Pėstute Žuvų gatvele

Lietuvoje yra labai daug miestų, kurie didžiuojasi savo senamiesčiais. Ir mes tokį turime, tik ar galime juo didžiuotis? Turgaus aikštė, Turgaus, Uosto ir Žuvų gatvės – senosios Šilokarčemos dalis.

žuvų.62.marg

Labai daug žmonių, sugrįžusių iš užsienių, gyvenančių kituose miestuose, nori pasivaikščioti senosiomis, gerai pažįstamomis mūsų miesto gatvelėmis. Atmintyje išlikę buvę pastatai, gražūs jų langai, durys, medžiai, net buvusios kelio duobės…
Perėję lauko akmenimis grįstą Turgaus aikštę, sukame į Žuvų gatvę ir pasijuntame atėję į tikrą senamiestį. Seni pastatai, siaura akmenimis grįsta gatvelė, verandos, kuriose būta ne vienas jaukus pasisėdėjimaas vakarais šviečiant žibintams, svyrančios nuo vaisių obelų ir slyvų šakos, gausiai palangėse žydinčios darželio gėlės.
Pasižvalgę išsirenkame vieną šios gatvės kiemą. Sena tvora, ant jos – laiškų dėžutė. Taip, ji čia reikalinga, mat čia laiškų ir laikraščių laiškanešiai nemėto per tvorą į pievelę, kaip užsienietiškuose kino filmuose. Balkonuose sunkius žiedus svarina begonijos, po langais žydi hortenzijos, tyliai patvinusius vandenis plukdo Šyša. Kiekvienas turime ką prisiminti.
Apleisti pastatai – tarsi langas į praeitį. Ar ir jie puošia mūsų šiandieną? Kam tai rūpi ir turėtų rūpėti?

žuvu.4.62
Užkalbintas šios gatvės gyventojas Arūnas sakė, kad gyventi Žuvų gatvėje jam patinka – kartu su kaimynais remontuoja savo namą, kuriame gyvena penkios šeimos: „Prie jo turime po daržiuko lysvę, tad valgome savo užsiaugintas daržoves. Yra didelis kiemas, kurį juosia sodas. Už lango teka Šyša. Gyvendami mieste, gyvename tarsi tikrame kaime. Draugai mums pavydi…“
Dar pridūrė, kad kaimynų galėtų atsirasti ir daugiau (yra nupirkti keli sklypai prie Šyšos upės), tada paupyje liktų mažiau piktžolių.
Liūdnesnėmis nuotaikomis gyvena kito daugiabučio namo žmonės. Kalbinti ponia Stefanija ir ponas Antanas sakė, kad jiems dažnai tenka braidyti po purvyną, kol lietui lyjant Turgaus aikštėje telkšo didžiulės balos. Nuėmus asfalto dangą, tapo labai nepatogu vaikščioti per akmenis.

žuvu3.60.marg
„Ir žolė mūsų gatvėje labai retai pjaunama, tad tenka patiems tuo pasirūpinti. Kitaip ji užaugtų iki juosmens“. Žmonės minėjo, kad gatvės vaizdą gadina apleisti, griūvantys, niekieno neprižiūrimi šalia jų esantys pastatai. Tiesa, dalis jų įrašyti į saugomų objektų sąrašą… ,,O kas mums iš to? Stogai kiauri, durys lūžta… Lėšų nėra ir niekas jų neremontuoja “, – antrino ponia Stefanija, pasidžiaugusi, kad šiaip taip išsikovojo leidimą įsivesti į butus vandentiekį. Džiugina ir savas daržiukus šalia namų, ir į miestą netoli nueiti. Apgailestavo, kad negalėjo savo būsto prijungti prie nuotekų sistemos, nors buvę žadėta, kai rekonstravo šalia esantį uostą…
Pasižvalgykime pro fotoaparato objektyvą po Žuvų gatvę, kur noksta slyvos ir obuoliai, kur sunkias uogų kekes svarina šermukšniai, kur tarp paupio žolynų ,,pasislėpė“ niekam nebereikalingas automobilis.

Birutė Morkevičienėpjaun.62.marg

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite