Pėstute Žuvų gatvele

Lietuvoje yra labai daug miestų, kurie didžiuojasi savo senamiesčiais. Ir mes tokį turime, tik ar galime juo didžiuotis? Turgaus aikštė, Turgaus, Uosto ir Žuvų gatvės – senosios Šilokarčemos dalis.

žuvų.62.marg

Labai daug žmonių, sugrįžusių iš užsienių, gyvenančių kituose miestuose, nori pasivaikščioti senosiomis, gerai pažįstamomis mūsų miesto gatvelėmis. Atmintyje išlikę buvę pastatai, gražūs jų langai, durys, medžiai, net buvusios kelio duobės…
Perėję lauko akmenimis grįstą Turgaus aikštę, sukame į Žuvų gatvę ir pasijuntame atėję į tikrą senamiestį. Seni pastatai, siaura akmenimis grįsta gatvelė, verandos, kuriose būta ne vienas jaukus pasisėdėjimaas vakarais šviečiant žibintams, svyrančios nuo vaisių obelų ir slyvų šakos, gausiai palangėse žydinčios darželio gėlės.
Pasižvalgę išsirenkame vieną šios gatvės kiemą. Sena tvora, ant jos – laiškų dėžutė. Taip, ji čia reikalinga, mat čia laiškų ir laikraščių laiškanešiai nemėto per tvorą į pievelę, kaip užsienietiškuose kino filmuose. Balkonuose sunkius žiedus svarina begonijos, po langais žydi hortenzijos, tyliai patvinusius vandenis plukdo Šyša. Kiekvienas turime ką prisiminti.
Apleisti pastatai – tarsi langas į praeitį. Ar ir jie puošia mūsų šiandieną? Kam tai rūpi ir turėtų rūpėti?

žuvu.4.62
Užkalbintas šios gatvės gyventojas Arūnas sakė, kad gyventi Žuvų gatvėje jam patinka – kartu su kaimynais remontuoja savo namą, kuriame gyvena penkios šeimos: „Prie jo turime po daržiuko lysvę, tad valgome savo užsiaugintas daržoves. Yra didelis kiemas, kurį juosia sodas. Už lango teka Šyša. Gyvendami mieste, gyvename tarsi tikrame kaime. Draugai mums pavydi…“
Dar pridūrė, kad kaimynų galėtų atsirasti ir daugiau (yra nupirkti keli sklypai prie Šyšos upės), tada paupyje liktų mažiau piktžolių.
Liūdnesnėmis nuotaikomis gyvena kito daugiabučio namo žmonės. Kalbinti ponia Stefanija ir ponas Antanas sakė, kad jiems dažnai tenka braidyti po purvyną, kol lietui lyjant Turgaus aikštėje telkšo didžiulės balos. Nuėmus asfalto dangą, tapo labai nepatogu vaikščioti per akmenis.

žuvu3.60.marg
„Ir žolė mūsų gatvėje labai retai pjaunama, tad tenka patiems tuo pasirūpinti. Kitaip ji užaugtų iki juosmens“. Žmonės minėjo, kad gatvės vaizdą gadina apleisti, griūvantys, niekieno neprižiūrimi šalia jų esantys pastatai. Tiesa, dalis jų įrašyti į saugomų objektų sąrašą… ,,O kas mums iš to? Stogai kiauri, durys lūžta… Lėšų nėra ir niekas jų neremontuoja “, – antrino ponia Stefanija, pasidžiaugusi, kad šiaip taip išsikovojo leidimą įsivesti į butus vandentiekį. Džiugina ir savas daržiukus šalia namų, ir į miestą netoli nueiti. Apgailestavo, kad negalėjo savo būsto prijungti prie nuotekų sistemos, nors buvę žadėta, kai rekonstravo šalia esantį uostą…
Pasižvalgykime pro fotoaparato objektyvą po Žuvų gatvę, kur noksta slyvos ir obuoliai, kur sunkias uogų kekes svarina šermukšniai, kur tarp paupio žolynų ,,pasislėpė“ niekam nebereikalingas automobilis.

Birutė Morkevičienėpjaun.62.marg

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite