Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę?

44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai akcentuoja jauniausi, 18–25 metų amžiaus, gyventojai, labiau atsiskleidžiančias skonio savybes – 18–35 metų apklaustieji.

„Vartoti gėrimus per šiaudelį daugeliui yra įprasta nuo vaikystės – iš pradžių tai darome dėl patogumo, vėliau atsiranda asociacija, kad mums patinkančius gėrimus taip gerti skaniau nei tiesiog gurkšnoti. Šiaudelis tampa savotišku skanaus gėrimo, netgi deserto atributu. Atkreipkite dėmesį – su šiaudeliu dažniausiai patiekiamos sultys, įvairūs kokteiliai, gazuoti ir negazuoti gaivieji gėrimai, pieno ar ledų kokteiliai“, – teigia tyrimą inicijavusios sulčių gamintojos „Eckes-Granini Lietuva“ vadovas Marius Gudauskas.

Šiaudelis naudojamas ir dėl praktinių sumetimų – 11 proc. respondentų teigia, kad tokiu būdu gėrimą gali gerti ilgiau, 9 proc. jį naudoja nenorėdami apsilaistyti, 7 proc. – saugodami lūpdažį.

Tvaresnės alternatyvos paieškos

Maitinimosi vietose galima pamatyti ir daugkartinių šiaudelių, pagamintų iš nerūdijančio plieno ar stiklo, rečiau – iš bambuko. Vis dėlto keičiant plastikinius šiaudelius į tvaresnes alternatyvas dažniausiai pasirenkami popieriniai šiaudeliai.

„Naudojant daugkartinius šiaudelius reikia užtikrinti tinkamą jų plovimą, kad vartotojams būtų saugu jais naudotis. Vienkartiniai šiaudeliai higienos atžvilgiu yra saugesni, jie dažniausiai būna individualiai supakuoti, tad yra mažesnė mikrobų pernešimo nuo nešvarių rankų tikimybė“, – sako įmonės vadovas.

Pasak pašnekovo, aukštos kokybės popieriniai šiaudeliai savo patogumu nenusileidžia įprastiems plastikiniams. Vienintelis skirtumas – popieriniai šiaudeliai, ilgesnį laiką įmerkti į gėrimus, praranda formą ir suminkštėja.

„Norint kuo ilgiau mėgautis gėrimu, reikėtų atsiminti, kad popieriniai šiaudeliai tinkami naudoti apie 1–2 val. Tačiau, jei šiaudelis bus lankstomas, spaudžiamas ar kramtomas, jo naudojimo laikas bus gerokai trumpesnis. Jį kiek prailginti galima ištraukiant popierinį šiaudelį iš gėrimo kas kartą atsigėrus, tačiau vis dėlto tai yra popierinis gaminys, kurio nepavyks paversti daugkartiniu“, – tikina M. Gudauskas.

Pasak jo, popieriniai šiaudeliai yra draugiškesni aplinkai, greičiau suyra ir nekelia pavojaus laukinei gamtai, tuo pačiu jų naudojimas padeda sumažinti plastiko taršą.

„Vien Žiežmariuose esančioje „Elmenhorster“ sulčių gamykloje gėrimų pakuotėms kasmet sunaudojama 2,5 mln. šiaudelių – tai atitiktų 1000 kilogramų plastiko, todėl žengdami tvarumo link jau nuo praėjusių metų lapkričio juos pakeitėme popieriniais. Neabejoju, kad rinkoje apskritai nebelikus plastikinių šiaudelių, vartotojai greitai įpras prie tvaresnių alternatyvų“, – sako M. Gudauskas.

Šiaudelis – ir stiliaus atributas

Reprezentatyvios apklausos duomenimis, šiaudelio gėrimams visiškai nenaudoja 56 proc. šalies gyventojų.

Tuo tarpu likę 44 proc. gyventojai šiaudelį bent retsykiais naudoja ne tik dėl praktinių priežasčių, bet ir įvaizdžio sumetimais. 3 proc. respondentų mano, jog taip vartoti gėrimus yra stilingiau, dar 2 proc. apklaustųjų šiaudelius renkasi sekdami būtent taip gėrimus vartojančių draugų pavyzdžiu.

Birželio 17–28 d. bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1003 šalies gyventojai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite