Ketvirtadienį įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Iš 25 tarybos narių dalyvavo tik 18. Ypač retos buvo opozicijos gretos – tik 4 Liberalų sąjūdžio atstovai, tačiau liberalai buvo aktyvūs. Apie ką diskutuota?

Nors opozicijos gretos buvo retos, vos trys kalbantys ir vienas tylintis vyras, daug kėdžių – tuščios, meras Vytautas Laurinaitis vos spėjo atremti šių kandžių oponentų pastebėjimus.

Kaip viešai ne kartą yra pastebėjęs SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda, už europines lėšas Lietuvoje suremontuota, pastatyta daug patalpų, o jas išlaikyti yra nauja didelė našta valstybei. Lietuvos mokslų akademijos dieną Šilutėje pranešimą skaitęs G. Nausėda teigė, kad į pastatus, viešąsias erdves investavus ES pinigus, naudos buvo tik tuo metu dirbusiems statybininkams. O vėliau? Pastatus, patalpas reikia išlaikyti: šildyti, mokėti už elektrą, vandenį ir t. t.
Įspėjimas pildosi: į Savivaldybę jau kreipėsi kaimų bendruomenės, prašydamos lėšų jų susitvarkytoms patalpoms išlaikyti. Bendruomenių patalpų komunalinės išlaidos per metus siekia 7700 Eur. Vien šildymo kaštai viršija 1500 Eur. Jau susikaupė ir skolų…
Taryba nusprendė remti kaimų bendruomenes, kasmet iš biudžeto tam skirdama pinigų: dengs iki 80 proc. šildymo kaštų, taip pat mokės už centralizuotai tiekiamą vandenį (po vieną kubinį metrą per mėnesį).
Opozicijos atstovas Algirdas Gečas svarstė, ar nebus priešpriešos, kai parama teks tik kaimo bendruomenėms ir tik turinčioms patalpų, be to, kalbama tik apie komunalinius mokesčius, o kitų veiklų finansuoti nenumatyta. Tarybos narys Raimundas Ambrozaitis buvo už tai, kad bendruomenės galėtų ieškotis rėmėjų – prašyti gyventojų pajamų mokesčio dalelės, kurią asmuo gali skirti savo nuožiūra; remti vertėtų tik aktyvias bendruomenes. Į tai meras Vytautas Laurinaitis atsakė, kad bendruomenės, organizuodamos šventes, ieško ir suranda rėmėjų, tačiau joms uždėti dar ir komunalinių mokesčių naštą…
Tarybos narys Jonas Jatautas tarsi citavo G. Nausėdos įspėjimą: anksčiau pinigai teko patalpoms, dabar – joms išlaikyti… Įspėjęs nebristi gilyn, J. Jatautas pasigedo mero darbuose krypties, kai žmogui duoda ne žuvį, bet meškerę. Politikas stebėjosi, kad prie mero institucijos nėra, tarkim, verslininkų kolegijos, nėra tarimosi su verslu, „meškerės“ kūrimo.
Meras atsakė, kad ankstesnio europinio finansavimo periodu sutvarkyta nemažai patalpų, o naujuoju finansiniu periodu iki 2020 metų bus finansuojama veikla. Esą latviai neturi patalpų, tad negalės gauti ir europinės paramos veiklai.
Taryba patvirtino bendruomenių rėmimo programos tvarkos aprašą.
Pirks „Vėtrungės“ poilsio stovyklą Kintuose
Kintuose, netoli marių, miške baigia griūti trejus metus nebeveikianti „Vėtrungės“ poilsio stovykla su keliolika namelių. Taryba sutiko už 30 tūkst. Eur šią stovyklą pirkti iš Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos.
Kas yra ši federacija?
Internete pavyko aptikti gerokai pasenusios informacijos, kad yra tokia, įkurta 1990 m., turi valdžiukę, gal per 8000 narių… Kas jie? Ūkininkai juk turi Ūkininkų sąjungą, Žemės ūkio rūmus, kt.
Įdomu ir tai, kad ši federacija skelbiasi turinti 4 poilsio stovyklas, viena iš jų Kintuose, 2014 m. vaiko poilsis vieną pamainą kainavo 42 Lt. Tebekviečia atvykti poilsiauti!.. Minimos federacijos suvažiavimas vykęs… 2009 metais.
Komunistų partijos, komjaunimo turtą, paskelbus Nepriklausomybę, perėmė valstybė, o štai anų laikų profsąjungų (gyventojų) turtą tebepardavinėja neaišku iš kur atsiradę apsukrūs veikėjai. Tai, žinoma, kita tema, nors klausimų kyla. 30 tūkst. Eur iš rajono biudžeto (mokesčių mokėtojų pinigai) subyrės kažkam į kišenę.
Kilo diskusija. A. Gečas abejojo, ar tikslinga Savivaldybei pirkti stovyklą ir užsikrauti naštą, kur viską reikia remontui, brangu išlaikyti. Gal to galėtų imtis privačios struktūros, kurios tvarkosi geriau už valdiškas. Nusipirkus nebus aiški ateitis. Meras atsakė, kad veikia ir privatūs šeimos gydytojų centrai, ir Savivaldybės. O verslui stovykla esanti nepatraukli. Ten galėtų ilsėtis rajono vaikai, taip pat iš visos Lietuvos. Rudenį galima tikėtis 200 tūkst. Eur stovyklai tvarkyti, tačiau lėšų galima gauti tik nusipirkus stovyklą.
Esą minčių nupirkus šią stovyklą galbūt perduoti Šilutės turizmo ir verslo paslaugų mokyklai, Švietimo ir mokslo ministerija pritartų, nes nori, kad toje stovykloje praktikuotųsi moksleiviai, visus metus vyktų seminarai, mokymai ir t. t.
R. Ambrozaitis priminė, kad neseniai teko uždaryti neišsilaikančias mokyklas, nemažai jų neturi higienos pasų, o perkamas turtas, kurį teks remontuoti, tvarkyti… Meras atkirto, kad mokyklos reorganizuotos dėl mokinio krepšelio lėšų stygiaus, šis finansavimas priklauso ne nuo Savivaldybės, kuri ūkines mokyklų išlaidas sugeba padengti.
Tarybos narys Vaidas Pavilonis kainą už stovyklą pavadino juokingai maža – čia stovyklaus ne tik rajono vaikai, bet ir iš visos Lietuvos, tad atvykėliai Kintuose pirks, palikdami pinigų. J. Jatautas sutiko, kad suma nedidelė, tačiau pasigedo aiškumo, kas čia bus, verslo plano, taip pat priminė, kad nesutvarkytos mokyklos negauna higienos pasų. Meras opozicijai priminė, kad pasiteisino investicijos į Šilutės uostą, taip pat į Šilutės H. Šojaus dvarą – jo konferencijų salė esanti nuolat išnuomota ir gaunama pajamų.
Balsų dauguma nuspręsta Kintų vasaros stovyklą pirkti.
Šalims susitarus
Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro direktorė Žibutė Daukontienė išeina iš darbo. Nuo rugsėjo 1 d. ji nebevadovaus šiai įstaigai. Merui ir direktorei sutarus, direktorei bus išmokėta 6 vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka – tai sudarys 7520 Eur, atostoginiai už 112 nepanaudotų kalendorinių dienų atostogų sieks dar 4679 Eur, iš viso susidarys 12 200 Eur. Darbdavys SODRAI sumokės 3779 Eur įmokų. Iš viso direktorės išėjimas iš darbo kainuos 15 980 Eur.
J. Jatautas stebėjosi: kaip galėjo susidaryti 112 kalendorinių dienų atostogų!
Atsakyta, kad direktorė ilgai gydėsi, todėl nebuvo išėjusi atostogų. Per metus jai priklauso 56 kalendorinės dienos atostogų.
Taryba sprendimu pavedė šio centro direktorės pavaduotojai ugdymui Laimai Navickienei laikinai eiti direktorės pareigas. Ji gaus 1156 Eur atlyginimą ir Tarybos dosniai pridėtą 30 proc. atlyginimo priedą – 347 Eur už papildomą darbo krūvį. Iš 1503 Eur išskaičiavus mokesčius, laikinoji direktorė gaus per 1100 Eur mėnesio algą. Savivaldybė skelbs konkursą centro direktoriaus pareigoms užimti.
A. Gečui užkliuvo, kodėl pavaduoti išeinančią direktorę pasirinkta L. Navickienė, kuri į centrą dirbti atėjo iš tuometinės Švėkšnos specialiosios mokyklos, išgarsėjusios nepilnamečių mergaičių prostitucijos ir sąvadavimo skandalu.
Meras mūru stojo už L. Navickienę: „Ji buvo šito išpūsto burbulo auka. Ten niekas nepasikeitė, tik vaikų sumažėjo, visa kita liko…“ J. Jatautas neištvėrė: „Ar ten tikrai viskas vyksta kaip vykę?“ Meras nesutriko ir aiškino, kad toje mokykloje niekas nepasikeitė, įstaiga (išėjus direktorei L. Navickienei) vis be vadovo, o visa kita vertina teisėsauga.
Tarybos narys Tomas Budrikis teiravosi, kodėl tiek mokama išeinančiai direktorei, nes jei gerai dirba, tegul ir dirba, o jeigu blogai – reikia vertinti. Meras aiškino, kad „sunku vertinti vadovo darbą, be to, reikia pokyčių, direktorė išeina pateikusi būtent tokią sąlygą dėl išeitinių…“
Meras dar priminė, kad Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) buvusi vadovė, įstaigai praradus bankrutavusiame banke arti dviejų milijonų litų, irgi išėjo iš darbo, gaudama pusės metų vidutinio atlyginimo dydžio išeitinę išmoką, mat ji buvo Liberalų sąjūdžio narė…
Taryba priėmė sprendimą tęsti minėtojo Šilutės PSPC jungimą prie Šilutės ligoninės. Iš darbo atleistas Šilutės PSPC direktorius Liutauras Indriuška serga. Kol negrįš į darbą, neįsigalioja sprendimas atleisti jį iš pareigų. Meras informavo, kad gautas L. Indriuškos prašymas išleisti jį tėvystės atostogų…
Atsistatydino
Tarybos narys Vladas Kainovaitis atsistatydino iš Antikorupcijos komisijos nario pareigų, nes komisija realiai nekovoja su korupcija, šios komisijos pirmininkei konservatorei Sandrai Tamašauskienei palikėjo dirbti.

Stasė SKUTULIENĖ