Penktuoju garbės piliečiu tapo beveik 60 metų Šilutėje gyvenantis šiaulietis

Kovo 11-osios minėjimo išvakarėse Šilutėje, Hugo Šojaus dvaro komplekso reprezentacinėje salėje, Šilutės garbės piliečio vardas už profesinę ir visuomeninę veiklą bei ypatingus nuopelnus Šilutės miestui suteiktas Algirdui Juozui Červinskui.

Garbės piliečio regalijas Algirdui Červinskui įteikė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Garbės piliečio regalijas Algirdui Červinskui įteikė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Vasario 18 dieną Šilutės rajono taryba, atsižvelgdama į Šilutės kraštotyros draugijos raštą ir prie jo pateiktą medžiagą, nusprendė suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Algirdui Juozui Červinskui už profesinę ir visuomeninę veiklą, ypatingus nuopelnus Šilutės miestui. A. J. Červinskas yra žinomas Savivaldybėje ir Lietuvoje kaip aistringas filatelistas (Lietuvos filatelistų sąjungos narys), kraštotyrininkas (ilgametis Lietuvos kraštotyros draugijos narys, vienas iš Šilutės kraštotyros draugijos įkūrimo iniciatorių ir aktyviausių jos narių); 1973 m., dirbdamas mokytoju, įkūrė Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Šilutės pirmoji gimnazija) kraštotyros muziejų, buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, 1992-1999 m. – Lietuvos Sąjūdžio Šilutės rajono tarybos pirmininku, 1990-1995 metais buvo Šilutės rajono Tarybos nariu. Auklėtinio Aurelijaus Naruševičiaus sudarytoje knygoje „Mokytojas Algirdas“ gausu faktų, liudijančių, kad Algirdo Červinsko, kaip žmogaus ir mokytojo, pavyzdys buvo lemtingas daugeliui jo mokinių ir auklėtinių. Šilutės kraštotyros draugijos siūlymą palaikė Šilutės pirmoji gimnazija, kurioje A. Červinskas mokytojavo, Šilutės Hugo Šojaus muziejus ir per 100 už tai pasirašiusių asmenų.

Veikla

Algirdas Červinskas gimė 1925 metų rugpjūčio 9 dieną Šiauliuose. Baigęs Šiaulių berniukų gimnaziją įstojo į generolo Povilo Plechavičiaus organizuotą karo mokyklą ir tapo Tėvynės apsaugos rinktinės nariu. 1945 metų gegužės 9 dieną pateko į nelaisvę ir iki 1947 metų gyveno tremtyje Uchtoje (Rusijos Federacijos Komijos autonominėje srityje). Grįžęs į Lietuvą kurį laiką dirbo Pakruojyje, o nuo 1957 metų Šilutės rajono mokyklose dėstė istoriją ir fizinį lavinimą. 1970 metais baigęs Vilniaus pedagoginį institutą nuo 1971 iki 1990 metų dirbo Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje, vėliau tapusioje Šilutės pirmąja gimnazija.

Apdovanojimai, sveikinimai

„Šis apdovanojimas suteikiamas tiktai tiems, kurie ypač nusipelnę mūsų kraštui. Toks yra mano kolega, nes mes abu istorikai, Algirdas. Jis dirbo labai plačiai, buvo ne vien mokytojas – ir kraštotyrininkas, ir muziejininkas, ir politikas – Sąjūdžio, tarybos narys. Tai žmogus, kuris suvokė gyvenimo realybę, jo esmę įvairiose srityse“, – prieš įteikdamas penktojo Šilutės miesto garbės piliečio regalijas Algirdui Červinskui kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.
Lietuvos Respublikos Seimo valdybos apdovanojimą, pasirašytą LR Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės, įteikė Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis. Pasako jo, LR Seimo valdybos sprendimu per metus teikiama tik 30 tokių apdovanojimų. Pirmoji mūsų rajone jį gavo ilgametė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė. Algirdas Červinskas tapo antruoju šio garbingo apdovanojimo laureatu. Jam šis apdovanojimas įteiktas už nuopelnus Lietuvos kultūrai, Lietuvos vardo garsinimą, už indėlį kuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, veiklą visuomenės gerovei, nuveiktus prasmingus darbus kraštotyros, muziejininkystės ir pedagogikos srityse, įgyvendinant reikšmingas iniciatyvas ir atveriant naujas erdves.
„Mieli šilutiškiai, nedažnai paskutiniu metu man tenka susitikti su tokia garbingų žmonių mase, kurie daugiau ar mažiau pažįsta mane. Teisingai čia sakė, iš gimimo aš esu šiaulietis, bet jau beveik 60 metų gyvenu čia. Ir noriu pasakyti, kad visa savo esme stengiausi, kad šis kraštas ir mano dėka kažkiek gražėtų, tobulėtų. Malonu, kad tų žmonių tarpe yra ir nemažai buvusių mano mokinių ir auklėtinių. Man teko garbė su Sąjūdžiu pradėti darbą Nepriklausomos Lietuvos Šilutės taryboje. Tai buvo sunkus laikotarpis. Manau, vyresnieji prisimena, koks buvo tada užsidegimas, kokie mes buvome šio krašto patriotai, mūsų Lietuvos patriotai. Ne veltui ir šį vakarą pradėjome himnu. Didžiuojamės, kad esame sudėtinė šios žemės dalis ir aš stengsiuosi kažką dar naudingo nuveikti. Noriu, kad Šilutė skambėtų didžiąja raide mūsų gražioje, nepaprastai brangioje Lietuvoje, už kurią ir man teko kažkiek pakovoti. Ačiū Jums už dėmesį, ačiū pirmoje eilėje Kraštotyros draugijai, kuri ir tapo šio susitikimo kaltininke. Dėkoju Šilutės valdžiai ir, žinoma, savo artimiesiems, kurie man padėjo. Dėkoju ir savo auklėtiniams, ir mokiniams, kurių dalis taip pat daug dirba šio miesto, šio krašto gerovei. Ačiū Jums už man pareikštą pagarbą. Lenkiu galvą“, – susijaudinęs kalbėjo Algirdas Červinskas.

Šilutės miesto garbės piliečio ženklas.

Šilutės miesto garbės piliečio ženklas.

Vėliau jis pasirašė Šilutės garbės knygoje, o sveikinimai skambėjo toliau. Per tiek darbo metų susikaupęs nemažas gerbiančių ir mylinčių A. Červinską žmonių būrys ėjo prie mikrofono, kalbėjo gražius žodžius, dainavo. Ne vienas minėjo jo pomėgius – žvejybą ir filateliją. Beje, vakaro metu užsiminta, kad dėl pomėgio žvejoti Algirdas Červinskas ir Šilutę pasirinkęs.

Vaidotas VILKAS

Susirinkusieji pasveikinti penktojo Šilutės miesto garbės piliečio vos tilpo Hugo Šojaus dvaro komplekso reprezentacinėje salėje.

Susirinkusieji pasveikinti penktojo Šilutės miesto garbės piliečio vos tilpo Hugo Šojaus dvaro komplekso reprezentacinėje salėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip atrasti kokybišką sausą maistą šunims?

Šiuolaikinėje rinkoje gausu įvairių rūšių sauso šunų maisto. Tai sudaro pagrindą dvejoti, kaip rasti tą tinkamą. Tiesa, yra šeimininkų, kurie sauso maisto net neduoda savo augintiniams, tačiau anot specialistų, šuo turi gauti bent šiek tiek sauso maisto davinio. Kas tinka vienam, nereiškia, kad tiks kitam Reikia pripažinti faktą, kad šunys, kaip ir  žmonės yra skirtingi, todėl renkantis maistą, kiekvienas turi savo savitą skonį. Sausas maistas mylimiems šunims gali būti pagamintas iš įvairių maisto produktų: nuo elnienos iki daržovių, todėl atrasti

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Tai nurodyta Aplinkos ministerijos darbo grupės dėl organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai pateiktoje ataskaitoje. Joje taip pat pažymėta galimybė tokius pastatus statyti aukštesnius, nei kad dabar numato teisės aktai. Balandžio mėnesį suformuotos darbo grupės ataskaitoje pateiktas veiksmų planas tikslui pasiekti – statyti statinius iš atsinaujinančių išteklių (organinių, medinių) konstrukcijų, kurios sudarytų 50 proc. statybinių medžiagų. Nors šiuo

Lietuvos paštas planuoja dvigubai išplėsti paštomatų tinklą

Lietuvos paštas paskelbė viešąjį konkursą, kuriuo planuoja įsigyti iki 280 naujų paštomatų. Įgyvendinant paštomatų plėtrą, ateinančiais metais bus įrengta 80 naujų LP EXPRESS paštomatų, o likusią įrangą planuojama įsigyti iki 2025 metų. „Jau kelis metus stebime tendenciją, kai siunčiamų daiktų kiekis auga, o laiškų – mažėja. Pandemijos laikotarpiu visuomenės apsipirkimo bei siuntimo įpročiai dar sparčiau keitėsi – stipriai augo siuntų segmentas. Klientai ypač pamėgo paštomatus kaip greitą, patogų ir aplinkai draugiškesnį siuntimo būdą. Prognozuojame, kad tokie siuntimo įpročiai išliks ir

Ligonių kasos vaiko sveikatos pažymėjimais ragina pasirūpinti iš anksto

Nors iki naujų mokslo metų pradžios dar geras mėnuo, ligonių kasos jau dabar primena tėvams apie būtinybę atlikti profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. Vizito pas šeimos gydytojus raginama neatidėlioti, nes rudenį prie medikų kabinetų gali nutįsti pasitikrinti atėjusiųjų eilės. Kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės – jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos

Taip pat skaitykite