Pėstute Žuvų gatvele

Lietuvoje yra labai daug miestų, kurie didžiuojasi savo senamiesčiais. Ir mes tokį turime, tik ar galime juo didžiuotis? Turgaus aikštė, Turgaus, Uosto ir Žuvų gatvės – senosios Šilokarčemos dalis.

žuvų.62.marg

Labai daug žmonių, sugrįžusių iš užsienių, gyvenančių kituose miestuose, nori pasivaikščioti senosiomis, gerai pažįstamomis mūsų miesto gatvelėmis. Atmintyje išlikę buvę pastatai, gražūs jų langai, durys, medžiai, net buvusios kelio duobės…
Perėję lauko akmenimis grįstą Turgaus aikštę, sukame į Žuvų gatvę ir pasijuntame atėję į tikrą senamiestį. Seni pastatai, siaura akmenimis grįsta gatvelė, verandos, kuriose būta ne vienas jaukus pasisėdėjimaas vakarais šviečiant žibintams, svyrančios nuo vaisių obelų ir slyvų šakos, gausiai palangėse žydinčios darželio gėlės.
Pasižvalgę išsirenkame vieną šios gatvės kiemą. Sena tvora, ant jos – laiškų dėžutė. Taip, ji čia reikalinga, mat čia laiškų ir laikraščių laiškanešiai nemėto per tvorą į pievelę, kaip užsienietiškuose kino filmuose. Balkonuose sunkius žiedus svarina begonijos, po langais žydi hortenzijos, tyliai patvinusius vandenis plukdo Šyša. Kiekvienas turime ką prisiminti.
Apleisti pastatai – tarsi langas į praeitį. Ar ir jie puošia mūsų šiandieną? Kam tai rūpi ir turėtų rūpėti?

žuvu.4.62
Užkalbintas šios gatvės gyventojas Arūnas sakė, kad gyventi Žuvų gatvėje jam patinka – kartu su kaimynais remontuoja savo namą, kuriame gyvena penkios šeimos: „Prie jo turime po daržiuko lysvę, tad valgome savo užsiaugintas daržoves. Yra didelis kiemas, kurį juosia sodas. Už lango teka Šyša. Gyvendami mieste, gyvename tarsi tikrame kaime. Draugai mums pavydi…“
Dar pridūrė, kad kaimynų galėtų atsirasti ir daugiau (yra nupirkti keli sklypai prie Šyšos upės), tada paupyje liktų mažiau piktžolių.
Liūdnesnėmis nuotaikomis gyvena kito daugiabučio namo žmonės. Kalbinti ponia Stefanija ir ponas Antanas sakė, kad jiems dažnai tenka braidyti po purvyną, kol lietui lyjant Turgaus aikštėje telkšo didžiulės balos. Nuėmus asfalto dangą, tapo labai nepatogu vaikščioti per akmenis.

žuvu3.60.marg
„Ir žolė mūsų gatvėje labai retai pjaunama, tad tenka patiems tuo pasirūpinti. Kitaip ji užaugtų iki juosmens“. Žmonės minėjo, kad gatvės vaizdą gadina apleisti, griūvantys, niekieno neprižiūrimi šalia jų esantys pastatai. Tiesa, dalis jų įrašyti į saugomų objektų sąrašą… ,,O kas mums iš to? Stogai kiauri, durys lūžta… Lėšų nėra ir niekas jų neremontuoja “, – antrino ponia Stefanija, pasidžiaugusi, kad šiaip taip išsikovojo leidimą įsivesti į butus vandentiekį. Džiugina ir savas daržiukus šalia namų, ir į miestą netoli nueiti. Apgailestavo, kad negalėjo savo būsto prijungti prie nuotekų sistemos, nors buvę žadėta, kai rekonstravo šalia esantį uostą…
Pasižvalgykime pro fotoaparato objektyvą po Žuvų gatvę, kur noksta slyvos ir obuoliai, kur sunkias uogų kekes svarina šermukšniai, kur tarp paupio žolynų ,,pasislėpė“ niekam nebereikalingas automobilis.

Birutė Morkevičienėpjaun.62.marg

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite