Pėsčiomis – piligrimų keliu

Kintiškis Andrius Varnas prisipažįsta, kad esąs iš tų, kurie vienoje vietoje ilgai netveria – mėgsta išbandyti gyvenime viską savo kailiu, o jo sieloje gyvenantis kelionių šauksmas neleidžia nuobodžiauti.

Keliautojas Andrius Varnas, kaip ir kiti piligriminės kelionės dalyviai, gavo piligrimo pasą.

Apkeliavęs pasaulį su jachta, buriuotojas Andrius Varnas jau įgyvendino savo vaikystės svajonę. Į piligriminę kelionę „Šv. Jokūbo kelias“ (Camino de Santiago) jį pastūmėjo noras savo 60-metį sutikti ne prie ilgo, gausiai vaišėmis nukrauto stalo, o, kaip ir dera nerimstančiai sielai, – kelionėje. Tad jubiliejaus išvakarėse, 2013 m. rugsėjo 5-ąją, leidosi į kelionę ir gimtadienį šventė su kelyje sutiktais norvegu ir danu.
„Fantastika, fantastika ir dar kartą fantastika“, – neslėpdamas emocijų apie patirtus įspūdžius piligriminėje kelionėje kalbėjo kintiškis Andrius Varnas susirinkusiems į Vydūno kultūros centrą.
Gyvenimo keliu
Gyvename visko pertekusiame pasaulyje, kai net į parduotuvę skubame automobiliu, nelieka laiko sustoti, įsiklausyti į save. Minti kelią, kuriuo žmonės ėjo prieš tūkstantį ir daugiau metų, panirti į apmąstymus, ieškoti gyvenimo prasmės, sutikti piligrimus, kalbančius visomis pasaulio kalbomis, išpažįstančius įvairias religijas, einančius po vieną, šeimomis, net su šunimis, yra ypatingas, sunkiai nupasakojamas jausmas.
A. Varnas įsitikinęs, kad nesvarbu, kuo žmogus yra gyvenime: bankininkas ar bedarbis, vargšas ar turčius – kelyje visi tampa lygūs. Daugybės žmonių mintas tūkstančio metų senumo kelias, nors ir vingiuotas, dulkėtas, bet visiems vienodas.
Keliautojas prisipažino, kad jį, gyvenime mačiusį ir išbandžiusį daugybę dalykų, daug laiko praleidusį kelionėse, sutikusį daugybę žmonių, suradusį daug draugų ir bičiulių, vis dėlto nustebino, kad 21-ame amžiuje tūkstančiai žmonių iš Europos, Amerikos, net Japonijos renkasi piligrimines keliones. Prancūzijoje prasidedantis „Šv. Jokūbo kelias“ tęsiasi 800 km ir yra vienintelis piligrimų kelias, įtrauktas į UNESCO žmonijos kultūros paveldą.
Legenda apie šv. Jokūbą
A. Varnas priminė legendą apie apaštalą Jokūbą: po Kristaus nukryžiavimo apaštalai pasaulį padalijo į 11 dalių ir burtu keliu jas pasidalino. Apaštalui Jokūbui atiteko Iberijos pusiasalis, kuriame jis skleidė tikėjimo žodį, steigė bažnyčias, tačiau grįžusį į Izraelį kitatikiai jį nužudė. Apaštalo Jokūbo pasekėjai pavogė jo kūną ir parplukdę palaidojo kalvos papėdėje. Buvo tikima, kad apaštalas turi likti ten, kur skleidė tikėjimo žodį. Vėliau čia buvo pastatyta šv. Jokūbo bažnyčia, netrukus iškilo miestas Santjago de Kompostela (ispaniškai Santiago reiškia šv. Jobūbas, o „compost terra“ – kapines, – aut. pastaba). Jau viduramžiais žmonės traukė į Santjagą – pirmieji apaštalo Jokūbo kelio piligrimai aprašyti jau 10 amžiaus metraščiuose.
Populiariausi keliai
Piligrimai į Santjagą yra numynę daug takų, tačiau populiariausi yra 4 maršrutai: prancūziškasis, šiaurinis, portugališkas ir sunkiausiai įveikiamas – sidabrinis, prasidedantis Sevilijoje. Kai kurie piligrimai, įveikę ilgą (800 km) šv. Jokūbo kelią, ryžtasi nueiti dar 100 km ir pasiekia nedidelį miestelį Finisterre, įsikūrusį Atlanto vandenyno pakrantėje. Ši vieta iki Kolumbui atrandant Ameriką buvo laikoma „pasaulio pabaiga“.
Piligriminėje kelionėje pasiklysti neįmanoma – kelią žymi ženklai. Sunkiausia kelio atkarpa – Pirėnų kalnai. Kelią rodo ne tik ženklai, bet ir kryžiai. Pasak A. Varno, žmonės miršta visur, ne išimtis ir kelionė. Piligrimai padeda po kelio akmenėlį prie sutiktų kryžių.
Keliaudamas A. Varnas sutiko įvairiausių tautybių žmonių: olandų, bulgarų, italų, kiniečių, vengrų, korėjiečių, japonų, kelis tautiečius, tačiau ne iš Lietuvos. Vieną tautietį – mažeikiškį Viktorą atpažino iš tautinės vėliavėlės. Žemaitis papasakojo savo gyvenimo istoriją, kupiną painių gyvenimo vingių. Gyvenimas jį atvedė į Ispaniją skinti pomidorų, tačiau paskutinius 7 metus jis tiesiog gyvena Šv. Jokūbo piligrimų kelyje.
Kita įspūdinga pažintis – 91 metų amerikietis. Kintiškis pastebi, kad vakariečiai kelionėje nemoka net vynuogių nusiskinti ar paimti ant žemės nukritusią kriaušę, o amerikiečiai kelią įveikia automobiliais…
Kelyje netrūksta albergų
Piligrimai ilsisi nakvynės namuose – alberguose. Nakvynė nėra brangi, kainuoja apie 5 eurus, tačiau čia nakvoti gali ir nesusimokėjęs. Čia kiekvienas gauna švarų gultą, valgį gaminasi virtuvėlėse, vakaroja prie vyno, klausydami vieni kitų pasakojamų istorijų, netrūksta muzikos. 10 vakaro skubama ilsėtis, o anksti ryte – vėl į kelią.
Kintiškis pastebi, kad bemaž 80 proc. sutiktųjų piligrimų į kelionę leidosi asmeninių interesų vedami, norėdami pamatyti kraštą, susipažinti su tokiais pat keliauninkais. Kelias dienas ėjęs kartu su gitaristu sužinojo, kad šis kelias jį atviliojo net iš piligrimų keliais garsios Meksikos. A. Varnas per dieną įveikdavęs apie 45 kilometrus sakė, kad psichologiškai kelyje nepavargo, nes kelias buvo jo tikslas, tačiau patyrė, kad kelionėje labai svarbi patogi avalynė. Trisdešimtą kelionės dieną jam teko ilgiau pailsėti, ieškoti ledo ir medikamentų pavargusioms kojoms.
Keliautojas rodė ir nuotraukų. Kelios jų fotografuotos Santjago katedroje, kurios skliautuose pakabinti įspūdingi smilkintuvai. Vienuolių už ilgų juostų tampomi smilkintuvai prazvimbia dideliu greičiu pro besistebinčių piligrimų galvas. Įdomu ir tai, kad mišias aukoja visi tą dieną esantys katedroje dvasininkai, nepriklausomai, kokia kalba jie kalba, iš kur yra atvykę.
Geriausias laikas buvo kelyje
Pasiekęs kelionės tikslą kintiškis A. Varnas suprato, kad geriausias laikas buvo kelyje. 2013 metų spalio 5 dienos Santjago miesto laikraščiuose perskaitė, kad į miestą atėjo 200 tūkstančių piligrimų.
Grįžęs iš kelionės linkėjo kiekvienam tai patirti. Ramino, kad baimintis didelių išlaidų tikrai nereikėtų, per dieną išleisdavęs 10-15 eurų, kartu su išlaidomis skrydžiams ir kelionei skirtais pirkiniais išleido tiek, kiek būtų kainavusi viena jachtos burė. Beje, jei keliauti planuojama pėsčiomis, fizinė sveikata tiesiog būtina.
Pasak A. Varno, jam kelionė buvusi ne tiek religijos, kiek pasaulio ir savęs pažinimas. Ir dar pastebėjo, kad net piligriminėje kelionėje netrūko biurokratizmo.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nauji ribojimai dėl plintančio COVID-19. Suvaržymų bus didelių

Rugpjūčio 4 d. posėdžiavusi Vyriausybė apsisprendė griežtinti reikalavimus, susijusius su vėl sparčiai plintančiu COVID-19. Vieni reikalavimai jau įsigalios kitą savaitę, kiti suplanuoti nuo rugsėjo 13 d. Duota laiko apsispręsti prieš skiepus nusiteikusiems ar skiepijimąsi atidėliojantiems gyventojams.   Trečiadienį Vyriausybė sutarė dėl galimybių paso prievolės norint naudotis įvairiomis veiklomis, o šį sprendimą priims kitą savaitę. Be galimybių paso netrukus nebus galima naudotis veiklomis ar paslaugomis uždarose erdvėse, išskyrus numatytas išimtis: nebūtų galimybės eiti į teatrą, į kino teatrą, netrukus be galimybių

Šilutės ligoninėje draudžiamas pacientų lankymas

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Šilutės rajone bei siekiant išvengti naujų COVID-19 ligos užsikrėtimo atvejų, nuo rugpjūčio 4 d. Šilutės ligoninėje draudžiama lankyti pacientus.   Pacientų lankymas draudžiamas, išskyrus gydančio gydytojo leidimu terminalės sveikatos būklės pacientų (kraštutinai sunkios) ir pacientų iki 14 metų lankymą. Rugpjūčio 3 d. duomenimis, per parą Šilutės rajone užregistruoti 7 nauji COVID-19 ligos atvejai. Iš viso šiuo metu rajone serga 58 asmenys.  Daugiau apie epidemiologinę situaciją šalyje: https://koronastop.lrv.lt/lt/statistika-lietuvoje Šilutės ligoninės inf.

Lietuviai per metus išgeria milijonus butelių giros

Lietuvių taip mėgstamą girą galima pavadinti vienu seniausių bei brandžiausias tradicijas turinčių nacionalinių gėrimų. Savo populiarumo gira neprarado iki šiol – vien pernai lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ iš viso pardavė virš 4 milijonų pastarosios butelių bei skardinių. Sustatę juos šalia vienas kito, turėtume atstumą nuo Vilniaus iki Klaipėdos… Geriausia – natūralus saldumas Tiems, kurie rūpinasi savo mityba ir nori šiuo gėrimu vasara gaivintis kuo dažniau, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė primena apie giros naudą organizmui. Ją užtikrinti, pasak

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Taip pat skaitykite