Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę?

44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai akcentuoja jauniausi, 18–25 metų amžiaus, gyventojai, labiau atsiskleidžiančias skonio savybes – 18–35 metų apklaustieji.

„Vartoti gėrimus per šiaudelį daugeliui yra įprasta nuo vaikystės – iš pradžių tai darome dėl patogumo, vėliau atsiranda asociacija, kad mums patinkančius gėrimus taip gerti skaniau nei tiesiog gurkšnoti. Šiaudelis tampa savotišku skanaus gėrimo, netgi deserto atributu. Atkreipkite dėmesį – su šiaudeliu dažniausiai patiekiamos sultys, įvairūs kokteiliai, gazuoti ir negazuoti gaivieji gėrimai, pieno ar ledų kokteiliai“, – teigia tyrimą inicijavusios sulčių gamintojos „Eckes-Granini Lietuva“ vadovas Marius Gudauskas.

Šiaudelis naudojamas ir dėl praktinių sumetimų – 11 proc. respondentų teigia, kad tokiu būdu gėrimą gali gerti ilgiau, 9 proc. jį naudoja nenorėdami apsilaistyti, 7 proc. – saugodami lūpdažį.

Tvaresnės alternatyvos paieškos

Maitinimosi vietose galima pamatyti ir daugkartinių šiaudelių, pagamintų iš nerūdijančio plieno ar stiklo, rečiau – iš bambuko. Vis dėlto keičiant plastikinius šiaudelius į tvaresnes alternatyvas dažniausiai pasirenkami popieriniai šiaudeliai.

„Naudojant daugkartinius šiaudelius reikia užtikrinti tinkamą jų plovimą, kad vartotojams būtų saugu jais naudotis. Vienkartiniai šiaudeliai higienos atžvilgiu yra saugesni, jie dažniausiai būna individualiai supakuoti, tad yra mažesnė mikrobų pernešimo nuo nešvarių rankų tikimybė“, – sako įmonės vadovas.

Pasak pašnekovo, aukštos kokybės popieriniai šiaudeliai savo patogumu nenusileidžia įprastiems plastikiniams. Vienintelis skirtumas – popieriniai šiaudeliai, ilgesnį laiką įmerkti į gėrimus, praranda formą ir suminkštėja.

„Norint kuo ilgiau mėgautis gėrimu, reikėtų atsiminti, kad popieriniai šiaudeliai tinkami naudoti apie 1–2 val. Tačiau, jei šiaudelis bus lankstomas, spaudžiamas ar kramtomas, jo naudojimo laikas bus gerokai trumpesnis. Jį kiek prailginti galima ištraukiant popierinį šiaudelį iš gėrimo kas kartą atsigėrus, tačiau vis dėlto tai yra popierinis gaminys, kurio nepavyks paversti daugkartiniu“, – tikina M. Gudauskas.

Pasak jo, popieriniai šiaudeliai yra draugiškesni aplinkai, greičiau suyra ir nekelia pavojaus laukinei gamtai, tuo pačiu jų naudojimas padeda sumažinti plastiko taršą.

„Vien Žiežmariuose esančioje „Elmenhorster“ sulčių gamykloje gėrimų pakuotėms kasmet sunaudojama 2,5 mln. šiaudelių – tai atitiktų 1000 kilogramų plastiko, todėl žengdami tvarumo link jau nuo praėjusių metų lapkričio juos pakeitėme popieriniais. Neabejoju, kad rinkoje apskritai nebelikus plastikinių šiaudelių, vartotojai greitai įpras prie tvaresnių alternatyvų“, – sako M. Gudauskas.

Šiaudelis – ir stiliaus atributas

Reprezentatyvios apklausos duomenimis, šiaudelio gėrimams visiškai nenaudoja 56 proc. šalies gyventojų.

Tuo tarpu likę 44 proc. gyventojai šiaudelį bent retsykiais naudoja ne tik dėl praktinių priežasčių, bet ir įvaizdžio sumetimais. 3 proc. respondentų mano, jog taip vartoti gėrimus yra stilingiau, dar 2 proc. apklaustųjų šiaudelius renkasi sekdami būtent taip gėrimus vartojančių draugų pavyzdžiu.

Birželio 17–28 d. bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1003 šalies gyventojai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite