Penktuoju garbės piliečiu tapo beveik 60 metų Šilutėje gyvenantis šiaulietis

Kovo 11-osios minėjimo išvakarėse Šilutėje, Hugo Šojaus dvaro komplekso reprezentacinėje salėje, Šilutės garbės piliečio vardas už profesinę ir visuomeninę veiklą bei ypatingus nuopelnus Šilutės miestui suteiktas Algirdui Juozui Červinskui.

Garbės piliečio regalijas Algirdui Červinskui įteikė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Garbės piliečio regalijas Algirdui Červinskui įteikė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Vasario 18 dieną Šilutės rajono taryba, atsižvelgdama į Šilutės kraštotyros draugijos raštą ir prie jo pateiktą medžiagą, nusprendė suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Algirdui Juozui Červinskui už profesinę ir visuomeninę veiklą, ypatingus nuopelnus Šilutės miestui. A. J. Červinskas yra žinomas Savivaldybėje ir Lietuvoje kaip aistringas filatelistas (Lietuvos filatelistų sąjungos narys), kraštotyrininkas (ilgametis Lietuvos kraštotyros draugijos narys, vienas iš Šilutės kraštotyros draugijos įkūrimo iniciatorių ir aktyviausių jos narių); 1973 m., dirbdamas mokytoju, įkūrė Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Šilutės pirmoji gimnazija) kraštotyros muziejų, buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, 1992-1999 m. – Lietuvos Sąjūdžio Šilutės rajono tarybos pirmininku, 1990-1995 metais buvo Šilutės rajono Tarybos nariu. Auklėtinio Aurelijaus Naruševičiaus sudarytoje knygoje „Mokytojas Algirdas“ gausu faktų, liudijančių, kad Algirdo Červinsko, kaip žmogaus ir mokytojo, pavyzdys buvo lemtingas daugeliui jo mokinių ir auklėtinių. Šilutės kraštotyros draugijos siūlymą palaikė Šilutės pirmoji gimnazija, kurioje A. Červinskas mokytojavo, Šilutės Hugo Šojaus muziejus ir per 100 už tai pasirašiusių asmenų.

Veikla

Algirdas Červinskas gimė 1925 metų rugpjūčio 9 dieną Šiauliuose. Baigęs Šiaulių berniukų gimnaziją įstojo į generolo Povilo Plechavičiaus organizuotą karo mokyklą ir tapo Tėvynės apsaugos rinktinės nariu. 1945 metų gegužės 9 dieną pateko į nelaisvę ir iki 1947 metų gyveno tremtyje Uchtoje (Rusijos Federacijos Komijos autonominėje srityje). Grįžęs į Lietuvą kurį laiką dirbo Pakruojyje, o nuo 1957 metų Šilutės rajono mokyklose dėstė istoriją ir fizinį lavinimą. 1970 metais baigęs Vilniaus pedagoginį institutą nuo 1971 iki 1990 metų dirbo Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje, vėliau tapusioje Šilutės pirmąja gimnazija.

Apdovanojimai, sveikinimai

„Šis apdovanojimas suteikiamas tiktai tiems, kurie ypač nusipelnę mūsų kraštui. Toks yra mano kolega, nes mes abu istorikai, Algirdas. Jis dirbo labai plačiai, buvo ne vien mokytojas – ir kraštotyrininkas, ir muziejininkas, ir politikas – Sąjūdžio, tarybos narys. Tai žmogus, kuris suvokė gyvenimo realybę, jo esmę įvairiose srityse“, – prieš įteikdamas penktojo Šilutės miesto garbės piliečio regalijas Algirdui Červinskui kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.
Lietuvos Respublikos Seimo valdybos apdovanojimą, pasirašytą LR Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės, įteikė Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis. Pasako jo, LR Seimo valdybos sprendimu per metus teikiama tik 30 tokių apdovanojimų. Pirmoji mūsų rajone jį gavo ilgametė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė. Algirdas Červinskas tapo antruoju šio garbingo apdovanojimo laureatu. Jam šis apdovanojimas įteiktas už nuopelnus Lietuvos kultūrai, Lietuvos vardo garsinimą, už indėlį kuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, veiklą visuomenės gerovei, nuveiktus prasmingus darbus kraštotyros, muziejininkystės ir pedagogikos srityse, įgyvendinant reikšmingas iniciatyvas ir atveriant naujas erdves.
„Mieli šilutiškiai, nedažnai paskutiniu metu man tenka susitikti su tokia garbingų žmonių mase, kurie daugiau ar mažiau pažįsta mane. Teisingai čia sakė, iš gimimo aš esu šiaulietis, bet jau beveik 60 metų gyvenu čia. Ir noriu pasakyti, kad visa savo esme stengiausi, kad šis kraštas ir mano dėka kažkiek gražėtų, tobulėtų. Malonu, kad tų žmonių tarpe yra ir nemažai buvusių mano mokinių ir auklėtinių. Man teko garbė su Sąjūdžiu pradėti darbą Nepriklausomos Lietuvos Šilutės taryboje. Tai buvo sunkus laikotarpis. Manau, vyresnieji prisimena, koks buvo tada užsidegimas, kokie mes buvome šio krašto patriotai, mūsų Lietuvos patriotai. Ne veltui ir šį vakarą pradėjome himnu. Didžiuojamės, kad esame sudėtinė šios žemės dalis ir aš stengsiuosi kažką dar naudingo nuveikti. Noriu, kad Šilutė skambėtų didžiąja raide mūsų gražioje, nepaprastai brangioje Lietuvoje, už kurią ir man teko kažkiek pakovoti. Ačiū Jums už dėmesį, ačiū pirmoje eilėje Kraštotyros draugijai, kuri ir tapo šio susitikimo kaltininke. Dėkoju Šilutės valdžiai ir, žinoma, savo artimiesiems, kurie man padėjo. Dėkoju ir savo auklėtiniams, ir mokiniams, kurių dalis taip pat daug dirba šio miesto, šio krašto gerovei. Ačiū Jums už man pareikštą pagarbą. Lenkiu galvą“, – susijaudinęs kalbėjo Algirdas Červinskas.

Šilutės miesto garbės piliečio ženklas.

Šilutės miesto garbės piliečio ženklas.

Vėliau jis pasirašė Šilutės garbės knygoje, o sveikinimai skambėjo toliau. Per tiek darbo metų susikaupęs nemažas gerbiančių ir mylinčių A. Červinską žmonių būrys ėjo prie mikrofono, kalbėjo gražius žodžius, dainavo. Ne vienas minėjo jo pomėgius – žvejybą ir filateliją. Beje, vakaro metu užsiminta, kad dėl pomėgio žvejoti Algirdas Červinskas ir Šilutę pasirinkęs.

Vaidotas VILKAS

Susirinkusieji pasveikinti penktojo Šilutės miesto garbės piliečio vos tilpo Hugo Šojaus dvaro komplekso reprezentacinėje salėje.

Susirinkusieji pasveikinti penktojo Šilutės miesto garbės piliečio vos tilpo Hugo Šojaus dvaro komplekso reprezentacinėje salėje.

Hits: 23

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite