Plastiko atliekos gali pavirsti net namais ir elektromobiliais

Pavyzdžių, kaip naudingai ir kūrybingai panaudoti perdirbtą plastiką, netrūksta, reikia tik verslo iniciatyvos.

 

  • Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos duomenimis, kasmet pasaulyje susidaro apie 300 mln. tonų plastiko atliekų. Iš jų perdirbama tik maždaug 16 proc.
  • Likusi dalis išmetama į sąvartynus, sudeginama arba paprasčiausiai patenka į aplinką.
  • Vien pasaulio vandenynai kasmet užteršiami 8 mln. tonų naujų plastiko atliekų, kurios kenkia ekosistemoms ir irdamos patenka į mitybos grandines. Akivaizdu, kad pasauliui būtina plastiko perdirbti dar daugiau.

 

Prof. Ramunė Rutkaitė. Justinos Šuminaitės nuotr.

Plastiko atliekos gali būti panaudotos naudingai

Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros prof. Ramunė Rutkaitė sako, kad iš esmės visos plastiko atliekos vienokiu ar kitokiu būdu galėtų būti panaudotos naudingai, tik klausimas, kokie būtų kaštai.

„Pats plastiko perdirbimo procesas nėra labai sudėtingas: surinktos atliekos rūšiuojamos, smulkinamos, plaunamos ir transportuojamos į įmones naujiems produktams gaminti. Didesnių keblumų kyla siekiant atliekas tinkamai išrūšiuoti, atskirti skirtingų medžiagų sluoksnius ir įvairias priemaišas. Taip pat svarbu, ar atliekas sudaro tos pačios rūšies plastikas, ar įvairūs jo mišiniai, skirtingos jų kombinacijos. Nuo to priklauso, kokios kokybės žaliava bus gauta antriniam panaudojimui ir kokias savybes ji turės“, – pasakoja prof. R. Rutkaitė.

KTU mokslininkės teigimu, pasaulyje yra gausu pavyzdžių, kai perdirbant plastiko atliekas pramoniniu būdu vėl pagaminami aukštos kokybės gaminiai.

Perdirbtas plastikas naudojamas ne tik statybų pramonėje, įvairiems konteineriams, talpykloms, lauko baldams, biuro kėdėms, vaikų žaidimo aikštelių įrenginiams, sporto priemonėms, kilimėliams, taip pat žaislams, kuprinėms, sportinei avalynei, drabužiams, netgi pėdkelnėms ar kepurėms gaminti.

Iš perdirbto plastiko – nuo baldų iki automobilių ir namų

Pasaulyje, taip pat Lietuvoje, įkvepiančių antrinio plastiko panaudojimo pavyzdžių yra nemažai. Pavyzdžiui, Švedijos baldų gamybos milžinė IKEA yra pristačiusi baldus, kuriems pagaminti naudota tiek perdirbta mediena, tiek iš surinktų ir perdirbtų PET buteliukų gautas plastikas. Iš pasaulio vandenynuose surinktų ir perdirbtų plastiko buteliukų bei žvejybos tinklų gaminamos riedlentės ar populiarusis „Jenga“ žaidimas, taip pat miegmaišiai, kiliminės dangos, įvairūs aksesuarai, teniso kamuoliukai.

Perdirbtas plastikas ar plastiko atliekos gali būti panaudojamos net namams ar mokykloms statyti. Štai pernai platformos „Archstorming“ organizuotą tarptautinį konkursą laimėjo Danielio Garcios ir Williamo Smitho pasiūlytas mokyklos pastato, kurio didžioji dalis konstrukcijų yra iš perdirbto plastiko, projektas. Perdirbto plastiko pastatų koncepcijų ir įgyvendintų projektų pasaulyje atsiranda vis daugiau.

Be to, statybų pramonėje perdirbtas plastikas vis plačiau naudojamas įvairioms inžinerinėms sistemoms, vamzdžiams, langų ir durų rėmams, interjero detalėms ir kitiems sprendimams.

O štai Nyderlandų studentų komanda norėdama atkreipti dėmesį į ekologines problemas vien tik iš perdirbto plastiko ir įvairių buitinių atliekų sukūrė veikiantį elektromobilį. Šios transporto priemonės važiuoklė sukurta iš linų ir vandenynuose surinktų bei perdirbtų PET butelių. Automobilio salonui įrengti Eindhoveno technikos universiteto studentai panaudojo įvairias buities atliekas, o kėbului – paprastai elektronikos prietaisuose naudojamą kietą plastiką.

Lietuvoje

Puikių perdirbto plastiko panaudojimo pavyzdžių yra ir Lietuvoje. Mūsų šalyje veikia įmonės, kurios iš perdirbto plastiko gamina suoliukus, šiukšliadėžes, konteinerius, įvairias konstrukcijas ir dangas žaidimų bei sporto aikštėms.

Pavyzdžiui, lietuviško aplinkai draugiškesnių kojinių prekės ženklo „Ūkai“ gaminiuose panaudojamas iš Indijoje bei Tailande surinktų ir perdirbtų plastikinių buteliukų gautas plastiko verpalas. Į kiekvieną lietuvių gaminamų kojinių porą įverpiamas vienas iš vandens telkinių ištrauktas plastiko buteliukas. Be to, bendrovė remia plastiką iš vandenynų valančią organizaciją „Plastic Bank“, todėl viena vartotojų nupirkta kojinių pora iš aplinkos padeda pašalinti 51 plastikinį buteliuką.

 

Nuo 2022-ųjų keisis pakuočių mokesčiai 

Kaip numato 2023 m. įsigaliosiantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, aplinkos ministras tvirtins kriterijus, pagal kuriuos turės būti diferencijuojami organizacijų įkainių dydžiai, atsižvelgus į pakuočių savybes, patvarumą, taisomumą, į tai, ar jose yra pavojingųjų medžiagų.

„Aplinkos ministerija jau anksčiau yra informavusi rinkos dalyvius, kad kriterijai, pagal kuriuos turės būti diferencijuojami organizacijų įkainių dydžiai, atsižvelgus į pakuočių savybes, bus tvirtinami remiantis Europos Komisijos parengtomis įmokų moduliavimo gairėmis“, – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistė Ieva Ramanauskienė.

Aplinkos ministerija primena, kad šiais metais priimtas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimas, siekiant, kad būtų perdirbama kuo daugiau pakuočių atliekų, kuo mažiau atliekų šalinama sąvartynuose ir įgyvendinami žiedinės ekonomikos tikslai. Nustatyta, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. bus taikomi diferencijuoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifai perdirbamajai ir neperdirbamajai pakuotei.

Papildomų teisės aktų pakeitimų dėl mokesčių, taikomų perdirbamajai ir neperdirbamoms pakuotėms, Aplinkos ministerija kol kas nenumato rengti.

 

Plastiko atliekų problemą siekia spręsti tvaresnėmis pakuotėmis

Ne tik atskiros įmonės, bet ir jas vienijančios iniciatyvos siekia, kad Lietuvoje plastiko atliekų būtų perdirbama kuo daugiau. Pavyzdžiui, VšĮ „Gamtos ateitis“ šiemet įkurtas „Ateities pakuotės“ klubas ieško būdų naudoti tvaresnes pakuotes, kurias būtų lengviau perdirbti. Prie „Ateities pakuotės“ klubo šiuo metu iš viso yra prisijungusios 22 Lietuvos įmonės. Tarp jų – gėrimų gamintojai, maisto pramonės, statybinių medžiagų, pakuočių gamybos ir kitų sektorių bendrovės.

„Ateities pakuotės“ klubo tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalintis gerosiomis praktikomis šioje srityje, įgyvendinti aplinkosaugines iniciatyvas ir Lietuvos visuomenėje ugdyti ekologinį sąmoningumą.

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

Akvilė Pušinskaitė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šiuolaikinių miško namelių privalumai ir patogumai atostogoms

Birštonas, esantis šalia Nemuno upės vingio, yra viena iš populiariausių atostogų vietų Lietuvoje, garsėjanti savo natūralia grožiu ir gydomosiomis mineralinių šaltinių savybėmis. Naturcamp.lt Birštone siūlo unikalią galimybę mėgautis šiuo nuostabiu kurortu, teikiant daugybę privalumų ir patogumų, kurie užtikrina nepamirštamas atostogas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, kodėl verta pasirinkti naturcamp.lt Birštone. Gamtos grožis ir ramybė Birštonas yra žinomas dėl savo gražių kraštovaizdžių, žaliuojančių miškų ir gaivaus oro. Naturcamp.lt siūlo galimybę apsistoti pačioje gamtos širdyje. Miško nameliai vieta, kur galima mėgautis paukščių

Gera žinia specialybę užsienyje įgijusiems lietuviams – kvalifikacija bus pripažinta ir Lietuvoje

Nuo šiol užsienyje įgijus profesinę kvalifikaciją, ji bus pripažinta ir Lietuvoje. Į tėvynę norintiems grįžti lietuviams ar atvykstantiems užsieniečiams nebereikės dar kartą siekti užsienyje jau įgytų kompetencijų, kad galėtų sėkmingai įsidarbinti ar tęsti mokslus Lietuvos profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje. Iki šiol kiekvienas darbdavys ar mokymo įstaiga savarankiškai spręsdavo dėl konkrečios užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Vyriausybė patvirtino užsienyje įgyto išsilavinimo ir kvalifikacijų pripažinimo tvarkos aprašą. Nauja tvarka apims ne tik jau iki šiol galiojusį užsienyje įgyto aukštojo išsilavinimo,

Nepaprasti vasaros naktų debesys ir Joninių orai

Kaip informuoja Meteo.lt, būtent taip galima pavardinti naktimis švytinčius sidabriškuosius debesis (trumpinys – NLC). Jie yra unikalūs tuo, kad susiformuoja ne apatinėje (kaip įprasti mums debesys), o viršutinėje atmosferos dalyje (~80 km aukštyje). Tokius nepaprastus debesis galima išvysti tikrai ne kiekvieną vasaros naktį. Jie pasirodo tik keletui valandų pačiomis trumpiausiomis birželio-liepos naktimis. Dar rečiau šie debesys sužimba ypač ryškiai ir apima visą šiaurinį horizontą. NLC nakties danguje reikėtų laukti praėjus bent pusantros valandos po saulėlydžio arba anksti ryte, kol tebėra

Įvertintas Lietuvos penkiolikmečių kūrybiškumas

Lietuvos penkiolikmečiai pasižymi gerais kūrybinio mąstymo gebėjimais. Paskelbti tarptautinio penkiolikmečių tyrimo EBPO PISA 2022 rezultatai rodo, kad Lietuva yra 13-20 pozicijoje tarp 64 šalių. Lietuvos penkiolikmečių rezultatai aukštesni už 47 tyrime dalyvavusių šalių, žemesni – už 12 šalių. Lietuvos mokinių rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo EBPO šalių vidurkio (33 taškai) kartu su Vokietijos (33), Taivano (33), Ispanijos (33), Čekijos (33), Prancūzijos (32), Nyderlandų(32), Izraelio (32) rezultatais. Tyrime buvo vertinami penkiolikmečių mokinių kūrybinio mąstymo gebėjimai – tiriama, kaip mokiniams sekasi kurti

Taip pat skaitykite