Pėsčiomis – piligrimų keliu

Kintiškis Andrius Varnas prisipažįsta, kad esąs iš tų, kurie vienoje vietoje ilgai netveria – mėgsta išbandyti gyvenime viską savo kailiu, o jo sieloje gyvenantis kelionių šauksmas neleidžia nuobodžiauti.

Keliautojas Andrius Varnas, kaip ir kiti piligriminės kelionės dalyviai, gavo piligrimo pasą.

Apkeliavęs pasaulį su jachta, buriuotojas Andrius Varnas jau įgyvendino savo vaikystės svajonę. Į piligriminę kelionę „Šv. Jokūbo kelias“ (Camino de Santiago) jį pastūmėjo noras savo 60-metį sutikti ne prie ilgo, gausiai vaišėmis nukrauto stalo, o, kaip ir dera nerimstančiai sielai, – kelionėje. Tad jubiliejaus išvakarėse, 2013 m. rugsėjo 5-ąją, leidosi į kelionę ir gimtadienį šventė su kelyje sutiktais norvegu ir danu.
„Fantastika, fantastika ir dar kartą fantastika“, – neslėpdamas emocijų apie patirtus įspūdžius piligriminėje kelionėje kalbėjo kintiškis Andrius Varnas susirinkusiems į Vydūno kultūros centrą.
Gyvenimo keliu
Gyvename visko pertekusiame pasaulyje, kai net į parduotuvę skubame automobiliu, nelieka laiko sustoti, įsiklausyti į save. Minti kelią, kuriuo žmonės ėjo prieš tūkstantį ir daugiau metų, panirti į apmąstymus, ieškoti gyvenimo prasmės, sutikti piligrimus, kalbančius visomis pasaulio kalbomis, išpažįstančius įvairias religijas, einančius po vieną, šeimomis, net su šunimis, yra ypatingas, sunkiai nupasakojamas jausmas.
A. Varnas įsitikinęs, kad nesvarbu, kuo žmogus yra gyvenime: bankininkas ar bedarbis, vargšas ar turčius – kelyje visi tampa lygūs. Daugybės žmonių mintas tūkstančio metų senumo kelias, nors ir vingiuotas, dulkėtas, bet visiems vienodas.
Keliautojas prisipažino, kad jį, gyvenime mačiusį ir išbandžiusį daugybę dalykų, daug laiko praleidusį kelionėse, sutikusį daugybę žmonių, suradusį daug draugų ir bičiulių, vis dėlto nustebino, kad 21-ame amžiuje tūkstančiai žmonių iš Europos, Amerikos, net Japonijos renkasi piligrimines keliones. Prancūzijoje prasidedantis „Šv. Jokūbo kelias“ tęsiasi 800 km ir yra vienintelis piligrimų kelias, įtrauktas į UNESCO žmonijos kultūros paveldą.
Legenda apie šv. Jokūbą
A. Varnas priminė legendą apie apaštalą Jokūbą: po Kristaus nukryžiavimo apaštalai pasaulį padalijo į 11 dalių ir burtu keliu jas pasidalino. Apaštalui Jokūbui atiteko Iberijos pusiasalis, kuriame jis skleidė tikėjimo žodį, steigė bažnyčias, tačiau grįžusį į Izraelį kitatikiai jį nužudė. Apaštalo Jokūbo pasekėjai pavogė jo kūną ir parplukdę palaidojo kalvos papėdėje. Buvo tikima, kad apaštalas turi likti ten, kur skleidė tikėjimo žodį. Vėliau čia buvo pastatyta šv. Jokūbo bažnyčia, netrukus iškilo miestas Santjago de Kompostela (ispaniškai Santiago reiškia šv. Jobūbas, o „compost terra“ – kapines, – aut. pastaba). Jau viduramžiais žmonės traukė į Santjagą – pirmieji apaštalo Jokūbo kelio piligrimai aprašyti jau 10 amžiaus metraščiuose.
Populiariausi keliai
Piligrimai į Santjagą yra numynę daug takų, tačiau populiariausi yra 4 maršrutai: prancūziškasis, šiaurinis, portugališkas ir sunkiausiai įveikiamas – sidabrinis, prasidedantis Sevilijoje. Kai kurie piligrimai, įveikę ilgą (800 km) šv. Jokūbo kelią, ryžtasi nueiti dar 100 km ir pasiekia nedidelį miestelį Finisterre, įsikūrusį Atlanto vandenyno pakrantėje. Ši vieta iki Kolumbui atrandant Ameriką buvo laikoma „pasaulio pabaiga“.
Piligriminėje kelionėje pasiklysti neįmanoma – kelią žymi ženklai. Sunkiausia kelio atkarpa – Pirėnų kalnai. Kelią rodo ne tik ženklai, bet ir kryžiai. Pasak A. Varno, žmonės miršta visur, ne išimtis ir kelionė. Piligrimai padeda po kelio akmenėlį prie sutiktų kryžių.
Keliaudamas A. Varnas sutiko įvairiausių tautybių žmonių: olandų, bulgarų, italų, kiniečių, vengrų, korėjiečių, japonų, kelis tautiečius, tačiau ne iš Lietuvos. Vieną tautietį – mažeikiškį Viktorą atpažino iš tautinės vėliavėlės. Žemaitis papasakojo savo gyvenimo istoriją, kupiną painių gyvenimo vingių. Gyvenimas jį atvedė į Ispaniją skinti pomidorų, tačiau paskutinius 7 metus jis tiesiog gyvena Šv. Jokūbo piligrimų kelyje.
Kita įspūdinga pažintis – 91 metų amerikietis. Kintiškis pastebi, kad vakariečiai kelionėje nemoka net vynuogių nusiskinti ar paimti ant žemės nukritusią kriaušę, o amerikiečiai kelią įveikia automobiliais…
Kelyje netrūksta albergų
Piligrimai ilsisi nakvynės namuose – alberguose. Nakvynė nėra brangi, kainuoja apie 5 eurus, tačiau čia nakvoti gali ir nesusimokėjęs. Čia kiekvienas gauna švarų gultą, valgį gaminasi virtuvėlėse, vakaroja prie vyno, klausydami vieni kitų pasakojamų istorijų, netrūksta muzikos. 10 vakaro skubama ilsėtis, o anksti ryte – vėl į kelią.
Kintiškis pastebi, kad bemaž 80 proc. sutiktųjų piligrimų į kelionę leidosi asmeninių interesų vedami, norėdami pamatyti kraštą, susipažinti su tokiais pat keliauninkais. Kelias dienas ėjęs kartu su gitaristu sužinojo, kad šis kelias jį atviliojo net iš piligrimų keliais garsios Meksikos. A. Varnas per dieną įveikdavęs apie 45 kilometrus sakė, kad psichologiškai kelyje nepavargo, nes kelias buvo jo tikslas, tačiau patyrė, kad kelionėje labai svarbi patogi avalynė. Trisdešimtą kelionės dieną jam teko ilgiau pailsėti, ieškoti ledo ir medikamentų pavargusioms kojoms.
Keliautojas rodė ir nuotraukų. Kelios jų fotografuotos Santjago katedroje, kurios skliautuose pakabinti įspūdingi smilkintuvai. Vienuolių už ilgų juostų tampomi smilkintuvai prazvimbia dideliu greičiu pro besistebinčių piligrimų galvas. Įdomu ir tai, kad mišias aukoja visi tą dieną esantys katedroje dvasininkai, nepriklausomai, kokia kalba jie kalba, iš kur yra atvykę.
Geriausias laikas buvo kelyje
Pasiekęs kelionės tikslą kintiškis A. Varnas suprato, kad geriausias laikas buvo kelyje. 2013 metų spalio 5 dienos Santjago miesto laikraščiuose perskaitė, kad į miestą atėjo 200 tūkstančių piligrimų.
Grįžęs iš kelionės linkėjo kiekvienam tai patirti. Ramino, kad baimintis didelių išlaidų tikrai nereikėtų, per dieną išleisdavęs 10-15 eurų, kartu su išlaidomis skrydžiams ir kelionei skirtais pirkiniais išleido tiek, kiek būtų kainavusi viena jachtos burė. Beje, jei keliauti planuojama pėsčiomis, fizinė sveikata tiesiog būtina.
Pasak A. Varno, jam kelionė buvusi ne tiek religijos, kiek pasaulio ir savęs pažinimas. Ir dar pastebėjo, kad net piligriminėje kelionėje netrūko biurokratizmo.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Užsienyje įsikūrę Šilutės rajono gyventojai šiemet susilaukė 57 naujagimių

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad lapkritį įregistruoti 22 naujagimiai, iš jų 5 gimę užsienyje. Per 11 šių metų mėnesių sulaukta 312 naujagimių, iš šio skaičiaus 57 gimė užsienio valstybėse. Lapkritį populiarūs buvo šie vardai: Matas, Jokūbas, Iglė, Liepa, reti – Tumas, Dovas, Lugnė, Upė. Iš 22 lapkritį užregistruotų naujagimių 14  berniukų ir 8  mergaitės, 13 mažylių susilaukė Šilutės miesto gyventojai, 44 – kaimiškųjų seniūnijų šeimos. Visus šių metų mėnesius mirusiųjų skaičiai buvo gerokai didesni už naujagimių. Lapkritį

Pasityčiojo iš paskutiniojo velionės noro

Netikėtai mirusios tauragiškės šeima ir artimieji iki šiol negali atsigauti ne tik dėl mylimo žmogaus netekties, bet ir šoko, kurį patyrė vykdydami paskutinę velionės valią. Kėdainiuose įsikūrusiame Lietuvos krematoriume moterį kremuoti iš pradžių atsisakyta dėl neva netinkamo karsto, o vėliau ir dėl jos pačios svorio.  Teko patirti tikrą košmarą Įtariama, kad iš velionės bei jos artimųjų galėjo būti pasityčiota, nes kažkam labai skubiai prireikė krematoriumo paslaugos. Sutrikus sveikatai, 52 metų Tauragės gyventoja (kilusi iš Katyčių) mirė praėjusią savaitę, lapkričio 29

Kvietimas teikti idėjas Klaipėdos krašto metų programai

Šilutė ir visas Klaipėdos kraštas 2023 m. ruošiasi paminėti neeilinį istorinį įvykį – Klaipėdos krašto suvienijimo su Lietuvos Respublika 100-metį. Šis istorinis įvykis turi ypatingą svarbą Valstybės ir tautos likimo bei raidos istorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą  „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“, kuris turi politinę ir kultūrinę reikšmę. Kviečiame įstaigas, organizacijas, meno kūrėjus telkis, diskutuoti ir teikti idėjas, kaip galėtume šio ypatingo įvykio jubiliejų paminėti Šilutės rajone ir etnografiniame Mažosios Lietuvos regione.

Nuo sausio  brangiau mokėsime už komunalinių atliekų tvarkymą?

Šią savaitę Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose vietos politikai svarsto, ar didinti mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą. Tikslas – patvirtinti naujus Šilutės r. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus dėl pasikeitusių įkainių. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2020 m. spalio 28 d. valdybos sprendimu nuo 2021 m. sausio 1 d. Šilutės rajono savivaldybei nustatytas 44,13 Eur/t su PVM „vartų mokestis“. Pagal atliktus skaičiavimus Šilutės rajono savivaldybės „vartų mokestis“ už komunalinių

Taip pat skaitykite