Paskutiniai gandro pavakariai Rambyne

Šv. Baltramiejaus diena mūsų tautoje minima ir kaip gandrų išskridimo diena. Po rugpjūčio 24–os gandrų lizduose nebebūna, kai kur pievose dar galima pamatyti užsilikusių gandrų pulkelį, matyt, nespėjusį susidėlioti kelionės plano…

Bendra visų Gandro pavakarių dalyvių nuotrauka.

Gandrai skris ilgai, gal net tris mėnesius, jeigu jų galutinis tikslas – Pietų Afrika. Kurie pasirinks žiemai praleisti Pietų Vokietiją ar Šiaurės Afriką, galės ilsėtis ilgiau, o tolimojoje Pietų Afrikos Respublikoje gandrai ilsėsis tik apie mėnesį, nes kovo 25 d. jie jau tvarkys savo lizdus gimtinėje.
Išskridus gandrams, baigiasi ir vasara. Dienos trumpėja greitai, saulė menkiau šildo, ilgėja šešėliai, naktys vėsios su rūkais, beveik visas derlius nuimtas. Tad neatsitiktinai rugpjūčio 24–ąją ūkininkai sukviečia šeimyną ir samdinius paskutinių pavakarių. Tądien būdavo atsiskaitoma su piemenimis ir dalimi samdinių, dori ir darbštūs pakviečiami ir kitiems metams.

„Poezijos medžiotojai“ iš Klaipėdos.

Šių metų Paskutiniai gandro pavakariai buvo skirti ne tik atsisveikinti su vasara, gandrus palydėti, bet ir paminėti Piliakalnių metus. Jau iš ankstaus ryto Rambyno regioninio parko direkcijos kieme šurmuliavo susirinkusieji į dviračių žygį. Direkcija žygiui parengė ką tik gautus naujutėlaičius dviračius ir visus privalomus priedus. Buvo, beje, ir tokių, kurie labiausiai pasitikėjo savais „žirgeliais“. Į 30 kilometrų žygį atvyko entuziastų iš Šiaulių, Tauragės, Šilutės, Pagėgių. Jauniausiai žygio dalyvei tebuvo aštuoneri. Žygiui–ekskursijai vadovavo Pagėgių turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė. Aplankyti Šereiklaukio, Opstainių, Vilkyškių piliakalniai, Šereiklaukio dvarvietė, žvalgytasi nuo apžvalgos bokštų, bendrauta su LR sieną saugančiais pasieniečiais.
Pavargę, bet linksmi keliautojai prisijungė prie lankytojų centre vykusios konferencijos „Užmirštieji skalvių piliakalniai – neužmirštas Rambynas“. Konferencijoje pranešimus skaitė Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė, Tauragės muziejaus direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kovšovas, kuris į renginį atvežė ir 3D formatu veikiančius akinius, demonstruojančius Tauragės krašto piliakalnius. Apie skalvių genties gyvenimo ženklus pietiniame Nemuno krante pranešimą pateikė Sovetsko istorijos muziejaus metodininkė Ala Čubun.
Po konferencijos renginio dalyviai išskubėjo į Rambyną. Ant kalno visus subūrė ir pakerėjo nuostabus jaunuolių duetas – Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos abiturientai Rokas Serapinas ir Mantas Ubartas, atlikę karinę–istorinę dainą, „Eina garsas“ (žodžiai Maironio, muzika J. Naujalio). Gyvosios istorijos klubas „Pilsots“ iš Klaipėdos, vadovaujamas Beno Šimkaus, demonstravo rekonstruotus X–XI a. baltų genčių kostiumus, papuošalus, ginklus. Inscenizuota dvikova. Parodyti autentiški keturių tipų kuršių kalavijai, šalmai, šarvai. Juos buvo galima ne tik paliesti, bet ir matuotis, fotografuoti.
„Pilsots“ klubas iš Rambyno išskubėjo į kasmetinį tradicinį baltų kultūros festivalį „Mėnuo Juodaragis“ Zarasų rajone, o jų vieton ant kalno stojo dainuojamosios poezijos grupė iš Klaipėdos „Poezijos medžiotojai“. Grupės lyderio Michailo Denisenkos kuriami tekstai ir eilėraščiai – gilūs, prasmingi, jaudinantys. Kolektyvas užbūrė klausytojus nuoširdumu, paprastumu, betarpiškumu, istorijos žinojimu ir meile Lietuvai. „Jaunieji mūsų patriotai“ – po koncerto kalbėjo atėjusieji.
Saulutei einant vakarop, buvo patiekti paskutiniai šių metų pavakariai: kastinio su karštomis bulvėmis, sūrio su medumi. Pasirodo, kastinys – labai senas patiekalas, valgytas dar pagonių. Medų laižydavo ne tik meškos, bet ir seniai seniai miškuose gyvenę mūsų protėviai. Renginį vainikavo iškyla Nemunu Pagėgių savivaldybės turistiniu laivu „Skalva“. Plaukdami stebėjome, kaip vakaruose tyliai leidžiasi saulė, užbaigdama paskutinę šios vasaros dieną.

Gyvosios istorijos klubas „Pilsots“, vadovaujamas Beno Šimkaus.

Visą renginį filmavo studija „Gindia“ iš Šiaulių, o sukurtas filmas bus rodomas Baltų vienybės dieną, rugsėjo 22-ąją.
Džiaugiamės, kad renginyje dalyvavo Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, LR konsulato Tilžėje darbuotojai, tenykščio muziejaus darbuotojai, daug mūsų krašto gyventojų, moksleivių, svečių iš kitų miestų.
Labai dėkojame mūsų projekto, kurį iš dalies finansavo LR kultūros taryba, partneriams: Pagėgių savivaldybės TIC, Tauragės muziejaus, Sovetsko miesto istorijos muziejaus darbuotojams, prisidėjusiems prie šio prasmingo renginio.

Giedrė Skipitienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima