Pieno produktai. Kiek ir kokių vartoti, kad būtume žvalūs?

Nors pastaruoju metu girdėti prieštaringų nuomonių apie pieną, vis dėlto be pieno produktų sunku įsivaizduoti dieną – dažnam jogurtas, varškės sūrelis ar dribsniai su pienu yra neatsiejama pusryčių dalis. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, pieno produktai yra vieni svarbiausių ir perkamiausių.

„Analizuodami pardavimų duomenis matome, kad pieno produktai užima svarbią vietą tarp pirkėjų pasirinkimų ir nuolat patenka į kasdienių pirkinių krepšelį. Perkamiausių pieno produktų penketuko viršuje atsiduria sviestas. Pirkėjai teikia sviestui pirmenybę, nes įeina į daugelio patiekalų sudėtį, taip pat itin pamėgtas sumuštiniams tepti. Antroje vietoje pagal pardavimus rikiuojasi pienas. Dar vienas pieno produktų hitas  – įvairūs varškės sūreliai“, – teigia V. Budrienė.

Sveikos mitybos rekomendacijos

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė teigia, kad pieno produktai turi svarbią vietą mūsų šalies kulinarijos istorijoje. Nuo seno Lietuvoje žmonės vartojo daug pieno ir rūgpienio, o tradiciniai bulvių patiekalai taip pat dažnai buvo valgomi su raugintu pienu, gardinami grietine ir varške.

Pieno produktai ne tik mėgstami, bet įtraukiami ir į sveikatai palankios mitybos rekomendacijas. Jie yra puikus baltymų, kalcio ir riebalų šaltinis, gali padėti išlaikyti kaulų tankį ir sumažinti lūžių riziką. Skaičiuojama, kad puodelyje pieno yra apie 300 mg kalcio. Įprastoje jogurto porcijoje yra apie 180 mg kalcio.

Pieno produktų grupei priklauso pienas, jogurtas, grietinė, varškė, kefyras, rūgpienis, pasukos bei fermentiniai, varškės ir desertiniai sūriai. Šie produktai organizmą aprūpina baltymais, kalciu, fosforu, vitaminais A, B, C, D ir kitomis maistinėmis medžiagomis.

Per parą rekomenduojama suvalgyti 1–2 porcijas pieno grupės produktų, kurių porciją sudaro 1 stiklinė pieno arba kefyro, indelis jogurto, 100 gramų varškės, 60 gramų fermentinio ar varškės sūrio.

„Be pieno produktų gana sudėtinga įsivaizduoti tradicinę dieną. Juk pusryčiams itin tinka įvairūs jogurtai, dribsniai ar granola su pienu arba varškės sūreliai. Varškė apskritai yra itin universaliausių produktų. Ją galima valgyti tiek su saldžiais, tiek su aštresniais, pikantiškais priedais. Tradiciškai Lietuvoje mėgstamas fermentinis sūris, tačiau žmonės vis dažniau linkę pasimėgauti ir prancūziškais ar itališkais sūriais“, – teigia V. Juodkazienė.

Rauginto pieno gėrimai

Nors saldaus pieno produktai – jogurtai su vaisiais ar geriamieji jogurtai yra itin mėgstami, vis dažniau sugrįžtama ir prie rauginto pieno gaminių – kefyro, rūgpienio, pasukų. Įvairūs rauginto pieno gėrimai taip pat itin naudingi, nes turi daug probiotikų. Jie prisideda prie sklandaus žarnyno darbo.

Rauginto pieno produktai tinka ir tiems žmonėms, kurie netoleruoja laktozės, nes rauginto pieno produktuose laktozė yra suskaldyta, taigi organizmui nereikia pačiam jos virškinti.

Žinoma, šiais laikais tiems, kurie laktozės netoleruoja, visiškai atsisakyti pieno produktų nebūtina. Dabartinėje pasiūloje rasite tiek pieno, tiek jo produktų be laktozės.

Pasak V. Juodkazienės, dar vienas itin populiarus pieno produktas – graikiškas jogurtas.

„Graikiškame jogurte yra daugiau baltymų, taip pat yra probiotikų, kurie padeda žarnyno veiklai. Be to, graikiškas jogurtas yra labai universalus. Jį galite ne tik valgyti vieną, bet taip pat pakeisti juo grietinę įvairiose salotose ar kituose patiekaluose“, – sako V. Juodkazienė.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite