Piktupėnuose rinkosi į Ūkininkų sąjungą susibūrę Pagėgių krašto ūkininkai

Pagėgių krašto ūkininkai penktadienį po darbų susirinko Piktupėnų bendruomenės laisvalaikio salėje. Čia vyko Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus 2014 m. rezultatų aptarimo šventė.

Krašto ūkininkai vos tilpo Piktupėnų bendruomenės laisvalaikio salėje.

 

Parama ūkiams
LŪS Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus pirmininkas Romaldas Mančas pirmiausiai pasidžiaugė renginio dalyvių gausa. Jis priminė, kad kadaise Pagėgių krašte buvo du Ūkininkų sąjungos skyriai, kurie laikui bėgant suiro.
Dabartinis Pagėgių skyrius buvo atkurtas tik 2013 m. su 38 nariais. Šiuo metu Pagėgių skyrius vienija 110 narių, tikimasi, kad ateityje šis skaičius tik didės, mat Pagėgiuose yra įregistruota 1160 ūkių. Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra per 32 tūkst. ha dirbamos žemės, 30 proc. plotų valdo Ūkininkų sąjungos Pagėgių skyriaus nariai.
„Ūkininkams praėjusieji metai buvo sunkūs. Panašu, kad ir šie bus ne ką lengvesni. Į diskusiją, ką daryti, kad geriau gyventumėm, nesivelsiu, bet norėčiau palinkėti ūkininkams būti vieningiems. Susivienijimas padėtų kovoti dėl geresnių produkcijos pirkimo kainų, nes šiuo metu situacija tokia, kad produktų kainos parduotuvėse maksimaliai didelės, o pirkimo kainos – juokingai mažos. Vyriausybė ant lėkštutės nepadės ir nieko neatneš, už save turime patys kovoti. Susivieniję į sąjungą, kartu galime nuveikti didelius darbus ir pasiekti gerų rezultatų“, – kalbėjo R. Mančas.
VVG „Pagėgių kraštas“ administracijos vadovas Sigitas Stonys ragino susirinkusius ūkininkus domėtis ir mėginti pasinaudoti finansine parama. Pasak jo, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje numatyta paramos lėšų ne vien visuomeniniams projektams, bet ir smulkiesiems ūkininkams, šeimų ūkiams, kaime gyvenantiems fiziniams asmenims, bendruomenėms. Prioritetas bus teikiamas projektams, kuriuos įgyvendinus atsiras naujų darbo vietų.
S. Stonys ragino ūkininkus susimąstyti, kad perdirbtą ar iš dalies paruoštą produkciją jie galėtų parduoti kur kas brangiau, tad vertėtų svarstyti apie tam reikalingos įrangos įsigijimą.

LŪS Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus pirmininkas Romaldas Mančas pasveikino sėkmingai ūkininkaujančias moteris.

Pagerbė ūkininkes
Į Pagėgių krašto ūkininkų šventę pirmą kartą atvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Jovarauskas. Jis R. Mančui perdavė pirmininko Jono Talmanto padėką už pastangas ir ryžtą vienijant ūkininkus ir atkuriant Pagėgių savivaldybės ūkininkų sąjungos veiklą. Į renginį taip pat atvyko ir kaimyninių savivaldybių ūkininkų skyrių pirmininkai: Algirdas Taroza iš Šilalės, Kęstutis Andrijauskas iš Šilutės, Regina Rimkienė iš Tauragės.
Oficialių apdovanojimų metu itin originaliai buvo pasveikintos LŪS Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus narės – ūkininkaujančios moterys. Remigijus Kelneris apie kiekvieną iš jų sukūrė net po trumpą vaizdo įrašą, kuriuos renginio dalyviams ir pademonstravo.
Gėlėmis ir padėkos raštais apdovanotos Ona Dargužienė, Danutė Knapkienė, Laima Aleksandravičienė, Vida Jakaitė, Anastazija Kubilienė, Alina Nausėdienė.
LŪS Pagėgių skyrius rezultatų aptarimo šventę organizavo antrą kartą. Pirmajame susitikime buvo apie 90 dalyvių, o šiemet jų susirinko dvigubai daugiau.
R. Mančas džiaugėsi pavykusiu renginiu ir aktyviais skyriaus nariais. Šie metai paskelbti ūkininkų jungimosi metais, tad ateityje Ūkininkų sąjungos narių turėtų dar pagausėti.

Simonas SKUTULAS

6 komentarai

  • Puiku

    Kaip gražu: ima ir susirenka kaimų ūkininkai, pilna salė, koks būrys. Ir nuotaika gera, ir pasikalba, dar koks koncertukas. Labai gerbiu R. Mančą ir tai, ka šis žmogus kuria savam kaime. Mačiau ir labai stebėjausi. Tam reikia didelio atsidavimo.

  • silutiskis

    puikus žmogus, gerai suprantantis skalūnų atėjimo grėsmes. Sėkmės Jam.

  • Ūkininkė

    Prastai suorganizuotas renginys.Labai šalta,mažai vietos,o apie maistą trūksta žodžių.Kaip paršeliams pateikta.

  • Na jo šišen,

    čia tose fotkėse man daug kas nesuprantama. žmonių apsėsti stalai, o lėkštikės ir čėrkikės sausos. negi tie lietuviai ūkinikai, ypač iš memerlederio krašto taip pradėjo taip taupyti, kad per metinius susibėgimus negali, o gal valdžia neleidžia, jiems pasivaišinti savais susinėštais friūštikeis ar črkike stipresnio naminio viraliuko.

  • Kristina

    Na as ten buti nebuvau,bet labai dziaugiuosi kad liko ivetintas mano mamos sunkus darbas!!Dekoju sventes organizatoriams ir labai didziuojosi savo mama!!

  • nustebus to ūkininkei

    gal ir trūko sklandaus organizavimo,bet nereikia norėti, antri meti vyksta, iš klaidų mokomės. Kad susirinkę apie dvi valandas prie tuščių stalų sėdėjom-minusas šeimininkėm. O visumoj, viskas gerai, pasirodo,per maža jau Piktupėnų salė, reiks ieškotis didesnės. O komentatorei ūkininkei, jei maistas nepatiko, norėčiau pamatyti kokiuose restoranuose ana valgo ir namie ką ant stalo patiekia kai svečiai susirenka. Turėtume padėkoti organizatoriams už mums suorganizuotą renginį, o ne ieškoti priekabių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite