Pedagogai senjorai ir padėkojo, ir patarė

Rugsėjo 1-ąją į Šilutę atvykęs Seimo narys Artūras Skardžius Mokslo ir žinių dienos proga pasveikino Vydūno gimazijos ir Šilutės r. vaikų meno mokyklos bendruomenes, pagerbė pedagogus senjorus, susitikime su Šilutės ligoninės vadovais domėjosi planuojama ligoninių tinklo pertvarka ir šios ligoninės ateitimi.

Vydūno gimnazijos direktorė Marina Stirbienė pasidžiaugė, kad gimnazistų padaugėjo, šiemet jų sulaukta 446.

Vydūno gimnazijoje
Gavęs kvietimą, Seimo narys Artūras Skardžius rugsėjo 1-ąją vėl apsilankė Šilutės Vydūno gimnazijoje – šįkart Mokslo ir žinių dienos šventėje, kuri prasidėjo Lietuvos himnu. Gimnazijos direktorė Marina Stirbienė pasidžiaugė, kad pernai buvo 444 gimnazistai, šį rudenį susirinko 446. Šventės proga gimnazijos bendruomenę pasveikino A. Skardžius, rajono mero pavaduotojas Algirdas Balčytis ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.
Vydūno gimnazija garsėja netradicinėmis šventėmis: šįkart ją jaunimas pradėjo vaidinimu, buvo pristatyti visi abiturientai, grupėmis – dalykų mokytojai, gimnazijos vadovai, visi kiti čia rūpestingai dirbantys žmonės. Iš kartais salėje pasigirdusių gausių plojimų buvo galima nuspėti – turi gimnazistai numylėtinių mokytojų, kuriuos pasveikino ovacijomis.
Pagerbė pedagogus senjorus
Švietimo pagalbos tarnyboje, kuriai vadovauja Judita Blinkevičienė, jau vienuoliktą rugsėjo 1-ąją sukviečiami ir pagerbiami pedagogai senjorai. Ir šįkart prie staliukų su vaišėmis sėdėjo gausus būrys senjorų, juos pasveikino A. Skardžius ir A. Balčytis, vėliau su tortu atvyko Tarybos narė pedagogė Sandra Tamašauskienė, apsilankė būrys mokinukų su mokytojomis iš Žibų pradinės mokyklos.

Tai – tik dalis Vydūno gimnazijos abiturientų…

Anot J. Blinkevičienės, šios rugsėjo 1-osios susitikimo tema buvo obuolys: jo gydomosios savybės, kepiniai su obuoliais (jų buvo gausu ant staliukų), obuolys mitologijoje, tautosakoje.
A. Skardžiaus ir A. Balčyčio sveikinimas netrukus peraugo į politikų ir senjorų diskusiją – politikai norėjo išgirsti pastabų, siūlymų bei patarimų. Pedagogė Dalia Žibaitienė pastebėjo: „O man norisi pasakyti ačiū, kad dirbate, stengiatės. Žinome tai, nes vien negatyvas, vien kritika…“
Kiti senjorai irgi pasidžiaugė, kad sutvarkytas H. Šojaus dvaras, daug padaryta Šilutės Naujakurių ir Darbininkų kvartaluose, naujas pėsčiųjų ir dviratininkų takas iš Šilutės į Pagrynius, smagu pasivaikčioti pėsčiųjų taku palei Šyšą, čia dalis tako skirta dviratininkams, bet tokio tako labai reikėtų į Traksėdžius, į Grabupius. Užtat Vilų gatvėje yra apsileidusių namų savininkų, to nesupranta atvykę turistai, būtina išasfaltuoti duobėtas gatves ir t. t. Senjorai nesužavėti apleista autobusų stotimi. Gal vertėtų ir autobusų parkui surasti kitą vietą? Turistų sulaukiama, o į Rusnę nėra dviračių tako.
Seimo narys klausė senjorų nuomonės apie naują socialinį modelį, kad lengviau būtų atleisti iš darbo, kad teisingiau būtų atlyginama už darbą, kad garbaus amžiaus asmenys užleistų darbo vietas jauniems specialistams. Viena senjorė išsyk pasakė, kad jaunimas daugiau ir geriau dirbtų už ypač garbaus amžiaus asmenis, tačiau svarbu pasirūpinti ir oria senatve, didesnėmis pensijomis.
Pastebėta, kad jaunimą iš Lietuvos vertina užsienyje, o gimtinėje neretai bijoma priimti į darbą jaunus ir protingus. A. Skardžius sutiko, tačiau priminė, kad pensijas galima didinti tik tam turint lėšų, o verslas iš Lietuvos perkeliamas į užsienį, tebėra didelė emigracija, tad pajamų į biudžetą mažėja – sprendimų reikia, o kokių?
Anatolijus Žibaitis patarė Seimui po apsisprendimo dėl socialinio modelio imtis emigracijos. Esą Gardamo seniūnijoje jau gal 100 tuščių namų, Gardamo bažnyčioje per metus bepakrikštija gal 40 naujagimių, Juškaičių kaime, turėjusiame gal per 23 šeimas, beveik tuščia. „Nekvalifikuoti asmenys iš Lietuvos užsienyje rado vietą, o mes nors kvalifikuotų bedarbių specialistų mastą mažinkime“, – kalbėjo A. Žibaitis, priminęs, kad socialinis modelis susijęs su kultūra, ekonomika, švietimu, finansais ir dar daug kuo. Senjorai teigė, jog padaryta klaida leidus persikelti atgautą žemę, kyla daug nesusipratimų, įdomu ir tai, kaip per trumpą nepriklausomybės laiką Lietuvoje radosi tiek milijardierių…

Nuotrauka – prisiminimui: svečiai su Šilutės pedagogais senjorais.

Kiti susitikimai
A. Skardžius vyko į Šilutės ligoninę, susitiko ir kalbėjosi su vyr. gydytoju Dariumi Steponkumi ir vyr. gydytojo pavaduotoju Vytautu Žvirbliu. Bręsta ligoninių tinklo pertvarka, tad Seimo narys domėjosi, kas laukia regioninės Šilutės ligoninės, gal kuo galėtų pagelbėti? D. Steponkus padėkojo A. Skardžiui už rūpinimąsi ir, aptarus situaciją, mielai sutiko su Seimo nario pasiūlymu susitikti su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte ir kartu pasikalbėti apie Šilutės ligoninės ateitį.

„Pamario“ inf.

Vienas komentaras

  • valentina

    Labai blogas aptarnavimas, užsisakėme keturiems žmonės keturis kepsnius, atnešė tik trims žmonėms, kai pavalgėme paprašėme sąskaitos, po kiek laiko atėjo ir pasakė ar ketvirto kepsnio nelauksite, nes jau kepa, kad jau ir noras valgyt praėjo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite