Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę?

44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai akcentuoja jauniausi, 18–25 metų amžiaus, gyventojai, labiau atsiskleidžiančias skonio savybes – 18–35 metų apklaustieji.

„Vartoti gėrimus per šiaudelį daugeliui yra įprasta nuo vaikystės – iš pradžių tai darome dėl patogumo, vėliau atsiranda asociacija, kad mums patinkančius gėrimus taip gerti skaniau nei tiesiog gurkšnoti. Šiaudelis tampa savotišku skanaus gėrimo, netgi deserto atributu. Atkreipkite dėmesį – su šiaudeliu dažniausiai patiekiamos sultys, įvairūs kokteiliai, gazuoti ir negazuoti gaivieji gėrimai, pieno ar ledų kokteiliai“, – teigia tyrimą inicijavusios sulčių gamintojos „Eckes-Granini Lietuva“ vadovas Marius Gudauskas.

Šiaudelis naudojamas ir dėl praktinių sumetimų – 11 proc. respondentų teigia, kad tokiu būdu gėrimą gali gerti ilgiau, 9 proc. jį naudoja nenorėdami apsilaistyti, 7 proc. – saugodami lūpdažį.

Tvaresnės alternatyvos paieškos

Maitinimosi vietose galima pamatyti ir daugkartinių šiaudelių, pagamintų iš nerūdijančio plieno ar stiklo, rečiau – iš bambuko. Vis dėlto keičiant plastikinius šiaudelius į tvaresnes alternatyvas dažniausiai pasirenkami popieriniai šiaudeliai.

„Naudojant daugkartinius šiaudelius reikia užtikrinti tinkamą jų plovimą, kad vartotojams būtų saugu jais naudotis. Vienkartiniai šiaudeliai higienos atžvilgiu yra saugesni, jie dažniausiai būna individualiai supakuoti, tad yra mažesnė mikrobų pernešimo nuo nešvarių rankų tikimybė“, – sako įmonės vadovas.

Pasak pašnekovo, aukštos kokybės popieriniai šiaudeliai savo patogumu nenusileidžia įprastiems plastikiniams. Vienintelis skirtumas – popieriniai šiaudeliai, ilgesnį laiką įmerkti į gėrimus, praranda formą ir suminkštėja.

„Norint kuo ilgiau mėgautis gėrimu, reikėtų atsiminti, kad popieriniai šiaudeliai tinkami naudoti apie 1–2 val. Tačiau, jei šiaudelis bus lankstomas, spaudžiamas ar kramtomas, jo naudojimo laikas bus gerokai trumpesnis. Jį kiek prailginti galima ištraukiant popierinį šiaudelį iš gėrimo kas kartą atsigėrus, tačiau vis dėlto tai yra popierinis gaminys, kurio nepavyks paversti daugkartiniu“, – tikina M. Gudauskas.

Pasak jo, popieriniai šiaudeliai yra draugiškesni aplinkai, greičiau suyra ir nekelia pavojaus laukinei gamtai, tuo pačiu jų naudojimas padeda sumažinti plastiko taršą.

„Vien Žiežmariuose esančioje „Elmenhorster“ sulčių gamykloje gėrimų pakuotėms kasmet sunaudojama 2,5 mln. šiaudelių – tai atitiktų 1000 kilogramų plastiko, todėl žengdami tvarumo link jau nuo praėjusių metų lapkričio juos pakeitėme popieriniais. Neabejoju, kad rinkoje apskritai nebelikus plastikinių šiaudelių, vartotojai greitai įpras prie tvaresnių alternatyvų“, – sako M. Gudauskas.

Šiaudelis – ir stiliaus atributas

Reprezentatyvios apklausos duomenimis, šiaudelio gėrimams visiškai nenaudoja 56 proc. šalies gyventojų.

Tuo tarpu likę 44 proc. gyventojai šiaudelį bent retsykiais naudoja ne tik dėl praktinių priežasčių, bet ir įvaizdžio sumetimais. 3 proc. respondentų mano, jog taip vartoti gėrimus yra stilingiau, dar 2 proc. apklaustųjų šiaudelius renkasi sekdami būtent taip gėrimus vartojančių draugų pavyzdžiu.

Birželio 17–28 d. bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1003 šalies gyventojai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite