Prekybininkai netapo valiutos keitėjais

Jau beveik savaitę gyvename euro zonoje ir galima daryti išvadą, kad euro įvedimas didelės sumaišties nesukėlė, nors nepatogumų esama. Nepasitvirtino ir blogiausias scenarijus, kurio bijojo prekybininkai – parduotuvės netapo valiutos keityklomis.

Litai ir eurai lygiagrečiai cirkuliuos iki sausio 15 dienos. Nuo sausio 16 d. vienintelė teisėta ir privaloma priimti mokėjimo priemonė bus euras.

Pereita gana sklandžiai
Kad perėjimas prie naujos valiutos ypatingų bėdų nesukėlė, patvirtino ir smulkieji prekiautojai, ir didesni prekybos centrai. Prekybos tinklo „Maxima“ Šilutės skyriaus direktorė Jovita Jankauskienė sakė, kad pradėti atsiskaitinėti eurais techniškai pasiruošta gerai, tačiau išlieka žmogiškasis faktorius. Pirmosiomis dienomis eurų Šilutės parduotuvėse pakako, visi mokėjusieji litais, grąžą gaudavo eurais.
Nepaisant to, tiek pirkėjai, tiek pardavėjai prie naujų pinigų dar nepripratę, todėl pats pirkimo procesas vyksta šiek tiek lėčiau nei įprasta. Jovita Jankauskienė pastebėjo, kad žmonės tai supranta, todėl į nežymius trukdžius žiūri supratingai.
Eurų daugiau nei litų
Šilutės halėje dirbančios moterys savo dėžutėse eurų jau turi daugiau negu litų. Pradėjusios prekiauti sausio 2 d., jos sakė, kad prekyba vyksta gana sklandžiai. Žmonės stengiasi atsiskaityti eurais arba nelabai stambiomis litų kupiūromis. Anot prekeivių, dirbti su skirtingomis valiutomis nepatogu, tad laukia, kada bus galima atsiskaityti vien eurais.
Lauke savo užaugintas daržoves pardavinėjančios moterys taip pat labai nedejavo. Prekybos pradžioje grąžai turėjo šiek tiek savo eurų monetų, o paskui prekyba įsibėgėjo. Jos sakė, kad perkantys daržovių moka nebrangiai, todėl pirkėjai nesunkiai sukrapšto smulkių euro centų.
Tiesa, esama ir tokių, kurie eurų dar nečiupinėjo. Antai UAB „Valitekas“, teikiantis automobilių serviso paslaugas, kol kas grynųjų eurų dar neuždirbo. Po Naujųjų metų darbo nedaug, o už suteiktas paslaugas yra išrašytos sąskaitos.

UAB „Šilutės prekyba“ valdybos pirmininkas ir direktorius Egidijus Kuzminskas sakė, kad ruošiantis pradėti priiminėti naują valiutą, iš banko buvo užsakyta tona metalinių eurų.

Didžiausia apgultis šiuo metu bankuose. Žmonės stovi ilgose eilėse norėdami nemokamai išsikeisti litus į eurus. Iki oficialaus euro įvedimo, už konvertavimą reikėjo mokėti papildomai. Nemaža eilutė nusidriekusi ir Šilutės pašte, tiesa, stovintys žmonės kalbėjo, kad atėjo ne dėl eurų, o dėl korespondencijos ar apmokėti sąskaitas.
Parsivežė toną eurų
Didžiausią krūvį pereinant prie naujos valiutos kaimo vietovėse teko atlaikyti UAB „Šilutės prekybai“, kurios parduotuvės kai kuriuose kaimuose tėra vienintelės prekybos vietos. UAB „Šilutės prekyba“ valdybos pirmininkas ir direktorius Egidijus Kuzminskas sakė, kad žinodami esamą padėtį, euro atėjimui ruošėsi iš anksto ir kruopščiai. Naujųjų metų išvakarėse iš banko buvo atgabenta visa tona euro monetų.
„Vyrukai iš banko buvo nelabai patenkinti, kai visą toną monetų turėjo sunešti į antrą aukštą, bet ką padarysi…“ – šypsojosi E. Kuzminskas.
Perėjimą prie naujos valiutos palengvino tai, kad visose parduotuvėse, išskyrus „Šyšos“ valgyklą, veikia vienodo modelio kasos aparatai. Naujai valiutai visi jie buvo pritaikyti iš karto nuotoliniu būdu. Gruodžio 31 d. pardavėjoms beliko tik palikti juos įjungtus per naktį. Prekyba prasidėjo sausio pirmąją 10 val. ir nieko ypatingo neįvyko.

Šilutės halės prekeivės didelių problemų dėl euro neturėjo, bet nori, kad kuo greičiau apyvartoje liktų viena valiuta.

Pirkėjų būta nedaug, o ir pirko ne už daug. Keli pasinaudojo proga pirkdami pigią prekę pasikeisti kelis šimtus litų į eurus, tačiau tokių atvejų pasitaikė nedaug. Egidijų Kuzminską šiek tiek stebina tai, kad pradėjus mokėti eurais, dažnas pirkėjas mokėjo nelietuviškomis eurų monetomis. „Matyt kažkokia dalis metalinių eurų liko grįžus iš užsienio, o bankai eurų monetų nelabai nori keisti, todėl išleidžia dabar“, – svarstė E. Kuzminskas.
Anot jo, perėjimas prie eurų pareikalavo nemažai išlaidų, tačiau jeigu tai būtų įvykę, kaip planuota 2007 metais, tų išlaidų būtų buvę gerokai daugiau, mat per tuos metus gerokai patobulėjo elektroninės darbo priemonės.
Pirkėjų sumažėjo
Kai kurios nedidelės parduotuvės, ypač prekiaujančios ne maisto produktais, duris atvėrė tik dabar. Iš dalies tai paaiškinama problemų dėl euro vengimu, kitą vertus, pirmosiomis metų dienomis pirkėjų ir taip beveik nebūna. Tai patvirtino ir UAB „Šilutės prekyba“ direktoriaus pavaduotoja Natalija Galičinienė. Pasinaudojusi sumažėjusiu pošventiniu pirkėjų srautu, UAB „Šilutės prekyba“ inventorizacijai uždarė buitinių prekių parduotuvę.

Vaidotas VILKAS

Hits: 61

Vienas komentaras

  • Vilius

    Ar teisinga, kad po euro Šilutės sporto ir laisvalaikio klubai apvalina abonentų mokesčius į didžiąją pusę, pvz., jei iki euro įvedimo buvo 100 Lt mėnesinis mokestis, tai po naujųjų jis apvalinamas iki viso 30 €, t. y. kiekvienam abonentui pabrango mokestis net po 3,60 Lt (pvz., Žvaigždūnė, o Atėnai pabrangino net 7 Lt, ir t. t.).
    Tas pats apie kirpėjų, manikiūrininkių ir kt. paslaugas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite