Po maitinimo reformos: vaikai alkani, o sveikuoliški patiekalai keliauja į atliekas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama išmokyti vaikus sveikos mitybos įpročių, pakeitė maitinimo ugdymo įstaigose tvarką. Nuo rugsėjo mažamečiai ir moksleiviai valgo sveikesnį (su mažiau cukraus, druskos ir riebalų) maistą.

„Raudonkepuraitės“ mažyliai vakar pietums valgė žirnių sriubą, žuvies kotletuką su bulvių koše, piene troškintus burokėlius, užsigėrė vandeniu.

Ar tikrai tokie pasikeitimai į gerą? Po šios maitinimo reformos paaiškėjo, kad vaikai į namus grįžta alkani, o nesuvalgytas maistas keliauja į atliekas. Tai patvirtina kai kurie Šilutės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų vadovai.
Pasitarimas Savivaldybėje 
Antradienį Šilutės r. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų vadovai kartu su Visuomenės sveikatos centro dietiste Neringa Paičiūte analizavo naują maitinimo tvarką, išsakė problemas. Šilutės r. savivaldybės mero patarėja Inesa Murauskienė akcentavo, kad problemų yra, jas patikėta spręsti minėtajai specialistei – dietistei. Po pokalbio su vadovais paaiškėjo, jog nemažai maisto yra nesuvalgoma.  „Vaikai turi nuo mažumės susiformavusius valgymo įpročius, o ministerija siūlo juos keisti, todėl aukso viduriuko dar reikia paieškoti“, – trumpai komentavo I. Murauskienė. Tądien įvyko pirmasis toks susitikimas su ugdymo įstaigų vadovais, norint išsiaiškinti problemas. Ateityje tokių susitikimų planuojama daugiau.
Trumpai apie problemas „Ąžuoliuke”
Atsitiktinai „Pamarį“ pasiekė žinia, kad pagal naujas maitinimo taisykles darželinukams pusryčiams tiekiama avokadų. Kai kurie tėvai stebisi, jog šie vaisiai įtraukti į valgiaraščius. Mat avokadai ne tik beskoniai, bet ir brangūs. Šilutės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas” direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Mikulskytė patvirtino, jog jų auklėtiniai pusryčiams valgo avokadą. Anot jos, nors avokado dedama ant duonos, dauguma vaikų atsisako jį valgyti.
„Ankščiau maistas buvo tiekiamas visiems vienodas, o dabar – pagal amžiaus grupes.  Pavyzdžiui, darželinukai geria arbatą, o tuo metu lopšelinukai – pieną“, – paaiškino D. Mikulskytė, pridurdama, kad lėkštėje prie mėsytės vyresnieji gauna vienokio garnyro, o mažesni – kitokio. Direktoriaus pavaduotoja akcentavo, kad didelį kiekį ir visiems skirtingo maisto nėra lengva paruošti. Pavyzdžiui, auklėtiniai vakarienei valgo pyragą – ne iš parduotuvės, o virtuvės šeimininkių iškeptą. Sveikintina, tačiau direktorės pavaduotoja įvardija problemą: „Grupės aštuoniems vaikams reikia iškepti pyragą, kuris įtrauktas į valgiaraštį. Tačiau trūksta lankstumo sudarinėjant meniu. Ką daryti, kai grupėje tėra 4 vaikai?“
Ugdymo įstaigos vadovė sakė, kad planuojama valgiaraščius keisti. Pagal naujas taisykles ugdymo įstaigos, kurios turi įrengtas virtuves, šaldytas bandeles turi pakeisti į šviežiai keptas ir dar su mažiau cukraus ir druskos.
Tačiau vaikai atsisako ne tik avokado, bet ir kitų patiekalų. Pagal rekomendacijas viena diena per mėnesį turi būti vegetariška. Tai reiškia, kad mažieji maitinami įvairių kruopų košėmis, apkepais. D. Mikulskytė pasakoja, jog tada mažiesiems gaminamas grikių ir varškės apkepas, tačiau jo vaikai nevalgo. „Iš tėvelių kalbų jau supratome, kad dauguma jų atžalų į namus grįžta alkani“, – patvirtino direktoriaus pavaduotoja.
Ji toliau dėstė, kad maistas beskonis, bulvių porcijos sumažintos, duona be sviesto, o burokėlių sriuba be grietinės. Negana to, vaikai nebevalgo ir ankščiau taip mėgtos bulvių košės. Ji gan dažnai tiekiama su ciberžolėmis ir brokoliais, todėl vaikai jos ir atsisako. Anot D. Mikulskytės, mažiausieji lopšelinukai valgo geriausiai, nes jiems tik formuojasi valgymo įpročiai. Deja, vyresniems vaikams sunku priprasti prie sveikuoliškų patiekalų.
„Raudonkepuraitėje“
Panaši situacija ir Šilutės lopšelyje–darželyje „Raudonkepuraitė“. Laikinoji ugdymo įstaigos direktorė Zenutė Nausėdienė patikino, kad iš tėvų skundų dėl maitinimo nėra gavusi. Tiesa, tėvai teiraujasi ir pastebi skirtumus. „Vienas tėvelis į grupę atnešė cukraus, manydamas, kad jo neišgalime nusipirkti, o kitas – šokolado…“ – papasakojo Z. Nausėdienė, kuri nesistebi tokiu tėvų elgesiu. Darželyje vaikai geria arbatą be cukraus, o kompotą, kisielių pakeitė vanduo. Nuo rugsėjo vaikai valgo daugiau daržovių, vaisių, užkandžiauja sūreliais, jogurtu, gauna įvairaus maisto – vieną dieną grikių, kitą – ryžių, kartą per savaitę – žuvies.
„Pas mus pietūs yra gerai subalansuoti vaikams, tačiau vakarienės maisto nesuvalgo – jo patiekiama per daug. Aišku, visa tai koreguosime ir keisime“, – sakė laikinoji direktorė.
„Pušelėje” 
„Pušelės“ lopšelio–darželio direktorė Virginija Čėsnienė irgi įvardijo problemą dėl pusryčiams tiekiamo avokado. Tik ne dėl to, kad šis vaisius nepatinka vaikams, bet kad jo siūloma kone kasdien. Tėvų nuomonės direktorės dar nepasiekė, nes tėvelių susirinkimas dar tik planuojamas. Ruošiamasi jo metu nuosekliai pristatyti tėvams naują maitinimo tvarką ir vaikų įpročius.
„Vaikų sriubų porcijos sumažintos, kitos porcijos – per didelės, todėl vaikai jų nesuvalgo. Iš kruopų pagamintus patiekalus irgi valgo ne visi“, – pastebėjimais dalijosi V. Čėsnienė, pridurdama, kad ir kituose darželiuose vyrauja panašios problemos.
Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite