Pavasario pradžioje pabrango alkoholis ir rūkalai

„Pamario“ žiniomis, Šilutėje alkoholiu prekiauja 23 parduotuvėse ir 6 kavinėse ir baruose – iš viso 29 miesto vietose. Šiek tiek anksčiau alkoholiu prekiauta ir 5 Šilutėje esančiose degalinėse, tačiau tokia prekyba degalinėse uždrausta. 15 900 gyventojų beturinčiame Šilutės miestelyje alkoholio siūlyta net 34 vietose! Nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, kai kur ir visą parą! „Pamarys“ anksčiau buvo informavęs, kad Šilutės mieste yra 34 salės, tinkamos posėdžiams ir pasitarimams, susirinkimams, kelios iš jų tinkamos ir sporto reikmėms.


Tačiau prekybos alkoholiu ir salių paslaugos gerokai skiriasi. Ką žmogui duoda alkoholis, rodos, žinoma, o kiek naudos iš salių, sportavimo, bendravimo? Tose už biudžeto pinigus šildomose ir išlaikomose salėse žmonių kartais susirenka trumpam tik dieną, savaitgaliais jos užrakintos.
29 prekybos alkoholiu vietos ir 34 salės Šilutėje, kur belikę 15,9 tūkst. gyventojų.
Vadinasi, vienai prekybos alkoholiu vietai vidutiniškai tenka 560 šilutiškių, įskaičiuojant naujagimius, vaikus, mokinius, jaunimą, darbingo amžiaus gyventojus bei senelius. Ar kas keisis?
Pavasario pranašas
Nuo šio mėnesio, t. y. kovo pradžios stipraus alkoholio akcizas padidintas 23 proc., vyno ir alaus – iki 112 proc. Kai kurių gėrimų butelis pabrangs euru. Dėl akcizų didinimo per metus planuojama gauti apie 45 mln. eurų papildomų pajamų.
„Mes turime alkoholio vartojimą Lietuvoje sumažinti du kartus, bet kokiu atveju tiems, kurie gamina alkoholį Lietuvoje, reikia galvoti apie kitas rinkas, jeigu jie nori parduoti tiek pat, kiek šiandien pardavinėja. Jei jie buvo orientuoti į Lietuvos rinką, kito varianto nėra. Jei mes to nepadarysime, mes pragersime savo šalį“, – tokią nuomonę viešai yra pareiškęs Seimo narys Ramūnas Karbauskis.
Finansų ministerija skelbia, kad akcizų tarifas alui didės 112 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams – nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui – apie 23 proc. Vien dėl akcizų tarifų padidinimo pusė litro alaus galėtų brangti apie 14 centų, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai (iki 8,5 laipsnių stiprumo) – apie 21 centą, stipresni nei 8,5 laipsnių vynas ir kiti fermentuoti gėrimai – apie 53 centus, kiti spiritiniai gėrimai – apie 0,72 euro už pusę litro.
Nuo kovo 1 d. akcizas cigaretėms didėja apie 10,5 proc. Dėl mokestinių pakeitimų cigarečių pakelis vidutiniškai galėtų pabrangti apie 16 centų (pigiausios cigaretės – apie 12 centų). Planuojama, jog dėl padidintų akcizų tarifų tabako gaminiams šiemet į valstybės biudžetą papildomai bus surinkta apie 23 mln. eurų.
Rajone – 160 barų, parduotuvių, paviljonų?
Anot Šilutės rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vyr. specialistės Irmos Augutienės, Šilutės rajone dabar galbūt veikia 160 alkoholiu prekiaujančių parduotuvių, barų, paviljonų. Savivaldybė yra išdavusi 264 licencijas, iš jų 20 yra panaikinta, nes likviduotos įmonės, 244 licencijos tebegalioja, 4 degalinės sustabdė licencijų galiojimą, kitos to nepadarė, licencijų „stalčiuose“ yra ir daugiau.
Realiai alkoholiu prekiauti galėtų 160 licencijas turinčių verslininkų. Ar tiek prekiauja, nežinoma. Licencija prekiauti alkoholiu kainuoja 490 eurų, ji yra neterminuota – gavai ir prekiauji metų metus, gali ir neprekiauti, tačiau ją tebeturi, jeigu įmonė ar bendrovė nelikviduota. Registrų centre tokios informacijos nėra, tad Savivaldybė licencijos ir nenaikina.
Savivaldybės taryba, gavusi objektyvios informacijos iš policijos, gyventojų, gali svarstyti prekybos alkoholiu ribojimus, tačiau tik leistinose ribose. Savivaldybė nėra atėmusi iš verslininkų licencijos prekiauti alkoholiu už kokius nors šios veiklos pažeidimus.
I. Augutienė paminėjo Šilutėje vieną adresą, kur išties prekiaujama alkoholiu, tačiau tokiu adresu yra išduotos ir dar 4 licencijos. Išeitų, kad 4 licencijos guli stalčiuose, jos yra prilyginamos verslo nuosavybei. Pernai Savivaldybė panaikino 13 tokių licencijų, mat Registrų centras paskelbė apie likviduotas įmones.
Senutė žegnojosi…
Garbaus amžiaus močiutė žvalgėsi po ilgas vitrinas, prikrautas alkoholio butelių, kažką murmėjo pati sau, o netrukus persižegnojo. Prasilenkdami pirkėjai įtariai nužvelgdavo močiutę. Smalsu buvo išgirsti, ką ji kalba pati sau. Užkalbinta net apsidžiaugė. Pasirodo, jeigu ne šie nuodai, jos sūnus būtų gyvas – daug gėręs ir girtas paskendęs, jos dukra nebūtų prasigėrusi ir vaikų nepraradusi, anūkas neblaivus būtų avarijos nepadaręs…
O kiek girti gaisrų sukelia, kiek neblaivūs vairuotojai padaro avarijų, užmuša žmonių, sudaužo mašinų, patys užsimuša… Ji vardino savo šeimos, vaikų, giminių, pažįstamų, kaimynų bėdas, kurios susijusios su alkoholiu. „Kiek čia mūsų beliko, išmirti ir išvažinėti baigiame. Ligos irgi per tuos velnio lašus…“ – kalbėjo močiutė, su neslepiama neapykanta apžiūrinėdama ilgas vitrinas su buteliais karčiosios.
Statistika
Vasario 1 d. Lietuvoje buvo 2 842 412 gyventojų. Vien per sausį mūsų sumažėjo 6905 arba 0,24 proc. Tokio didelio gyventojų mažėjimo per mėnesį nėra buvę per pastaruosius keletą metų. Sausio 1 d. Lietuvoje buvo 2 849 317 žmonių.
Nuo 1992 m., kai Lietuvoje dar buvo 3 706 299 gyventojai, sumažėjo net 23 proc. Per 25 metus Lietuva neteko 856 982 gyventojų arba maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena Vilniuje ir Kaune kartu sudėjus. 2011-2014 m. gyventojų skaičius mažėjo lėtesniu tempu, deja, nuo 2015 m. vėl ėmė mažėti sparčiau. Pernai emigravo 51 tūkst. gyventojų, kas trečias iš jų – nuo 20 iki 29 metų amžiaus. Gyventojų mažėjimą lemia emigracija ir mirtingumas, kuris yra didesnis už gimstamumą. Pernai Lietuvoje mirė 9,6 tūkst. žmonių daugiau negu gimė.
Statistikos departamento duomenimis, iš 60 šalies savivaldybių pagal gyventojų skaičiaus mažėjimą Šilutės rajonas yra 29 vietoje – 2016 m. turėjo 41 120 gyventojų, 2015 m. – 41 814, per metus sumažėjo 694 gyventojais arba 1,66 proc. 60 savivaldybių sąrašo gale – Ignalina, Kelmė ir Pagėgiai. Paskutinėje vietoje esančioje Pagėgių savivaldybės teritorijoje gyventojų skaičius nuo 8711 sumažėjo iki 8433, tai yra per metus 278 gyventojais ir tai sudaro 3,19 proc.
Šių metų sausį Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 33 naujagimiai ir 56 mirtys, pernai sausį – 39 naujagimiai ir 46 mirtys.
Galbūt verta prisiminti Šilutėje viešėjusio ekonomisto Gitano Nausėdos apibūdinimą, kad Šilutės rajone yra didžiausia emigracija ir nedarbas, mažiausi atlyginimai ir investicijos?
Kiek įtakos tam gali turėti pabrangęs alkoholis ir cigaretės?
Širdies priešai
Daugiausia mirčių Šilutės rajone lemia širdies ir kraujotakos ligos. Taip yra ir Lietuvoje. „Nors kasdienio gyvenimo įpročiai pamažu kinta, sergamumas ir mirčių skaičius nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje nemažėja. Naujaisiais duomenis, šios ligos yra pagrindinė mirties priežastis: lietuvių mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro 58 proc. Daugiau nei trečdalį visų mirčių sukelia miokardo infarktas. Lietuvių širdies sveikatos būklei didžiausios įtakos turi mityba, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas, rūkymas).
„BENU vaistinių“ tinklo duomenimis, 90 proc. visų nuperkamų receptinių vaistų yra skirti širdies ir kraujotakos ligų gydymui: tai bene pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojams tenka eiti į vaistinę. Didžiausi širdies priešai: dažnas nerimo jausmas ir depresija; stresas; aukštas kraujo spaudimas; sėdimas darbas ir mažas fizinis aktyvumas; antsvoris arba nutukimas; nesubalansuota mityba; didelis cholesterolio kiekis; paveldimumas; alkoholis ir rūkymas“, – skaitome viename pranešime spaudai.
Junona Budzė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite