Plastiko atliekos gali pavirsti net namais ir elektromobiliais

Pavyzdžių, kaip naudingai ir kūrybingai panaudoti perdirbtą plastiką, netrūksta, reikia tik verslo iniciatyvos.

 

  • Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos duomenimis, kasmet pasaulyje susidaro apie 300 mln. tonų plastiko atliekų. Iš jų perdirbama tik maždaug 16 proc.
  • Likusi dalis išmetama į sąvartynus, sudeginama arba paprasčiausiai patenka į aplinką.
  • Vien pasaulio vandenynai kasmet užteršiami 8 mln. tonų naujų plastiko atliekų, kurios kenkia ekosistemoms ir irdamos patenka į mitybos grandines. Akivaizdu, kad pasauliui būtina plastiko perdirbti dar daugiau.

 

Prof. Ramunė Rutkaitė. Justinos Šuminaitės nuotr.

Plastiko atliekos gali būti panaudotos naudingai

Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros prof. Ramunė Rutkaitė sako, kad iš esmės visos plastiko atliekos vienokiu ar kitokiu būdu galėtų būti panaudotos naudingai, tik klausimas, kokie būtų kaštai.

„Pats plastiko perdirbimo procesas nėra labai sudėtingas: surinktos atliekos rūšiuojamos, smulkinamos, plaunamos ir transportuojamos į įmones naujiems produktams gaminti. Didesnių keblumų kyla siekiant atliekas tinkamai išrūšiuoti, atskirti skirtingų medžiagų sluoksnius ir įvairias priemaišas. Taip pat svarbu, ar atliekas sudaro tos pačios rūšies plastikas, ar įvairūs jo mišiniai, skirtingos jų kombinacijos. Nuo to priklauso, kokios kokybės žaliava bus gauta antriniam panaudojimui ir kokias savybes ji turės“, – pasakoja prof. R. Rutkaitė.

KTU mokslininkės teigimu, pasaulyje yra gausu pavyzdžių, kai perdirbant plastiko atliekas pramoniniu būdu vėl pagaminami aukštos kokybės gaminiai.

Perdirbtas plastikas naudojamas ne tik statybų pramonėje, įvairiems konteineriams, talpykloms, lauko baldams, biuro kėdėms, vaikų žaidimo aikštelių įrenginiams, sporto priemonėms, kilimėliams, taip pat žaislams, kuprinėms, sportinei avalynei, drabužiams, netgi pėdkelnėms ar kepurėms gaminti.

Iš perdirbto plastiko – nuo baldų iki automobilių ir namų

Pasaulyje, taip pat Lietuvoje, įkvepiančių antrinio plastiko panaudojimo pavyzdžių yra nemažai. Pavyzdžiui, Švedijos baldų gamybos milžinė IKEA yra pristačiusi baldus, kuriems pagaminti naudota tiek perdirbta mediena, tiek iš surinktų ir perdirbtų PET buteliukų gautas plastikas. Iš pasaulio vandenynuose surinktų ir perdirbtų plastiko buteliukų bei žvejybos tinklų gaminamos riedlentės ar populiarusis „Jenga“ žaidimas, taip pat miegmaišiai, kiliminės dangos, įvairūs aksesuarai, teniso kamuoliukai.

Perdirbtas plastikas ar plastiko atliekos gali būti panaudojamos net namams ar mokykloms statyti. Štai pernai platformos „Archstorming“ organizuotą tarptautinį konkursą laimėjo Danielio Garcios ir Williamo Smitho pasiūlytas mokyklos pastato, kurio didžioji dalis konstrukcijų yra iš perdirbto plastiko, projektas. Perdirbto plastiko pastatų koncepcijų ir įgyvendintų projektų pasaulyje atsiranda vis daugiau.

Be to, statybų pramonėje perdirbtas plastikas vis plačiau naudojamas įvairioms inžinerinėms sistemoms, vamzdžiams, langų ir durų rėmams, interjero detalėms ir kitiems sprendimams.

O štai Nyderlandų studentų komanda norėdama atkreipti dėmesį į ekologines problemas vien tik iš perdirbto plastiko ir įvairių buitinių atliekų sukūrė veikiantį elektromobilį. Šios transporto priemonės važiuoklė sukurta iš linų ir vandenynuose surinktų bei perdirbtų PET butelių. Automobilio salonui įrengti Eindhoveno technikos universiteto studentai panaudojo įvairias buities atliekas, o kėbului – paprastai elektronikos prietaisuose naudojamą kietą plastiką.

Lietuvoje

Puikių perdirbto plastiko panaudojimo pavyzdžių yra ir Lietuvoje. Mūsų šalyje veikia įmonės, kurios iš perdirbto plastiko gamina suoliukus, šiukšliadėžes, konteinerius, įvairias konstrukcijas ir dangas žaidimų bei sporto aikštėms.

Pavyzdžiui, lietuviško aplinkai draugiškesnių kojinių prekės ženklo „Ūkai“ gaminiuose panaudojamas iš Indijoje bei Tailande surinktų ir perdirbtų plastikinių buteliukų gautas plastiko verpalas. Į kiekvieną lietuvių gaminamų kojinių porą įverpiamas vienas iš vandens telkinių ištrauktas plastiko buteliukas. Be to, bendrovė remia plastiką iš vandenynų valančią organizaciją „Plastic Bank“, todėl viena vartotojų nupirkta kojinių pora iš aplinkos padeda pašalinti 51 plastikinį buteliuką.

 

Nuo 2022-ųjų keisis pakuočių mokesčiai 

Kaip numato 2023 m. įsigaliosiantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, aplinkos ministras tvirtins kriterijus, pagal kuriuos turės būti diferencijuojami organizacijų įkainių dydžiai, atsižvelgus į pakuočių savybes, patvarumą, taisomumą, į tai, ar jose yra pavojingųjų medžiagų.

„Aplinkos ministerija jau anksčiau yra informavusi rinkos dalyvius, kad kriterijai, pagal kuriuos turės būti diferencijuojami organizacijų įkainių dydžiai, atsižvelgus į pakuočių savybes, bus tvirtinami remiantis Europos Komisijos parengtomis įmokų moduliavimo gairėmis“, – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistė Ieva Ramanauskienė.

Aplinkos ministerija primena, kad šiais metais priimtas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimas, siekiant, kad būtų perdirbama kuo daugiau pakuočių atliekų, kuo mažiau atliekų šalinama sąvartynuose ir įgyvendinami žiedinės ekonomikos tikslai. Nustatyta, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. bus taikomi diferencijuoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifai perdirbamajai ir neperdirbamajai pakuotei.

Papildomų teisės aktų pakeitimų dėl mokesčių, taikomų perdirbamajai ir neperdirbamoms pakuotėms, Aplinkos ministerija kol kas nenumato rengti.

 

Plastiko atliekų problemą siekia spręsti tvaresnėmis pakuotėmis

Ne tik atskiros įmonės, bet ir jas vienijančios iniciatyvos siekia, kad Lietuvoje plastiko atliekų būtų perdirbama kuo daugiau. Pavyzdžiui, VšĮ „Gamtos ateitis“ šiemet įkurtas „Ateities pakuotės“ klubas ieško būdų naudoti tvaresnes pakuotes, kurias būtų lengviau perdirbti. Prie „Ateities pakuotės“ klubo šiuo metu iš viso yra prisijungusios 22 Lietuvos įmonės. Tarp jų – gėrimų gamintojai, maisto pramonės, statybinių medžiagų, pakuočių gamybos ir kitų sektorių bendrovės.

„Ateities pakuotės“ klubo tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalintis gerosiomis praktikomis šioje srityje, įgyvendinti aplinkosaugines iniciatyvas ir Lietuvos visuomenėje ugdyti ekologinį sąmoningumą.

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

Akvilė Pušinskaitė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sveikatai palankesnė mityba: kaip ją užtikrinti?

Visų norime būti sveiki ir labai ilgai gyventi. Tačiau, ar taip ir bus, priklausys nuo įvairių veiksnių? Gera žinia ta, kad kai kuriuos iš jų, mes tikrai galime kontroliuoti. Pavyzdžiui, mitybą. Kiekvienas iš mūsų mitybą gali paversti palankesne sveikatai. Taigi, belieka tik sužinoti, kaip tai padaryti? Greitą maistą ruoškite patys Greitas maistas, toks kaip gruzdintos bulvytės ar mėsainiai, savo skoniu bei aromatais yra pavergęs milijonus žmonių visame pasaulyje. Ir nors visi puikiai žino, kad tokie patiekalai tikrai nėra draugiški sveikatai,

Keičiasi Šilutės koronaviruso patikros punkto darbo laikas

Atsižvelgiant į išaugusį sergamumą COVID-19 liga ir padidėjusias testavimo apimtis, nuo sausio 26 dienos iki vasario 5 dienos Šilutės koronaviruso patikros punktas (Rusnės g. 1) ilgina darbo laiką:c darbo dienomis nuo 8.00 iki 18.00 val.; šeštadieniais nuo 8.00 iki 13 val. sekmadieniais nuo 8.00 iki 13 val.   Užsiregistruoti PGR tyrimui galima interneto puslapyje koronastop.lrv.lt arba paskambinus į Karštąją koronos liniją numeriu 1808. Pacientams, kurie planine tvarka guldomi į VšĮ Šilutės ligoninę (operacijoms, planiniams ištyrimams), PGR testai atliekami be registracijos.

Minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Šiandien, sausio 27-ąją, minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. 1945-ųjų sausio 27-ąją buvo išlaisvinti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos kaliniai. Didžiausioje nacių koncentracijos ir naikinimo stovykloje nužudyta per 1,5 mln. žmonių, iš jų  per 1 mln. – žydų. Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti maždaug 800 lietuvių. Lietuvos istorijoje Holokaustas pasižymi didžiausiu aukų skaičiumi per trumpą laikotarpį. Iš viso per

Orai: vėl prognozuoja pūgą 

Meteo.lt informuoja apie artėjančias orų permainas: bus įvairių kritulių, smarkės vėjai, galima pūga. Sausio 27-osios, ketvirtadienio, naktį laukia krituliai. Vietomis plikledis, rūkas, šerkšnas, silpna lijundra. Vėjas pietvakarių, 7-12 m/s. Temperatūra 0-5 laipsniai šalčio, vakarinėje šalies pusėje kai kur 1-3 laipsniai šilumos. Dieną krituliai, vyraus lietus, šlapdriba. Kai kur rūkas, plikledis. Vėjas pietvakarių, 8-13 m/s, vakariniuose rajonuose vietomis gūsiai 15-20 m/s. Temperatūra 0-4 laipsniai šilumos. Sausio 28 d., penktadienį,  daugelyje rajonų krituliai, dieną kai kur trumpa pūga. Vėjas pietvakarių, vakarų, pereinantis

Taip pat skaitykite