Pradedama vykdyti socialinė iniciatyva „Nepaslysk ant paskolos“

Lietuvos bankas kartu su žiniasklaidos partneriais pradeda socialinę kampaniją „Nepaslysk ant paskolos“. Svarbiausias iniciatyvos tikslas – skatinti gyventojus sprendimą skolintis priimti atsakingai. 

>„Skolinimasis yra ta sritis, kur neatsargumas ir lengvabūdiškas požiūris kainuoja ypač brangiai. Neįvertinus savo galimybių, lengva paslysti, o neišlaikius pusiausvyros žmogaus finansinės, o neretai ir psichologinės sveikatos reabilitacija gali užtrukti ne vienerius metus. Dėkojame žiniasklaidos partneriams, kurie suvokdami ekonominio visuomenės švietimo svarbą nekomerciniais pagrindais prisijungė prie šios finansinį visuomenės budrumą skatinančios iniciatyvos“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Informacinės kampanijos „Nepaslysk ant paskolos“ logotipas

Prisijungti prie socialinės kampanijos „Nepaslysk ant paskolos“ Lietuvos bankas šalies žiniasklaidos priemones pakvietė praėjusių metų pabaigoje. Kampanijoje sutiko dalyvauti naujienų portalas www.15min.lt, radijo stotis „Laisvoji banga“, nacionaliniai dienraščiai „Lietuvos žinios“, savaitraštis „Savaitė“, regioniniai dienraščiai „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“, rajoniniai laikraščiai „Gimtoji žemė“, „Gimtasis Rokiškis“, „Elektrėnų kronika“, „Pamarys“, „Plungė“, „Plungės žinios“, „Šiaurės rytai“, „Ukmergės žinios“, taip pat laikraščiai „Ūkininko patarėjas“, „Šeimininkė“, „Kaimo laikraštis“.

Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su informaciniais partneriais, skelbs su skolinimosi problemomis susijusią informaciją, rengs laidas, teiks patarimus ne tik tiems, kurie dar tik svarsto skolintis, bet ir tiems, kurie bando ištrūkti iš užburto skolų rato.

Net 33 proc. šalies gyventojų, dalyvavusių Lietuvos banko užsakymu atliktoje apklausoje, pripažino per paskutinius 12 mėn. susidūrę su situacija, kai pajamos nepadengia visų pragyvenimo išlaidų. Tačiau tokiu atveju dauguma jų skolinasi ir tik 44 proc. ieško būdų, kaip apriboti išlaidas, kad situacija nesikartotų. Dažnu atveju gyventojai neįvertina realių galimybių skolas grąžinti ir jų skolų krepšelis vis auga.

2013 m. trečio ketvirčio pabaigoje daugiau nei 60 dienų buvo vėluojama grąžinti beveik kas dešimtą kredito įstaigų išduotą paskolą ir kas ketvirtą vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) išduotą kreditą.

Kita vertus, šalies gyventojai vis aktyviau domisi savo skolomis ir kredito istorija. Per pusmetį nuo to laiko, kai Lietuvos bankas suteikė galimybę prisijungti prie jo administruojamos Paskolų rizikos duomenų bazės, sulaukta 16 300 užklausų. Šioje bazėje gyventojai gali pasitikrinti informaciją apie savo finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir sužinoti savo kredito istoriją. Prie sistemos galima jungtis per Elektroninės valdžios vartų portalą pasinaudojant bankų ar Lietuvos centrinės kredito unijos elektroninės bankininkystės sistemomis, elektroniniu parašu arba asmens tapatybės kortele.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premijai teikiamos dvi kandidatūros

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas sulaukė dviejų pasiūlymų, ką apdovanoti „Sidabrinės nendrės“ premija. Tai: Ingrita Riterienė, visuomenininkė, asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ vadovė, kultūros puoselėtoja. Teikėjai: Švėkšnos seniūnas ir Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė; Adma Baltutienė, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė, folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė. Teikėjai: Žemaičių krašto etnokultūros centras, Žemaičių Naumiesčio seniūnas, Gardamo seniūnė, Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“, Žemaičių Naumiesčio gimnazija, Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis.  „Sidabrinė nendrė“ –  tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija, teikiama

Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino tokį pranešimą: „Įlūžus sijai, uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km). Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Prezidentas kaltina kelininkus Kaip tik

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Taip pat skaitykite