Pirkiniai pašto siuntose: ką pravartu žinoti?

Didėjant prekių, įsigytų iš elektroninių parduotuvių ir siunčiamų paštu, srautui, Lietuvos paštas ir Muitinės departamentas atkreipia dėmesį į galimus importo mokesčius ir sugriežtintą kontrolę bei primena, kokius daiktus siųsti draudžiama.

„Prieš užsisakant prekių internetu gyventojams rekomenduojame įvertinti galimas papildomas importo mokesčių išlaidas ir pasidomėti prekių siuntimosi ypatybėmis. Iš elektroninių parduotuvių įsigytiems ir pašto siuntomis atkeliaujantiems daiktams gali būti pritaikyti importo muito ir kiti mokesčiai. Laikantis saugumo reikalavimų pašto siuntos peršviečiamos rentgenu, kad jas transportuojant neįvyktų nelaimingų atsitikimų. Todėl dalis pašto siuntų gali būti sulaikytos ir nepasiekti adresatų. Įsigydami pirkinius būtinai pasidomėkite, ar juos galima siųsti paštu“, – sako Lietuvos pašto Pašto operacijų direktorius Algirdas Šimonis.
Iš trečiųjų šalių gaunamas pašto siuntas paprastai reikia deklaruoti, kad jos patektų į mūsų šalį. Trečiosiose šalyse internetu įsigytos prekės neapmokestinamos, kai jų vertė neviršija 22 eurų. Privataus asmens kitam privačiam asmeniui siunčiama siunta apmokestinama, jei jos vertė viršija 45 eurus. O abiem atvejais siuntai viršijus 150 eurų vertę, ji dar apmokestinama ir muito mokesčiais. Nuo importo muitų ir PVM mokėjimo neatleidžiami alkoholio gaminiai, kvepalai ir tualetinis vanduo, tabakas ir jo gaminiai.
Lietuvos paštas primena, kad pašto siuntomis siųsti galima ne viską. Griežtai draudžiama siųsti narkotines ir psichotropines, sprogiąsias (pvz., oro pagalves), degiąsias, radioaktyviąsias, toksines ir kitas pavojingas medžiagas, sprogstamuosius įtaisus (taip pat ir deaktyvuotus, neutralizuotus), šaunamuosius ginklus, jų kopijas ar imitacijas, žiebtuvėlius, degtukus, magnetukus, aerozolius, ličio baterijas, jeigu jos siunčiamos ne elektroniniame įrenginyje. Vertybinius popierius, juvelyrinius papuošalus ir kitas brangenybes galima siųsti tik įvertintosiomis (apdraustosiomis) pašto siuntomis ir tik į tas šalis, į kurias leidžiama jas įvežti. Visą draudžiamų paštu siųsti daiktų sąrašą pagal atskiras užsienio šalis galima rasti Lietuvos pašto internetinėje svetainėje www.lietuvospaštas.lt.
Tarp muitinėje sulaikomų pašto siuntų neretai pasitaiko intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais įtariamų prekių, o ypač „Adidas“, „Nike“, „Michael Kors“, „Samsung“ prekių ženklų klastočių. Perkantiesiems internetu užsienio elektroninėse parduotuvėse muitinės pareigūnai pataria nesusivilioti itin maža prekės kaina, nes greičiausiai nusipirksite klastotę.
Taip pat Muitinės departamentas informuoja, kad nuo lapkričio 1 dienos į Lietuvą iš trečiųjų šalių bus galima atsigabenti mažiau vaistų asmeninėms reikmėms. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą naują tvarką nuo kito mėnesio pradžios paštu iš ne Europos Sąjungos šalių vaistų asmeninėms reikmėms bus galima parsisiųsti ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį ir ne daugiau kaip 10 pakuočių. Jei gydymui reikia didesnio jų kiekio ir yra išduota tai patvirtinanti gydytojo pažyma, tuomet galima parsisiųsti ne didesnį nei gydytojo pažymoje nurodytą vaistų kiekį pažymos galiojimo laikotarpiu.
Daugiau informacijos apie pašto siuntomis iš trečiųjų šalių gabenamas prekes ir joms taikomus importo mokesčius galima rasti tiek Lietuvos pašto, tiek Lietuvos muitinės internetinėse svetainėse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gydytoja paaiškino, kada ir kodėl svarbu pasitikrinti klausą

Tauragėje, Bažnyčių g. 7, jau veikia pirmasis privatus UAB „Otomedika“ klausos kabinetas, į kurį gali kreiptis klausos problemų turintys asmenys bei jų artimieji. Iki tol kompanijos siela buvęs šeimos narys tampa nesukalbamu, uždaru, tarsi visiškai kitu žmogumi. Gali būti, kad šis asmuo tokiu tapo vien todėl, kad jam sutriko klausa. „Jei pastebėjote, kad vis dažniau neišgirstate, ką sako kiti, vis dažniau prašote pakartoti, jei atrodo, kad kiti kalba neaiškiai, garsiau nei kiti šeimos nariai klausotės TV ar radijo, jeigu sunku

Kviečia prisijungti prie Saugios kaimynystės grupių

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnės kviečia gyventojus prisijungti prie Saugios kaimynystės grupių ir bendradarbiaujant su policija užkirsti kelią nusikalstamumui gyvenamojoje aplinkoje. Kodėl naudinga prisijungti prie Saugios kaimynystės grupės? Atsakymas – žmonėms sudaromos sąlygos būti ne atskirais individais, gyvenančiais bendruomenėse, o tapti atsakingais bendruomenių nariais, kurie išklausę ir supratę vieni kitų problemas bei poreikius, bendradarbiaudami su policija ir savivalda, gali padėti vieni kitiems įveikti įvairus sunkumus. Teisėsauga ne visada gali operatyviai reaguoti ir pasirūpinti visuomenės saugumu, tačiau kaimynai, sukdamiesi

Kaip šilutiškė Gabrielė sėkmės paukštę pagavo…

„Esu Gabrielė Alkimavičiūtė. Šiuo metu gyvenu Vilniuje, studijuoju Socialinių mokslų kolegijoje skaitmenines komunikacijas. Gimiau ir užaugau Šilutėje, baigiau Šilutės pirmąją gimnaziją…“ – taip laiške „Pamariui“ prisistatė viena iš Lietuvos studenčių, per vasaros atostogas dalyvavusi Southwestern Advantage studentų programoje ir padirbėjusi Amerikoje. Spausdiname interviu su ja. – Iš kur tas sumanymas vykti už Atlanto ir dirbti ten visą vasarą? – Pirmą kartą apie šią programą sužinojau iš savo draugo Manto, kuris paklausė, ar norėčiau važiuoti į Ameriką. Visą gyvenimą svajojau apie

Kasmet, Sausio 15-ąją

Kiekvienais metais tai didesnis, tai mažesnis šilutiškių būrelis, sausio 15 d. prie paminklinio fragmento iš raudonų plytų, primenančio apie 1923 m. sausio 15-19 d. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, kuris yra priešais dabartinį Savivaldybės pastatą, susirenka paminėti vadinamojo Klaipėdos sukilimo metines. Renginį organizuoja Šilutės muziejininkai. Šiemet minimos 95-osios metinės įvykio, kuris, anot minėjime kalbėjusio Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, buvo vienas iš sėkmingiausių jaunos Nepriklausomos Lietuvos valstybės žingsnių, po kurio Lietuva tapo jūrine valstybe, iki šiol tebeturinti Klaipėdos uostą.