Pradedama vykdyti socialinė iniciatyva „Nepaslysk ant paskolos“

Lietuvos bankas kartu su žiniasklaidos partneriais pradeda socialinę kampaniją „Nepaslysk ant paskolos“. Svarbiausias iniciatyvos tikslas – skatinti gyventojus sprendimą skolintis priimti atsakingai. 

>„Skolinimasis yra ta sritis, kur neatsargumas ir lengvabūdiškas požiūris kainuoja ypač brangiai. Neįvertinus savo galimybių, lengva paslysti, o neišlaikius pusiausvyros žmogaus finansinės, o neretai ir psichologinės sveikatos reabilitacija gali užtrukti ne vienerius metus. Dėkojame žiniasklaidos partneriams, kurie suvokdami ekonominio visuomenės švietimo svarbą nekomerciniais pagrindais prisijungė prie šios finansinį visuomenės budrumą skatinančios iniciatyvos“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Informacinės kampanijos „Nepaslysk ant paskolos“ logotipas

Prisijungti prie socialinės kampanijos „Nepaslysk ant paskolos“ Lietuvos bankas šalies žiniasklaidos priemones pakvietė praėjusių metų pabaigoje. Kampanijoje sutiko dalyvauti naujienų portalas www.15min.lt, radijo stotis „Laisvoji banga“, nacionaliniai dienraščiai „Lietuvos žinios“, savaitraštis „Savaitė“, regioniniai dienraščiai „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“, rajoniniai laikraščiai „Gimtoji žemė“, „Gimtasis Rokiškis“, „Elektrėnų kronika“, „Pamarys“, „Plungė“, „Plungės žinios“, „Šiaurės rytai“, „Ukmergės žinios“, taip pat laikraščiai „Ūkininko patarėjas“, „Šeimininkė“, „Kaimo laikraštis“.

Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su informaciniais partneriais, skelbs su skolinimosi problemomis susijusią informaciją, rengs laidas, teiks patarimus ne tik tiems, kurie dar tik svarsto skolintis, bet ir tiems, kurie bando ištrūkti iš užburto skolų rato.

Net 33 proc. šalies gyventojų, dalyvavusių Lietuvos banko užsakymu atliktoje apklausoje, pripažino per paskutinius 12 mėn. susidūrę su situacija, kai pajamos nepadengia visų pragyvenimo išlaidų. Tačiau tokiu atveju dauguma jų skolinasi ir tik 44 proc. ieško būdų, kaip apriboti išlaidas, kad situacija nesikartotų. Dažnu atveju gyventojai neįvertina realių galimybių skolas grąžinti ir jų skolų krepšelis vis auga.

2013 m. trečio ketvirčio pabaigoje daugiau nei 60 dienų buvo vėluojama grąžinti beveik kas dešimtą kredito įstaigų išduotą paskolą ir kas ketvirtą vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) išduotą kreditą.

Kita vertus, šalies gyventojai vis aktyviau domisi savo skolomis ir kredito istorija. Per pusmetį nuo to laiko, kai Lietuvos bankas suteikė galimybę prisijungti prie jo administruojamos Paskolų rizikos duomenų bazės, sulaukta 16 300 užklausų. Šioje bazėje gyventojai gali pasitikrinti informaciją apie savo finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir sužinoti savo kredito istoriją. Prie sistemos galima jungtis per Elektroninės valdžios vartų portalą pasinaudojant bankų ar Lietuvos centrinės kredito unijos elektroninės bankininkystės sistemomis, elektroniniu parašu arba asmens tapatybės kortele.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite