibaiminę viruso, o labiausiai – sergančiųjų. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis: – Žinoma, bendraujame sulėtintu tempu. Atrodo, kad ir žmonių mažiau. Neramina tik mūsų ligoninė, kaip ji atlaikys šią situaciją. Tačiau tarp žmonių panikos nėra. Yra sudėtinga, nes atvažiuojančiųjų nemažai, bet

Mokiniams – atostogos, savaitę mokysis iš namų

Penktadienį, spalio 16-ąją, Šilutės rajone COVID-19 infekcija buvo patvirtinta 11 asmenų, po savaitgalio šis skaičius padvigubėjo – 21. Vakar, spalio 22 d., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriui buvo žinoma jau apie 35 atvejus. Koronaviruso infekcija patvirtinta keliems šeimos gydytojams, jų pacientams, vienam moksleiviui bei mokyklos darbuotojui. Siekiant suvaldyti viruso plitimą, nuo spalio 19 d. Šilutės Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos paskelbė papildomas mokinių rudens atostogas. Šilutės rajone jau savaitę sustabdyti visi uždarose ir atvirose erdvėse planuoti renginiai. Spalio

Pasinaudojo galimybe kurti naujas darbo vietas

Nuo šių metų liepos iki rugpjūčio pabaigos buvo teikiamos paraiškos pagal 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Iš viso gauta 171 paraiška, daugiausia – dėl paramos statybvietei paruošti. Paramos dažniau prašyta ir kitoms veikloms – pramogoms ir poilsiui organizuoti, taip pat ji skirta restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklai. Aktyviausi – Vilniaus apskrityje Šiam paraiškų priėmimui