Planuojama nepanaudoti dalies socialinei paramai skirtų lėšų

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo LR Seimo priimtos atitinkamos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, leidžiančios šalies savivaldybėms pačioms spręsti, kuriems gyventojams dėl jų finansinės padėties skirti pašalpas ar kompensacijas, o kuriems – neskirti.

Nuotrauka

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams pertvarka pradėta 2012-aisiais. Pirmosios 5 šalies rajonų savivaldybės: Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės, dalyvavo eksperimentiniame projekte – pačios sprendė, kam iš savivaldybės gyventojų skirti socialinę pašalpą, kompensaciją už šildymą, vandenį ar kita. Buvo žengti pirmieji žingsniai socialinio teisingumo keliu: lėšos ne specialiai taupomos, bet skiriamos tiems, kam jų labiausiai reikia. Po metus vykusio eksperimento minėtose savivaldybėse sumažėjo norinčiųjų gauti socialinę paramą, nelegalaus darbo atvejų, padaugėjo tėvystės nustatymo atvejų, buvo atliekami visuomenei naudingi darbai. Įvedus griežtesnę kontrolę skirstant valstybės paramą, buvo sutaupyta lėšų, kurias savivaldybės panaudojo kitoms socialinėms reikmėms.
Šiemet visoms šalies savivaldybėms pavesta skiriant piniginę socialinę pašalpą vykdyti savarankiškąją funkciją, finansuojamą iš savivaldybės biudžeto lėšų. Teikdamos kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį, savivaldybės vykdys valstybinę funkciją, finansuojamą iš valstybės biudžeto.
Paaiškinti šias naujoves paprašėme laikinai Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pareigas einančią Virginiją PAULAUSKIENĘ.
„Pamarys“:
– Socialinė parama, išreikšta socialinėmis pašalpomis ir kompensacijomis, turi padėti žmogui, kai jam ta pagalba yra būtina. Kokią socialinę paramą gali gauti nepasiturintys rajono gyventojai?
Virginija Paulauskienė:
– Kaip ir anksčiau, Socialinės paramos skyrius skiria ir moka socialines išmokas: socialinę pašalpą, vienkartinę išmoką gimus vaikui, išmokas vaikams, globos (rūpybos) išmoką, vienkartinę išmoką globojamiems vaikams įsikurti, vienkartinę išmoką nėščiai moteriai.
Tikrina asmens (šeimos) teisę į socialinę pašalpą ir kompensaciją už buto šildymą, karštą ir šaltą vandenį.
Skiria ir moka šalpos išmokas: šalpos pensiją neįgaliems vaikams, asmenims, negaunantiems pensijų iš „Sodros“, slaugos išlaidų tikslinę ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensacijas.
Skiria ir moka transporto išlaidų kompensacijas asmenims, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją ir neturintiems teisės gauti transporto išlaidų kompensacijos iš „Sodros“.
– Kam skiriama piniginė socialinė parama?
– Piniginė socialinė parama skiriama nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, atitinkantiems piniginės socialinės paramos teikimo sąlygas. Yra kelios paramos rūšys: socialinė pašalpa ir kompensacijos būsto šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidoms. Skaičiuoja ir moka kompensacijas už kietąjį kurą butui šildyti.
– Ką numato Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos?
– Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos nieko smarkiai nepakeitė, bet sudarė galimybę sudaryti Piniginės socialinės paramos teikimo komisijas. Komisijos bus sudarytos Savivaldybėje, visose seniūnijose. Joms bus teikiami dokumentai apie asmenis, kurie neteisingai gauna socialines pašalpas, kompensacijas.
– Kaip bus nustatoma, ar asmuo teisėtai gauna socialinę paramą?
– Įtarimų apie tai, kad gaunantys socialinę pašalpą turi pajamų, gali kilti mums patiems, apie tai gali pranešti bet kas, pavyzdžiui, kuris nors bendruomenės narys ar paramos gavėjo kaimynai. Visi įtarimai, pranešimai bus tikrinami. Neteisėtai gaunantieji paramą bus kviečiami į komisijos posėdį. Komisijos bus sudarytos iš bendruomenių atstovų, geriausiai pažįstančių seniūnijos gyventojus: seniūnas, seniūnaitis, kunigas, bendruomenės pirmininkas ar kuris kitas seniūnijos žmogus. Komisija dirbs visuomeniniais pagrindais, išklausys asmenį, su juo bendraus. Komisijos sprendimas bus patariamojo pobūdžio, vadovaujantis Įstatymo nuostatais rekomenduos specialistams taikyti šeimoms sankcijas.
– Socialinė parama skiriama asmenims, pateikusiems tam tikrus dokumentus, įrodančius, kad jam reikalinga parama.
– Taip, tačiau asmenys gali ir nuslėpti turintys pajamų ar turto. Iki šiol gaunantieji socialinę paramą buvo tikrinami atrankos būdu, pasirenkant socialinės paramos gavėjų bylas. Socialinės paramos skyriaus darbuotojai nuvykę į paramos gavėjų namus bendraudavo su jais, tikrindavo pateiktus duomenis apie turtinę padėtį. Kiekvieną mėnesį buvo patikrinama po 10 paramos gavėjų.
– Ar sėkmingi buvo vizitai į paramos gavėjų namus? Ar tikrintojus įsileisdavo, ar nustatyta pažeidimų?
– Jei paramos gavėjai būdavo namuose, su visais pavykdavo pabendrauti. Jei paramos gavėjo nepavyksta rasti namuose ar atsiranda kitokių kliūčių, asmeniui rašome kvietimą atvykti į Socialinės paramos skyrių, jam yra sustabdomas socialinės pašalpos mokėjimas, iki jis pristato mums pajamų ir turto deklaraciją iš mokesčių inspekcijos. Įstatymas numato asmeniui, nepristačiusiam reikalaujamų dokumentų nemokėti socialinės pašalpos.
Per praėjusius metus patikrinome apie 120 šeimų, gaunančių socialinę paramą. Po socialinės pašalpos mokėjimo sustabdymo šioms šeimoms apie pusė jų neatvyko į skyrių ir jiems mokėjimas buvo nutrauktas. Toms šeimoms, kurių pateikti duomenys apie gaunamas šeimos pajamas neatitiko valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijų, buvo taikytos sankcijos – nemokėta socialinė pašalpa arba išskaičiuotos permokėtos sumos. Jei tokioje šeimoje yra vaikų, – socialinė parama tris mėnesius teikiama tik vaikams.
Praėjusiais metais didelių pažeidimų nebuvo nustatyta, socialinę paramą gaunantieji tikrai negyvena prabangiuose namuose. Buvo gautas vienas pranešimas apie tai, kad socialinę paramą gaunanti moteris dirba užsienyje. Pranešimas pasitvirtino – moteris grąžino permoką.
Savivaldybėse, kuriose eksperimento tvarka pačios savivaldybės sprendė, kam skirti socialinę paramą, buvo sutaupyta nemažai lėšų. Kaip numatoma panaudoti šias lėšas Šilutės savivaldybėje.
– Praėjusiais metais dirbome efektingai, nors ir nebuvo komisijų. Nemažą efektą davė nuo praėjusių metų birželio 1 d. įstatymo pakeitimas, kuris suteikė mums teisę nemokėti socialinės pašalpos, jei socialinės pašalpos mokėjimo metu asmuo persiregistruoja darbo biržoje. Tokiu atveju asmuo dėl socialinės pašalpos pratęsimo gali kreiptis tik po trijų mėnesių.
Sutaupytos lėšos bus skiriamos socialinėms reikmėms, įvairioms socialinėms programoms vykdyti.
– Kiek mūsų rajono nepasiturinčių šeimų ir asmenų gauna socialinę piniginę paramą?
– 2014 sausio 1 d. duomenimis, socialinė piniginė parama skirta 1400 šeimų, kuriose yra 3056 asmenų.
– Kokių dar naujovių socialinėje srityje galima tikėtis?
– Seimas jau šį mėnesį numato priimti sprendimą dėl lėšų didinimo nemokamam mokinių maitinimui: 1 mokinio dienos nemokamo maitinimo produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis kils apie 10 proc. Dabar 1-4 klasių mokinių nemokamam maitinimui yra skirta 3,90 Lt, o 5-12 klasių – 4,70 Lt.
Daugiausia skambučių sulaukiame iš 5 ir daugiau vaikų auginančių mamų. Šiemet jas galime pradžiuginti. Nuo sausio 1 dienos valstybines antrojo laipsnio pensijas, 400 litų (iki šiol buvo 356 Lt) priedą prie senatvės pensijos, galės gauti mamos, kurios pagimdė, užaugino (iki 8 metų), gerai išauklėjo 5 ir daugiau vaikų. Šios pensijos skiriamos mamoms, gaunančioms pensiją iš „Sodros“.
Dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos gavimo jos turi kreiptis į Savivaldybės administraciją. Reikia pateikti prašymą bei pristatyti reikalingus dokumentus: tapatybės dokumentą, notaro patvirtintą pensininko pažymėjimo kopiją, pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą, autobiografiją, savo ir visų vaikų charakteristikas bei kitus dokumentus. Socialinės paramos skyrius bus tarpininkas, kuris padės surinkti dokumentus, rašys teikimą ministerijai ir pristatys dokumentus komisijai.
Tai liečia apie 400 mūsų rajono mamų. Dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos gali kreiptis senatvės pensininkės ir turinčios 1 bei 2 grupės neįgalumą (nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis) mamos, kurios iki 8 metų jau užaugino 5 vaikus.
15 proc. didės slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinės kompensacijos neįgaliesiems: slaugai – 900 Lt, priežiūrai – 180 Lt. Šių pinigėlių nereikėtų laukti jau sausio mėnesį, nes sausio mėnesį dar bus mokama už praėjusį gruodžio mėnesį. Padidėjimo laukti reikėtų vasarį, kai bus mokama už pirmąjį metų mėnesį.
– Parama turi būti teikiama nepažeidžiant LR Konstitucijoje įtvirtintų teisių.
– Esame paruošę atmintines. Nuo pirmos metų dienos netyla skambučiai, telefonu galėčiau kalbėti visą darbo dieną, nepadėdama ragelio. Telefonu konsultuojame visus, tačiau raginame ateiti į skyrių ir čia viską išsamiai išsiaiškinti su specialistais.
– Dėkojame už pokalbį.

Kalbino
Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 149

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite