Penktuoju garbės piliečiu tapo beveik 60 metų Šilutėje gyvenantis šiaulietis

Kovo 11-osios minėjimo išvakarėse Šilutėje, Hugo Šojaus dvaro komplekso reprezentacinėje salėje, Šilutės garbės piliečio vardas už profesinę ir visuomeninę veiklą bei ypatingus nuopelnus Šilutės miestui suteiktas Algirdui Juozui Červinskui.

Garbės piliečio regalijas Algirdui Červinskui įteikė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Garbės piliečio regalijas Algirdui Červinskui įteikė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Vasario 18 dieną Šilutės rajono taryba, atsižvelgdama į Šilutės kraštotyros draugijos raštą ir prie jo pateiktą medžiagą, nusprendė suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Algirdui Juozui Červinskui už profesinę ir visuomeninę veiklą, ypatingus nuopelnus Šilutės miestui. A. J. Červinskas yra žinomas Savivaldybėje ir Lietuvoje kaip aistringas filatelistas (Lietuvos filatelistų sąjungos narys), kraštotyrininkas (ilgametis Lietuvos kraštotyros draugijos narys, vienas iš Šilutės kraštotyros draugijos įkūrimo iniciatorių ir aktyviausių jos narių); 1973 m., dirbdamas mokytoju, įkūrė Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Šilutės pirmoji gimnazija) kraštotyros muziejų, buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, 1992-1999 m. – Lietuvos Sąjūdžio Šilutės rajono tarybos pirmininku, 1990-1995 metais buvo Šilutės rajono Tarybos nariu. Auklėtinio Aurelijaus Naruševičiaus sudarytoje knygoje „Mokytojas Algirdas“ gausu faktų, liudijančių, kad Algirdo Červinsko, kaip žmogaus ir mokytojo, pavyzdys buvo lemtingas daugeliui jo mokinių ir auklėtinių. Šilutės kraštotyros draugijos siūlymą palaikė Šilutės pirmoji gimnazija, kurioje A. Červinskas mokytojavo, Šilutės Hugo Šojaus muziejus ir per 100 už tai pasirašiusių asmenų.

Veikla

Algirdas Červinskas gimė 1925 metų rugpjūčio 9 dieną Šiauliuose. Baigęs Šiaulių berniukų gimnaziją įstojo į generolo Povilo Plechavičiaus organizuotą karo mokyklą ir tapo Tėvynės apsaugos rinktinės nariu. 1945 metų gegužės 9 dieną pateko į nelaisvę ir iki 1947 metų gyveno tremtyje Uchtoje (Rusijos Federacijos Komijos autonominėje srityje). Grįžęs į Lietuvą kurį laiką dirbo Pakruojyje, o nuo 1957 metų Šilutės rajono mokyklose dėstė istoriją ir fizinį lavinimą. 1970 metais baigęs Vilniaus pedagoginį institutą nuo 1971 iki 1990 metų dirbo Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje, vėliau tapusioje Šilutės pirmąja gimnazija.

Apdovanojimai, sveikinimai

„Šis apdovanojimas suteikiamas tiktai tiems, kurie ypač nusipelnę mūsų kraštui. Toks yra mano kolega, nes mes abu istorikai, Algirdas. Jis dirbo labai plačiai, buvo ne vien mokytojas – ir kraštotyrininkas, ir muziejininkas, ir politikas – Sąjūdžio, tarybos narys. Tai žmogus, kuris suvokė gyvenimo realybę, jo esmę įvairiose srityse“, – prieš įteikdamas penktojo Šilutės miesto garbės piliečio regalijas Algirdui Červinskui kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.
Lietuvos Respublikos Seimo valdybos apdovanojimą, pasirašytą LR Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės, įteikė Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis. Pasako jo, LR Seimo valdybos sprendimu per metus teikiama tik 30 tokių apdovanojimų. Pirmoji mūsų rajone jį gavo ilgametė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė. Algirdas Červinskas tapo antruoju šio garbingo apdovanojimo laureatu. Jam šis apdovanojimas įteiktas už nuopelnus Lietuvos kultūrai, Lietuvos vardo garsinimą, už indėlį kuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, veiklą visuomenės gerovei, nuveiktus prasmingus darbus kraštotyros, muziejininkystės ir pedagogikos srityse, įgyvendinant reikšmingas iniciatyvas ir atveriant naujas erdves.
„Mieli šilutiškiai, nedažnai paskutiniu metu man tenka susitikti su tokia garbingų žmonių mase, kurie daugiau ar mažiau pažįsta mane. Teisingai čia sakė, iš gimimo aš esu šiaulietis, bet jau beveik 60 metų gyvenu čia. Ir noriu pasakyti, kad visa savo esme stengiausi, kad šis kraštas ir mano dėka kažkiek gražėtų, tobulėtų. Malonu, kad tų žmonių tarpe yra ir nemažai buvusių mano mokinių ir auklėtinių. Man teko garbė su Sąjūdžiu pradėti darbą Nepriklausomos Lietuvos Šilutės taryboje. Tai buvo sunkus laikotarpis. Manau, vyresnieji prisimena, koks buvo tada užsidegimas, kokie mes buvome šio krašto patriotai, mūsų Lietuvos patriotai. Ne veltui ir šį vakarą pradėjome himnu. Didžiuojamės, kad esame sudėtinė šios žemės dalis ir aš stengsiuosi kažką dar naudingo nuveikti. Noriu, kad Šilutė skambėtų didžiąja raide mūsų gražioje, nepaprastai brangioje Lietuvoje, už kurią ir man teko kažkiek pakovoti. Ačiū Jums už dėmesį, ačiū pirmoje eilėje Kraštotyros draugijai, kuri ir tapo šio susitikimo kaltininke. Dėkoju Šilutės valdžiai ir, žinoma, savo artimiesiems, kurie man padėjo. Dėkoju ir savo auklėtiniams, ir mokiniams, kurių dalis taip pat daug dirba šio miesto, šio krašto gerovei. Ačiū Jums už man pareikštą pagarbą. Lenkiu galvą“, – susijaudinęs kalbėjo Algirdas Červinskas.

Šilutės miesto garbės piliečio ženklas.

Šilutės miesto garbės piliečio ženklas.

Vėliau jis pasirašė Šilutės garbės knygoje, o sveikinimai skambėjo toliau. Per tiek darbo metų susikaupęs nemažas gerbiančių ir mylinčių A. Červinską žmonių būrys ėjo prie mikrofono, kalbėjo gražius žodžius, dainavo. Ne vienas minėjo jo pomėgius – žvejybą ir filateliją. Beje, vakaro metu užsiminta, kad dėl pomėgio žvejoti Algirdas Červinskas ir Šilutę pasirinkęs.

Vaidotas VILKAS

Susirinkusieji pasveikinti penktojo Šilutės miesto garbės piliečio vos tilpo Hugo Šojaus dvaro komplekso reprezentacinėje salėje.

Susirinkusieji pasveikinti penktojo Šilutės miesto garbės piliečio vos tilpo Hugo Šojaus dvaro komplekso reprezentacinėje salėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite