Prezidentas V. Adamkus ir sveikatos apsaugos specialistai kviečia tikrinti sveikatą

ascC.png

Širdies ir kraujagyslių ligos bei vėžys nusineša daugiausiai gyvybių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Balandžio 7-ąją – Pasaulinę sveikatos dieną, Prezidentas Valdas Adamkus drauge su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina gyventojus stoti į kovą su šiomis ligomis ir aktyviau naudotis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama galimybe pasitikrinti sveikatą pagal prevencijos programas.

„Onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų našta auga visame pasaulyje. Šios ligos sukelia didžiulę fizinę, emocinę ir finansinę įtampą ne tik patiems pacientams, bet ir jų šeimoms, bendruomenėms, o taip pat ir šalių sveikatos sistemoms. Daugelis skurdžių valstybių nėra pasirengusios valdyti šios naštos, o daugelis onkologinėmis ar kraujotakos sistemos ligomis sergančių pacientų visame pasaulyje neturi galimybės laiku gauti kokybiškos diagnozės ir gydymo.

Šalyse, kuriose sveikatos sistemos yra stiprios, daugelio vėžio rūšių išgyvenamumas gerėja dėl prieinamo ankstyvo nustatymo bei kokybiško gydymo. Galime tik pasidžiaugti, kad mes gyvename išsivysčiusioje valstybėje su stipria sveikatos apsaugos sistema. Todėl raginu Lietuvos žmones išnaudoti šią galimybę ir pasinaudoti valstybės parama nemokamai tikrintis sveikatą pagal ligų prevencijos programas. Vos vienas vizitas gali išgelbėti Jūsų bei Jūsų artimųjų gyvybę“, – sako kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus.

Pagrindinė mirties priežastis

Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šios ligos kasmet nusineša beveik 18 mln. žmonių gyvybių.

Net  85 proc. šių mirčių atvejų įvyksta dėl širdies priepuolių ir insultų. Daugiau nei trečdalis mirčių ištinka per anksti – jaunesniems nei 70 metų žmonėms. Ne išimtis ir Lietuva. Higienos instituto (HI) skaičiavimai rodo, kad kraujotakos sistemos ligomis kasmet suserga ir nuo jų miršta vis daugiau žmonių. Jei 2020 m. šiomis ligomis sirgo 873 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai pernai, išankstiniais duomenimis, jau arti 909 tūkst. Vien užpernai dėl kraujotakos sistemos ligų mirė beveik 23 tūkst. mūsų šalies pacientų.

PSO skelbia, jog onkologinės ligos yra antra pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje, dėl kurios kasmet miršta apie 10 mln. žmonių.

Negailestingi ir Lietuvos rodikliai. HI statistika rodo, kad 2020 m. nuo piktybinių navikų mirė daugiau nei 8 tūkst. pacientų. Išankstiniais HI duomenimis, pernai vėžiu Lietuvoje sirgo beveik 107 tūkst. gyventojų. Tai reiškia, kad palyginus su 2020 m. sergančiųjų vėžiu skaičius per metus išaugo daugiau nei 3 tūkst.

Padėti gali savalaikė diagnostika

Medikai ir sveikatos ekspertai sutinka, jog vienas svarbiausių faktorių, galinčių suvaldyti augančius sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rodiklius, yra savalaikė ligų diagnostika. Kitaip tariant, kuo greičiau gydytojas nustatys ligą, tuo didesnė tikimybė pacientui bus pasveikti. PSO skaičiavimais, nuo 30 proc. iki 50 proc. mirčių nuo vėžio būtų galima išvengti pakeitus arba išvengus pagrindinių rizikos veiksnių ir įgyvendinus jau esamas, įrodymais pagrįstas prevencijos strategijas. Be to, prevencija visame pasaulyje yra laikoma ekonomiškai efektyviausia ilgalaike vėžio kontrolės strategija.

„Nors galime pasidžiaugti, kad pernai gyventojų dalyvavimas ligų prevencijos programose jau pasivijo ikipandeminį lygį, tačiau tenka pripažinti, jog jis vis dar nėra pakankamas. Savo sveikatą dalyvaujant šiose programose pasitikrina tik mažesnioji dalis tai padaryti galinčių pacientų. Tad šiemet tam skiriame ypatingą dėmesį“, – sako VLK direktorius Gintaras Kacevičius.

VLK duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje pernai sudalyvavo apie 44 proc. žmonių. Panaši dalis, tikslinės populiacijos periodiškai dalyvauja ir vėžio prevencijos programose. Pavyzdžiui, gimdos kaklelio ankstyvosios diagnostikos programa pasinaudoja 42 proc. gyventojų, pagal krūties vėžio programą tiriasi – 43 proc., o storosios žarnos vėžio programoje dalyvauja apie 44 proc. žmonių.

„Dar kartą primename, kad širdies ir kraujagyslių ligos bei daugelis vėžio rūšių gali būti išgydomos, jei jos anksti nustatomos ir veiksmingai gydomos, todėl ligų prevencija yra išties prasmingas būdas pasirūpinti savo sveikata“, – ragina VLK vadovas.

Kacevičius

VLK direktorius Gintaras Kacevičius. (VLK nuotr.)

Ligonių kasų specialistai atkreipia dėmesį, kad pacientams, kurie nepatenka į konkrečioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau junta kokius nors simptomus ir nerimauja dėl savo sveikatos būklės, reiktų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs sveikatos būklę, jis skirs reikiamus tyrimus, kad nustatytų negalavimų priežastį ir pradėtų gydymą bei prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Kasmet ligonių kasos skiria vis daugiau PSDF lėšų vėžio prevencinių programų vykdymui. Šiemet tam skirta 30,8 mln. eurų, t. y. 6 mln. eurų daugiau nei pernai.

Daugiau informacijos apie ligų prevencijos programas rasite čia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nuo antros Velykų dienos vairuotojų laukia pokyčiai

Balandžio 1 d., pirmadienį, kai yra antroji Velykų diena, o laikrodžiai sekmadienio naktį pasukti viena valanda į priekį, pereita į vasaros laiką, vairuotojų laukia pokyčiai. Tad susikaupti šventinį ilgąjį savaitgalį teks daugiau.  Antrąją Velykų dieną, balandžio 1-ąją, nors minima ir melagių diena, šalies magistraliniuose keliuose ir greitkeliuose keičiasi maksimalus leistinas greitis. Nuo balandžio 1 iki spalio 31 dienos lengvųjų automobilių, motociklų ir triračių vairuotojai greitkeliuose gali važiuoti maksimaliu 120 km/val. greičiu, o magistralėse – 130 km/val. greičiu. Balandį prasideda vasarinių

Valstybė ir šiemet skatins stojančiuosius į pedagogiką

Šiemet į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kiek ir pernai. Tačiau siekiama priimti kuo daugiau stojančiųjų į darbo rinkai svarbias studijas. Pirmą kartą formuojama atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,7 mln. eurų (2023 m. – 14,1 mln. eurų). Tokį sprendimą šiandien Vyriausybė. „Norime paskatinti jaunuolius rinktis tas specialybes, kurios labai svarbios valstybei, darbo rinkai. Stebint augantį tam tikrų specialistų poreikį, šiemet vėl

Policija – apie įvykius Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Kovo 27 d. naktį bute Juknaičiuose rastas vyro, gim. 1964 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kovo 27 d. ankstų rytą namuose Bikavėnų k., Vainuto sen., rastas moters, gim. 1977 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kovo 27 d. popietę namuose Jaunimo al., Šilutėje, pas jaunuolį, gim. 2005 m., rasta 10 vnt. buteliukų, kuriuose galimai yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Orai: dienomis bus keliolika laipsnių šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artimiausiomis dienomis. Gera žinia – bus šilta. Kovo 28 d., ketvirtadienį, naktis buvo be lietaus. Vėjas pietryčių, 8-13 m/s. Temperatūra 2-7 laipsniai šilumos. Dieną pietvakarių Lietuvoje daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietryčių, 9-14 m/s, kai kur gūsiai 15 m/s. Temperatūra 12-17 laipsnių šilumos. Kovo 29 d., penktadienį, naktį daug kur palis, dieną vietomis silpnas lietus. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, 7-12 m/s, dieną pietvakarių, pietų, 8-13 m/s, kai kur gūsiai iki

Taip pat skaitykite