Pernai Pagėgių krašte padaugėjo tik ištuokų

Palyginus su 2013 metais, pernai Pagėgių civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota mažiau naujagimių, mirčių, santuokų, padaugėjo tik ištuokų. 2013-2014 m. didžiausi įregistruotų mirčių skaičiai.

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Elena Komskienė „Pamariui“ pateikė duomenų, iš kurių matyti, kad pastaruosius dvejus metus šiame krašte daugiausia būta mirčių: pernai – 130, 2013 m. – 137. Mažėja gimstamumas: pernai įregistruota 114 naujagimių, 2013 m. – 129. Mažėja ir santuokų: pernai jų buvo 62, 2013 m. – 68. Praėjusiais metais 11 pagėgiškių išduotos pažymos santuokai su kitos valstybės piliečiu, 2013 m. tokių pažymų buvo 13. Pagėgių krašte nedaug ištuokų: pernai jų buvo 13, 2013 m. – 11. Esama pageidavusių pakeisti vardą, pavardę, tautybę.
Pernai gimė 57 mergytės ir tiek pat berniukų, ankstesniais metais mergaičių būdavo daugiau negu berniukų. Tačiau pernai 42 naujagimiai iš 57 gimė užsienyje ir tebuvo įtraukti į apyskaitą Pagėgiuose. Dar 41 naujagimiui pripažinta tėvystė, tai reiškia, kad naujagimio tėvai nėra įregistravę santuokos. 12 naujagimių neturi tėvo, 2013 m. tokių naujagimių buvo tik 4. Tris berniukams suteiktas Dominyko vardas, keturioms mergaitėms – Austėjos, trims – Kamilės.
Populiarūs buvo Mato, Kristupo, Kajaus, Nojaus, Danieliaus, Emilio, Lėjos, Ugnės, Liepos, Gabijos vardai. Reti vardai: Aisva, Džiugilė, Lukrecija, Fadel, Eldaras, Emir.
Mirtys kirto vyrus
Pernai mirė 130 gyventojų, 2013 m. – 137. Pernai netekta 48 moterų ir 72 vyrų. Vilkyškių seniūnija neteko 22 gyventojų, Lumpėnų – 11, Natkiškių – 7, Stoniškių – 9. Pagėgių seniūnijoje įregistruota 81 mirtis. Širdies ir kraujagyslių ligos buvo 66 asmenų mirties priežastimi, 2013 m. šis skaičius siekė 83. Tačiau padaugėjo mirčių dėl onkologinių ligų: pernai buvo 29, 2013 m – 25. 9 asmenų mirtį lėmė plaučių ligos tuberkuliozė, keturi buvo patyrę traumų ir kūno sužalojimų, 6 iš gyvenimo pasitraukė savo noru, 1 paskendo, 1 užduso, 2 apsinuodijo, 1 mirtį lėmė išsekimas.

„Pamario“ inf.

Hits: 10

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite