„Piliakalnių sakmės“ Žakainiuose su dainomis ir apeigomis

Gardamo miestelio šventė „Piliakalnių sakmės“ vyko dvi dienas. Pirmąją dieną gardamiškiai ir miestelio svečiai lankė parodas, sportavo, pagerbė labiausiai nusipelniusius žmones, žiūrėjo koncertus. Sekmadienį, po Šv. Petro ir Povilo atlaidų Gardamo Šv. Roko bažnyčioje, ant Žakainių piliakalnio vyko šventė, skirta Piliakalnių metams.

Folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė Adma Baltutienė papasakojo apie vyriškus tautinius drabužius.

Tik švaria siela ir švariomis rankomis
Lietus neišgąsdino šventės organizatorių, dalyvių ir svečių. Kelią į piliakalnį nežinantiems rodė ženklai „Į šventę“, tad 14-tą valandą piliakalnio prieigose išsirikiavo gausi automobilių eilė. Svečius pasitiko lauko gėlių primerktos vazos, berželiais apipinti vartai ir tautiniais rūbais pasipuošę apeiginės folkloro grupės „Knituva“ (Kelmė) bei Degučių kaimo folkloro kolektyvo „Pilutė“ atlikėjai.
„Knituvos“ vadovas Valdas Rutkūnas, kaip tikras krivis, kvietė įeinančius pro vartus į piliakalnio teritoriją nusiprausti rankas ir veidą šaltinio vandeniu ir pagarbinti senovę. Vėliau šventėje dalyvaujantys vyrai apglėbė galingą ąžuolą ir dainuodami sėmėsi iš medžio stiprybės… Vyriškai dainai pritarė visi susirinkusieji.

„Knituvos“ vadovas Valdas Rutkūnas kviečia Sigitą Jakštą uždegti au

Žaidimai ir burtai ant piliakalnio
Po dainos visi kopė į piliakalnį. Nusidriekė ilga eilė. Laukė aukuras, šeimininkės virė žolelių arbatą, ruošė bulves kepimui laužo žarijose. Laimutė kvietė aplankyti jos „Miško sodus“ ir sužinoti arbatos paslapčių. Žakainių seniūnaitis Sigitas Jakštas padėkojo susirinkusiems, palinkėjo visiems gražios šventės, supratimo ir mokėjimo atleisti vieni kitiems. Tada uždegė aukuro ugnį. S. Jakštas buvo pagerbtas ąžuolo vainiku.
„Knituvos“ vadovas V. Rutkūnas, save vadinantis „lietuvių Laimės mokytoju“, pasakojo, kad Lietuvoje yra žinoma ir saugoma apie tūkstantį piliakalnių. „Jie – mūsų stiprybės simbolis, mūsų šaknys. Tai didžiausias tūkstančius metų mūsų saugotas turtas. Ant piliakalnių buvo statomos pilys, kurios saugojo mus nuo priešų. Piliakalniai – geriausia vieta švęsti šventes. Ant jų susirinkę žmonės geriausiai jaučia vienas kitą, savo bendrumą“, – kalbėjo svečias, pakvietęs dainuoti ir šokti.

Palinkėjimai Lietuvai.

Bandyta pasisemti stiprybės iš ąžuolo.

Palinkėjimai Lietuvai ir sau
Šventės vedėjas V. Rutkūnas pakvietė visus ištarti po vieną palinkėjimo žodį Lietuvai ir sau ir atidžiai klausytis vieniems kitų. „Tik išgirdę vieni kitus, žinosime, ko reikia žmonėms, ir galėsime padėti vieni kitiems. Taip veikia tautos, kurios yra galingos. Būkime vieningi“, – kvietė svečias ir paprašė, kad sakydami savo palinkėjimus į aukurą įmestume po ąžuolo pliauskelę, kad stipriau liepsnotų ugnis.
Skambėjo tokie palinkėjimai: „Stiprybės, vienybės, vilties, kantrumo, sveikatos; nepamiršti, kad esame lietuviai; ištvermės, santarvės, kad nebūtų pavydo; laimės; ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi; kad visi linkėjimai išsipildytų; svajokime, svajonės pildosi…“ Vėliau susirinkusieji, sustoję glaudžiu ratu, sugiedojo „Tautišką giesmę“, tuo patvirtindami savo vienybę ir bendrystę. Dalintasi duonos riekelėmis. „Kad nieko netrūktų, dalinkimės, kad niekada mums nieko netrūktų“, – linkėjo V.Rutkūnas.
Padavimas apie Žakainių piliakalnį
Tautodailininkė Teresė Lorančienė perskaitė žemaičių tarme padavimą „Žakainių piliakalnis“ iš savo knygos „Iš kartos į kartą“.
Degučių kaimo folkloro kolektyvas „Pilutė“, vadovaujamas Admos Baltutienės, padainavo keletą dainų ir išraiškingai pristatė vyriškus ir moteriškus bei vaikiškus tautinius kostiumus.
Liepsnojo aukuro ugnis, skambėjo dainos, sukosi rateliai. Bėgiojo vaikai. Garavo arbata. Buvo vaišinamasi bulvėmis ir kastiniu, dalijamasi įspūdžiais apie šventę, įvykusią ant piliakalnio. Branginkime savo praeities sergėtojus.
Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite