Pirkiniai pašto siuntose: ką pravartu žinoti?

Didėjant prekių, įsigytų iš elektroninių parduotuvių ir siunčiamų paštu, srautui, Lietuvos paštas ir Muitinės departamentas atkreipia dėmesį į galimus importo mokesčius ir sugriežtintą kontrolę bei primena, kokius daiktus siųsti draudžiama.

„Prieš užsisakant prekių internetu gyventojams rekomenduojame įvertinti galimas papildomas importo mokesčių išlaidas ir pasidomėti prekių siuntimosi ypatybėmis. Iš elektroninių parduotuvių įsigytiems ir pašto siuntomis atkeliaujantiems daiktams gali būti pritaikyti importo muito ir kiti mokesčiai. Laikantis saugumo reikalavimų pašto siuntos peršviečiamos rentgenu, kad jas transportuojant neįvyktų nelaimingų atsitikimų. Todėl dalis pašto siuntų gali būti sulaikytos ir nepasiekti adresatų. Įsigydami pirkinius būtinai pasidomėkite, ar juos galima siųsti paštu“, – sako Lietuvos pašto Pašto operacijų direktorius Algirdas Šimonis.
Iš trečiųjų šalių gaunamas pašto siuntas paprastai reikia deklaruoti, kad jos patektų į mūsų šalį. Trečiosiose šalyse internetu įsigytos prekės neapmokestinamos, kai jų vertė neviršija 22 eurų. Privataus asmens kitam privačiam asmeniui siunčiama siunta apmokestinama, jei jos vertė viršija 45 eurus. O abiem atvejais siuntai viršijus 150 eurų vertę, ji dar apmokestinama ir muito mokesčiais. Nuo importo muitų ir PVM mokėjimo neatleidžiami alkoholio gaminiai, kvepalai ir tualetinis vanduo, tabakas ir jo gaminiai.
Lietuvos paštas primena, kad pašto siuntomis siųsti galima ne viską. Griežtai draudžiama siųsti narkotines ir psichotropines, sprogiąsias (pvz., oro pagalves), degiąsias, radioaktyviąsias, toksines ir kitas pavojingas medžiagas, sprogstamuosius įtaisus (taip pat ir deaktyvuotus, neutralizuotus), šaunamuosius ginklus, jų kopijas ar imitacijas, žiebtuvėlius, degtukus, magnetukus, aerozolius, ličio baterijas, jeigu jos siunčiamos ne elektroniniame įrenginyje. Vertybinius popierius, juvelyrinius papuošalus ir kitas brangenybes galima siųsti tik įvertintosiomis (apdraustosiomis) pašto siuntomis ir tik į tas šalis, į kurias leidžiama jas įvežti. Visą draudžiamų paštu siųsti daiktų sąrašą pagal atskiras užsienio šalis galima rasti Lietuvos pašto internetinėje svetainėje www.lietuvospaštas.lt.
Tarp muitinėje sulaikomų pašto siuntų neretai pasitaiko intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais įtariamų prekių, o ypač „Adidas“, „Nike“, „Michael Kors“, „Samsung“ prekių ženklų klastočių. Perkantiesiems internetu užsienio elektroninėse parduotuvėse muitinės pareigūnai pataria nesusivilioti itin maža prekės kaina, nes greičiausiai nusipirksite klastotę.
Taip pat Muitinės departamentas informuoja, kad nuo lapkričio 1 dienos į Lietuvą iš trečiųjų šalių bus galima atsigabenti mažiau vaistų asmeninėms reikmėms. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą naują tvarką nuo kito mėnesio pradžios paštu iš ne Europos Sąjungos šalių vaistų asmeninėms reikmėms bus galima parsisiųsti ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį ir ne daugiau kaip 10 pakuočių. Jei gydymui reikia didesnio jų kiekio ir yra išduota tai patvirtinanti gydytojo pažyma, tuomet galima parsisiųsti ne didesnį nei gydytojo pažymoje nurodytą vaistų kiekį pažymos galiojimo laikotarpiu.
Daugiau informacijos apie pašto siuntomis iš trečiųjų šalių gabenamas prekes ir joms taikomus importo mokesčius galima rasti tiek Lietuvos pašto, tiek Lietuvos muitinės internetinėse svetainėse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo