Pirmojo išmaniojo telefono „Simon“ 27-asis gimtadienis 

Lygiai prieš 27-erius metus, rugpjūčio 16-ą dieną, pasaulyje pasirodė pirmasis išmanusis telefonas „Simon Personal Communicator“. Nors jis toli gražu neprilygo šiuolaikiniams flagmanams, tačiau galėjo skambinti, siųsti elektroninius laiškus ir žinutes bei turėjo LCD ekraną. Technologijų ekspertai pasakoja, kuo jis buvo ypatingas.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato keturis negirdėtus faktus ir įdomybes apie dabartinių išmaniųjų pirmtaką IBM „Simon Personal Communicator“.

Laiką pralenkęs telefono dizainas

Nors pasaulinės technologijų kompanijos IBM 1994 m. į prekybą išleistas kūrinys svėrė pusę kilogramo (palyginimui, šiuolaikiniai išmanieji sveria apie 200 g), jo dizainas buvo netikėtai stilingas ir modernus. Išmanusis turėjo 4,5 colių žalią skystųjų kristalų LCD ekraną, buvo 23 cm ilgio ir be laido galėjo veikti apie valandą laiko.

Telefono ekrano dydis dažnai lyginamas su „iPhone 4“ išmaniuoju. Netikėta ir tai, kad telefono ekranas buvo liečiamas bei turėjo specialią įrenginio valdymo lazdelę, panašią į dabar naudojamus skaitmeninius pieštukus. Tuo metu, tai buvo didžiulė naujovė ir darė didelį įspūdį. Tačiau pirmasis išmanusis telefonas neturėjo kameros.

Tiesa, nors telefono modelį sukūrė bendrovė IBM, jo gamyba buvo patikėta įmonei „Mitsubishi Electric“.

Nuo elektroninių laiškų iki naudingų aplikacijų

Pažangus, 16 MHz procesorių ir 1 arba 1,8 MB atminties kortelę turintis „Simon“ telefonas buvo lyg mažas kompiuteris. Juo buvo galima ne tik skambinti ir priimti skambučius kaip ankstesniais įrenginiais – šis telefonas turėjo adresų knygą, kalendorių, laikrodį ir užrašinę, taip pat skaičiuotuvą ir specialų greitosios pagalbos mygtuką. Juo buvo galima siųsti elektroninius laiškus ir žinutes.

Išmanusis turėjo dešimties paskutinių numerių perrinkimo funkciją. Be to, tai buvo pirmasis telefonas galėjęs naudoti aplikacijas ir būti siejamas su faksu.

Telefone buvo vienuolika įrašytų programėlių. Tarp jų buvo netgi naujienų ir žemėlapių aplikacijų pirmtakai. Vartotojams buvo suteikiama galimybė įsigyti ir vieną papildomą gamintojo sukurtą programėlę, tačiau ji kainavo net 300 dolerių.

Be minėtų naujovių, „Simon“ telefone buvo įdiegta automatinė teksto taisymo funkcija, kuri vartotojui siūlė galimas tolesnes raides ar žodžius pagal jo įvestus pirmuosius simbolius. Ši klaviatūros funkcija yra išlikusi ir dažnai naudojama telefonuose ir šiandien.

Kaina buvo įkandama ne visiems

Nors pirmąjį išmanųjį telefoną teoriškai galėjo įsigyti visi norintys JAV gyventojai, tačiau jis veikė tik penkiolikoje valstijų. Įrenginys buvo skirtas ir prieinamas labai siaurai vartotojų grupei – verslininkams ar finansų makleriams, kuriems reikėjo nešiojamo telefono su papildomomis funkcijomis.

Išmanusis kainavo 900 dolerių, tad dėl aukštos kainos buvo parduota tik apie 50 tūkstančių jo vienetų. Vėliau jo kaina nukrito iki 600 dolerių, tačiau jau po pusmečio telefonas dingo iš lentynų, o nepraėjus nė metams buvo visiškai nutraukta jo gamyba.

Kodėl „Simon“ taip ir neišpopuliarėjo?

„Simon Personal Communicator“ nesėkmę lėmė kelios priežastys. Pirmiausia itin didelė jo kaina, kuri leido įsigyti įrenginį tik ypač siauram ratui žmonių. Taip pat telefonas turėjo ypač silpną bateriją – be laido juo galėjo naudotis tik vieną valandą. Be to, jis buvo gana sunkus ir gremėzdiškas, todėl kišeniniu telefonu jo vadinti dar tikrai nebuvo galima.

Panašu ir tai, kad vartotojai tuo metu tiesiog dar nebuvo pasiruošę tokiam technologiniam proveržiui. Tačiau būtent šis telefono modelis tapo svarbiu atspirties tašku ir padėjo technologijų kūrėjams sukurti tokius išmaniuosius, kokius naudojame šiandien.

Asta Buitkutė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite