Potvynis pamaryje slūgsta

potvynis

Vandens ant kelio į Rusnę jau beveik nebeliko. Simono Skutulo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus civilinės saugos specialistas Rimantas Zimantas sausio 11 d., antradienį, patvirtino, kad Pamaryje potvynis slūgsta.

Vanduo slūgsta

Šiandien, sausio 11-ąją, ant kelio Šilutė-Rusnė tik vienoje gal 100 metrų atkarpoje dar yra keli centimetrai vandens. Visas kitas kelias neapsemtas. Rusnės gyventojai be didesnių rūpesčių susisiekia su Šilute, nesutrikdytas verslas.

„Estakados nauda akivaizdi. Jeigu jos nebūtų, toje vietoje vanduo būtų tiek kelią apsėmęs, kad jau nuo gruodžio vidurio, ko gero, būtų tekę kelti automobilius, jie negalėtų pervažiuoti. Pastaruoju metu, kai potvynis įsismarkavo, nebūtų galimas ir automobilių kėlimas“, – sakė R. Zimantas.

Jis pasidžiaugė gamtos dovana – po sunkaus sausio pirmojo savaitgalio pagaliau potvynis gana stipriai nuslūgo. Mažiau vandens plūsta iš Nemuno aukštupio, matyt, šąla, daugėja ledų. Per pastarąją parą keliais centimetrais nuslūgo vandens lygis ir Atmatos upėje.

Sudėtingaiausia Žalgiriuose

Ypač sunkų metą išgyvenančiame Žalgirių kaime, Šilutės sen., yra 18 sodybų, čia gyvenamąją vietą deklaravę 53 žmonės. Pora šeimų panoro laikinai pagyventi kitur: ugniagesiai gelbėtojai padėjo jiems išvykti. Viena šeima gyvena bute Rusnėje, kita įsikūrė pas giminaičius.

R. Zimantas informavo, kad vakar, sausio 10 d., šio kaimo gyventojams nugabenta vandens. Išdalinta 16 porų ilgaaulių guminių batų, dar 9 poras pristatys.

„Su seniūnais sutarta, kad skambintų gyventojams, klaustų, kokios pagalbos reikia. Rajone potvynio vanduo yra apsėmęs 36 tūkstančius hektarų. Tai Šilutės, Kintų, Saugų, Usėnų, Juknaičių seniūnijose, yra apsemtų vietų ir Rusnės seniūnijoje. Negauta signalų dėl ligos, sutrikusios sveikatos ar kitų nelaimių. Maisto produktų irgi neprašo“, – pasakojo R. Zimantas.

Šis potvynis ne tik labai stiprus. Kadangi vis pašaldavo, kaupiasi ledo sluoksniai. Virš upių yra ir stipraus ledo, ir tekančio vandens srovių. Anot R. Zimanto, ledu bus išsigelbėję kiškiai, stirnos ir kiti miško bei laukų žvėreliai.

Atmata vis dar sukaustyta ledo

potvynis

Ledai Atmatoje ties Rusne.

Atmatos upė, kuria į marias turėtų ištekėti potvynio vanduo, sukaustyta ledų. Jeigu dar vis šals, potvynio vandenims vis mažiau liks kelio. Anot R. Zimanto, ir dėl šios priežasties Nemunu atitekėjęs vanduo taip stipriai liejosi į miškus ir pievas.

Kita vertus, visos mūsų krašto upės labai užneštos, jas būtina valyti, kitaip potvyniai bus vis baisesni. Apie upių valymo programos būtinybę Savivaldybės vadovai kalbėjo ir nuotoliniame pasitarime su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite.

Parengus programą, reikia numatyti ir būtinų lėšų jai įgyvendinti. Tai Vyriausybės galvos skausmas.

Stasė Skutulienė 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite