Plastikinių šiaudelių nebelieka. Ką vertėtų žinoti juos naudojantiems 44 proc. gyventojų?

Nuo liepos pradžios Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, parduotuvėse nebegalima įsigyti vienkartinių plastikinių indų ar šiaudelių. Pastarųjų atsisakyti privalo ir maitinimo įstaigos, taip pat gėrimų ir sulčių gamintojai. Tačiau ar lengva rasti alternatyvą plastikiniams šiaudeliams, prie kurių esame įpratę?

44 proc. šalies gyventojų gerdami gėrimą bent retkarčiais naudoja šiaudelį, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Šiaudelis pasirenkamas dėl įvairių priežasčių. 18 proc. respondentų taip vartoti įvairius gėrimus atrodo patogiau, 17 proc. – skaniau. Patogumą siurbčioti gėrimus per šiaudelį labiausiai akcentuoja jauniausi, 18–25 metų amžiaus, gyventojai, labiau atsiskleidžiančias skonio savybes – 18–35 metų apklaustieji.

„Vartoti gėrimus per šiaudelį daugeliui yra įprasta nuo vaikystės – iš pradžių tai darome dėl patogumo, vėliau atsiranda asociacija, kad mums patinkančius gėrimus taip gerti skaniau nei tiesiog gurkšnoti. Šiaudelis tampa savotišku skanaus gėrimo, netgi deserto atributu. Atkreipkite dėmesį – su šiaudeliu dažniausiai patiekiamos sultys, įvairūs kokteiliai, gazuoti ir negazuoti gaivieji gėrimai, pieno ar ledų kokteiliai“, – teigia tyrimą inicijavusios sulčių gamintojos „Eckes-Granini Lietuva“ vadovas Marius Gudauskas.

Šiaudelis naudojamas ir dėl praktinių sumetimų – 11 proc. respondentų teigia, kad tokiu būdu gėrimą gali gerti ilgiau, 9 proc. jį naudoja nenorėdami apsilaistyti, 7 proc. – saugodami lūpdažį.

Tvaresnės alternatyvos paieškos

Maitinimosi vietose galima pamatyti ir daugkartinių šiaudelių, pagamintų iš nerūdijančio plieno ar stiklo, rečiau – iš bambuko. Vis dėlto keičiant plastikinius šiaudelius į tvaresnes alternatyvas dažniausiai pasirenkami popieriniai šiaudeliai.

„Naudojant daugkartinius šiaudelius reikia užtikrinti tinkamą jų plovimą, kad vartotojams būtų saugu jais naudotis. Vienkartiniai šiaudeliai higienos atžvilgiu yra saugesni, jie dažniausiai būna individualiai supakuoti, tad yra mažesnė mikrobų pernešimo nuo nešvarių rankų tikimybė“, – sako įmonės vadovas.

Pasak pašnekovo, aukštos kokybės popieriniai šiaudeliai savo patogumu nenusileidžia įprastiems plastikiniams. Vienintelis skirtumas – popieriniai šiaudeliai, ilgesnį laiką įmerkti į gėrimus, praranda formą ir suminkštėja.

„Norint kuo ilgiau mėgautis gėrimu, reikėtų atsiminti, kad popieriniai šiaudeliai tinkami naudoti apie 1–2 val. Tačiau, jei šiaudelis bus lankstomas, spaudžiamas ar kramtomas, jo naudojimo laikas bus gerokai trumpesnis. Jį kiek prailginti galima ištraukiant popierinį šiaudelį iš gėrimo kas kartą atsigėrus, tačiau vis dėlto tai yra popierinis gaminys, kurio nepavyks paversti daugkartiniu“, – tikina M. Gudauskas.

Pasak jo, popieriniai šiaudeliai yra draugiškesni aplinkai, greičiau suyra ir nekelia pavojaus laukinei gamtai, tuo pačiu jų naudojimas padeda sumažinti plastiko taršą.

„Vien Žiežmariuose esančioje „Elmenhorster“ sulčių gamykloje gėrimų pakuotėms kasmet sunaudojama 2,5 mln. šiaudelių – tai atitiktų 1000 kilogramų plastiko, todėl žengdami tvarumo link jau nuo praėjusių metų lapkričio juos pakeitėme popieriniais. Neabejoju, kad rinkoje apskritai nebelikus plastikinių šiaudelių, vartotojai greitai įpras prie tvaresnių alternatyvų“, – sako M. Gudauskas.

Šiaudelis – ir stiliaus atributas

Reprezentatyvios apklausos duomenimis, šiaudelio gėrimams visiškai nenaudoja 56 proc. šalies gyventojų.

Tuo tarpu likę 44 proc. gyventojai šiaudelį bent retsykiais naudoja ne tik dėl praktinių priežasčių, bet ir įvaizdžio sumetimais. 3 proc. respondentų mano, jog taip vartoti gėrimus yra stilingiau, dar 2 proc. apklaustųjų šiaudelius renkasi sekdami būtent taip gėrimus vartojančių draugų pavyzdžiu.

Birželio 17–28 d. bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1003 šalies gyventojai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite