Pirmoji Lietuvoje vėjo elektrinė sėkmingai veikia iki šiol

Prieš 131 metus Lietuvos energetika prasidėjo nuo garo elektrinės, kuri leido įžiebti pirmąją elektros lemputę 1892 m. balandžio 17 d. Oginskių dvare Rietave. Tik vėliau elektros gamybai pasitelktos dujos bei naftos produktai, galiausiai – atsinaujinantys energijos ištekliai.

Šiuo metu sparčiai plėtojama vėjo energetika prasidėjo tik prieš gerą dvidešimtmetį – 2004 m. kovą Vydmantuose pastatyta ir į bendrąjį elektros tinklą įjungta vėjo elektrinė davė teigiamą impulsą atsinaujinančios energetikos plėtrai.

 Neoficialia vėjo energetikos pradžia laikoma 2003 m. Skuode iškilusi ir bendrąjį elektros tinklą įjungta naudota vėjo elektrinė iš Danijos. Deja, šioji dėl techninių sutrikimų taip pat trumpai teveikė. Pirmuoju sėkmingu vėjo energetikos projektu tapo nauja pramoninė Vydmantų parodomoji vėjo elektrinė, kuri 2004 m. pavasarį įjungta į Lietuvos energetikos sistemos elektros tinklą veikia iki šiol.

Veikia jau 20-us metus

„Mažai kas žino, bet šiuolaikinė vėjo energetika Lietuvoje pradėta vystyti Katalikų bažnyčios iniciatyva. Idėja statyti pirmąją vėjo elektrinę kilo 2000 m. rugpjūtį, kai Magdeburgo vyskupija, ilgametė Kaišiadorių vyskupijos partnerė, pasiūlė to imtis. Norėta, kad gamindami elektros energiją galėtume ne tik uždirbti lėšų bažnyčios vykdomiems socialiniams projektams, bet ir parodytume gerąjį atsinaujinančios energetikos pavyzdį visai šaliai. Juo labiau, kad tuo metu žaliąją, atsinaujinančios energetikos kryptį ėmė rinktis visa Europa“, – pasakoja Kaišiadorių vyskupijos įkurtos įmonės, pirmosios elektrinės vystytojos UAB „Dalis gero“ direktorius Aidmantas Bernatonis.

Pasak jo, tuo metu Lietuvoje nebuvo nei reikiamos įstatyminės bazės, nei palaikymo. Pirmajam vėjo energetikos projektui entuziazmo nerodė nei šalies elektros tinklų, nei bankų atstovai. Pirmosios vėjo elektrinės statyboms finansavimą suteikė Vokietijos bankas, laidavus Magdeburgo vyskupijai.

Statė atsakingai

„Puikiai supratome, kad statydami pirmąją vėjo elektrinę sulauksime daug dėmesio, tad viską darėme itin atsakingai, pasirinkdami tik geriausius to meto sprendimus. Žinojome, kad nuo bandomojo vėjo energetikos projekto sėkmės priklausys, kaip toliau Lietuvoje vystysis vėjo energetika ir koks bus požiūris į ją“, – sako A. Bernatonis.

Pirmajai elektrinei pasirinkta pažangiausios konstrukcijos Vokietijos kompanijos „ENERCON GmbH“ gamybos 600 kilovatų (kW) galios vėjo elektrinė „E-40“. Tuo metu ji buvo laikoma vienu patikimiausių ir mažiausiai techninių gedimų turinčių modeliu rinkoje. Jėgainei statyti buvo atplukdytas 700 tonų keliamosios galios kranas, prie projekto dirbo „ENERCON GmbH“ technikų komanda iš Vokietijos.

„Iš pradžių vėjo elektrinei buvo numatyta vieta už Jūrų muziejaus Kopgalyje, nes apie jėgainę tuo metu svajojo šviesios atminties muziejus įkūrėjas ir direktorius Aloyzas Každailis. Tačiau teko šios idėjos atsisakyti, nes Kuršių Nerija yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pasirinkome statyti Vydmantuose, Kretingos r., šalia Šiaulių–Palangos plento. Kad ji būtų gerai matoma ir prieinama, o su ja įvyktų norimas vėjo energetikos proveržis Lietuvoje“, – pastebi pašnekovas.

Iki šiol veikianti pirmoji vėjo elektrinė kasmet pagamina apie 1,5 mln. kilovatvalandžių (KWh). Nors įprastai vėjo elektrinėms taikomas 20 metų eksploatacijos terminas, A. Bernatonis įsitikinęs, kad iki šiol  problemų neturėjusi ir tinkamai prižiūrima jėgainė sėkmingai veiks ir 3-ią dešimtmetį.

Vėjo energetikai žada perspektyvią ateitį

Nuo 2004-ųjų vėjo jėgainės Lietuvoje jau pagamino virš 10 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos. Tiesa, didžiausi pajėgumai pasiekti tik per pastaruosius 7 metus. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) duomenimis, pernai vėjo elektrinės šalyje pagamino 1,51 TWh elektros energijos, kuri patenkino  13,5 proc. šalies elektros energijos poreikio. Pirmąjį šių metų ketvirtį vėjo elektrinėse pasiekta rekordinė gamyba – apie 0,625 TWh.

„Vėjo energetikos sėkmę Lietuvoje norėtųsi matuoti ne vien megavatais ar vėjo elektrinių skaičiumi – didžiausias laimėjimas yra tai, kad vėjo energetika pradėjo konkuruoti su iškastinio kuro elektrinėmis. Be to, per 20 metų įvyko teigiamas požiūrio lūžis į vėjo energetiką, juk dar visai neseniai buvo manoma, kad vėjo jėgainės tėra didelių kompanijų žaidimai, negalintys reikšmingai prisidėti prie šalies energetinės sistemos“, – teigia LVEA vadovas Linas Sabaliauskas.

Peržengė svarbią ribą

Remiantis Europos vėjo energetikos industriją vienijančios organizacijos „Wind Europe“ duomenimis, Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių vėjo energetikos srityje: 2022 m. pabaigoje vėjo elektrinių instaliuota galia Lietuvoje sudarė 740 megavatus (MW), Estijoje – 320 MW, Latvijoje – 137 MW.

Numatoma, kad iki 2030 m. Lietuvoje bus įrengta 5 GW vėjo jėgainių: 3,6 GW sausumos vėjo elektrinių parkuose ir 1,4 GW jūros parkuose. Itin didelio proveržio Lietuvos vėjo energetikoje tikimasi po penkerių metų, kai planuojama, Baltijos jūroje bus pastatytas pirmasis 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parkas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nuo antros Velykų dienos vairuotojų laukia pokyčiai

Balandžio 1 d., pirmadienį, kai yra antroji Velykų diena, o laikrodžiai sekmadienio naktį pasukti viena valanda į priekį, pereita į vasaros laiką, vairuotojų laukia pokyčiai. Tad susikaupti šventinį ilgąjį savaitgalį teks daugiau.  Antrąją Velykų dieną, balandžio 1-ąją, nors minima ir melagių diena, šalies magistraliniuose keliuose ir greitkeliuose keičiasi maksimalus leistinas greitis. Nuo balandžio 1 iki spalio 31 dienos lengvųjų automobilių, motociklų ir triračių vairuotojai greitkeliuose gali važiuoti maksimaliu 120 km/val. greičiu, o magistralėse – 130 km/val. greičiu. Balandį prasideda vasarinių

Valstybė ir šiemet skatins stojančiuosius į pedagogiką

Šiemet į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kiek ir pernai. Tačiau siekiama priimti kuo daugiau stojančiųjų į darbo rinkai svarbias studijas. Pirmą kartą formuojama atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,7 mln. eurų (2023 m. – 14,1 mln. eurų). Tokį sprendimą šiandien Vyriausybė. „Norime paskatinti jaunuolius rinktis tas specialybes, kurios labai svarbios valstybei, darbo rinkai. Stebint augantį tam tikrų specialistų poreikį, šiemet vėl

Policija – apie įvykius Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Kovo 27 d. naktį bute Juknaičiuose rastas vyro, gim. 1964 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kovo 27 d. ankstų rytą namuose Bikavėnų k., Vainuto sen., rastas moters, gim. 1977 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kovo 27 d. popietę namuose Jaunimo al., Šilutėje, pas jaunuolį, gim. 2005 m., rasta 10 vnt. buteliukų, kuriuose galimai yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Orai: dienomis bus keliolika laipsnių šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artimiausiomis dienomis. Gera žinia – bus šilta. Kovo 28 d., ketvirtadienį, naktis buvo be lietaus. Vėjas pietryčių, 8-13 m/s. Temperatūra 2-7 laipsniai šilumos. Dieną pietvakarių Lietuvoje daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietryčių, 9-14 m/s, kai kur gūsiai 15 m/s. Temperatūra 12-17 laipsnių šilumos. Kovo 29 d., penktadienį, naktį daug kur palis, dieną vietomis silpnas lietus. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, 7-12 m/s, dieną pietvakarių, pietų, 8-13 m/s, kai kur gūsiai iki

Taip pat skaitykite