Vasario mėnesį prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos. Jos  kasmet vasario-kovo mėnesiais rengiamos nuo 2016 metų. Šiuo laikotarpiu vyks tūkstančiai renginių – susitikimų, parodų, konkursų, skirtų lietuvių kalbai, Lietuvos etnografinių regionų savitumui, lietuvių kalbą ir literatūrą puoselėjusioms asmenybėms. Tradiciškai prie Lietuvių kalbos dienų jungiasi tautiečiai iš Airijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Suomijos, Turkijos, net iš tolimosios Australijos, Taivano ir kitur.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija kviečia vasario-kovo mėn. aštuntą kartą surengti Lietuvių kalbos dienas Lietuvos įstaigose, visuomeninėse organizacijose ir lietuvių bendruomenėse užsienyje: organizuoti renginių, skirtų lietuvių kalbai, jos mokymuisi ir sklaidai, lietuvių kalbą, literatūrą ir kultūrą puoselėjusioms asmenybėms.

2023 m. Seimo paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto metais. Tad verta į Lietuvių kalbos dienų renginius įtraukti pokalbius apie Lietuvos etnografinius regionus ir jų savitumą, lietuvių kalbos tarmes, surengti susitikimų ir diskusijų su tarmių ir etnokultūros tyrėjais.

Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena.

Šventajame rašte teigiama, kad žmonės senais laikais kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti. Kalbininkai taip pat tvirtina, kad visos dabartinės pasaulio kalbos išsirutuliojo iš vienos kalbos – prokalbės.

Nuo pat skirtingų kalbų paplitimo žmonės siekė rasti bendrą kalbą, kuria būtų galima susikalbėti atsidūrus bet kuriame pasaulio krašte. Tam buvo du būdai: paskelbti pasauline kalba kurią vieną iš egzistuojančių ar sukurti visiškai naują, dirbtinę. Pirmuoju atveju po pasaulį plačiau paplito anglų kalba, tačiau daugybė tautų nenori nusileisti ir bendrauti svetima kalba. Buvo bandyta kurti dirbtinę kalbą – esperanto. Tačiau ji, nepaisant to, kad lengvai išmokstama, nelabai paplito. Bendromis dirbtinėmis kalbomis galima laikyti simbolines kalbas: mimikos, tam tikrų gestų, kelio ženklų.

Šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą kaip vieną iš tautos ypatybių. Kalba – kiekvienos tautos mąstymo išraiška. Savo kalba tauta perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą. Lietuvių kalbą buvo nuolat stengiamasi išsaugoti, ypač todėl, kad į ją kėsinosi Lietuvos užgrobėjai. Kai Lietuva priklausė Tarybų Sąjungai, lietuvių kalba perėmė daug slavizmų. Jai išsilaisvinus, į kalbą ėmė plūsti angliški žodžiai. Kalbininkai juokaudami sako – „anksčiau rusenome, dabar anglėjame“. Jaunimas neretai priešinasi Lietuvos kalbininkų norui lietuvinti kuo daugiau iš užsienio plūstančių skolinių, šiuolaikinių terminų. Tačiau žinant Lietuvos praeitį, vertėtų labiau vertinti norą saugoti kalbą nuo išnykimo.