Paskutiniai gandro pavakariai Rambyne

Šv. Baltramiejaus diena mūsų tautoje minima ir kaip gandrų išskridimo diena. Po rugpjūčio 24–os gandrų lizduose nebebūna, kai kur pievose dar galima pamatyti užsilikusių gandrų pulkelį, matyt, nespėjusį susidėlioti kelionės plano…

Bendra visų Gandro pavakarių dalyvių nuotrauka.

Gandrai skris ilgai, gal net tris mėnesius, jeigu jų galutinis tikslas – Pietų Afrika. Kurie pasirinks žiemai praleisti Pietų Vokietiją ar Šiaurės Afriką, galės ilsėtis ilgiau, o tolimojoje Pietų Afrikos Respublikoje gandrai ilsėsis tik apie mėnesį, nes kovo 25 d. jie jau tvarkys savo lizdus gimtinėje.
Išskridus gandrams, baigiasi ir vasara. Dienos trumpėja greitai, saulė menkiau šildo, ilgėja šešėliai, naktys vėsios su rūkais, beveik visas derlius nuimtas. Tad neatsitiktinai rugpjūčio 24–ąją ūkininkai sukviečia šeimyną ir samdinius paskutinių pavakarių. Tądien būdavo atsiskaitoma su piemenimis ir dalimi samdinių, dori ir darbštūs pakviečiami ir kitiems metams.

„Poezijos medžiotojai“ iš Klaipėdos.

Šių metų Paskutiniai gandro pavakariai buvo skirti ne tik atsisveikinti su vasara, gandrus palydėti, bet ir paminėti Piliakalnių metus. Jau iš ankstaus ryto Rambyno regioninio parko direkcijos kieme šurmuliavo susirinkusieji į dviračių žygį. Direkcija žygiui parengė ką tik gautus naujutėlaičius dviračius ir visus privalomus priedus. Buvo, beje, ir tokių, kurie labiausiai pasitikėjo savais „žirgeliais“. Į 30 kilometrų žygį atvyko entuziastų iš Šiaulių, Tauragės, Šilutės, Pagėgių. Jauniausiai žygio dalyvei tebuvo aštuoneri. Žygiui–ekskursijai vadovavo Pagėgių turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė. Aplankyti Šereiklaukio, Opstainių, Vilkyškių piliakalniai, Šereiklaukio dvarvietė, žvalgytasi nuo apžvalgos bokštų, bendrauta su LR sieną saugančiais pasieniečiais.
Pavargę, bet linksmi keliautojai prisijungė prie lankytojų centre vykusios konferencijos „Užmirštieji skalvių piliakalniai – neužmirštas Rambynas“. Konferencijoje pranešimus skaitė Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė, Tauragės muziejaus direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kovšovas, kuris į renginį atvežė ir 3D formatu veikiančius akinius, demonstruojančius Tauragės krašto piliakalnius. Apie skalvių genties gyvenimo ženklus pietiniame Nemuno krante pranešimą pateikė Sovetsko istorijos muziejaus metodininkė Ala Čubun.
Po konferencijos renginio dalyviai išskubėjo į Rambyną. Ant kalno visus subūrė ir pakerėjo nuostabus jaunuolių duetas – Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos abiturientai Rokas Serapinas ir Mantas Ubartas, atlikę karinę–istorinę dainą, „Eina garsas“ (žodžiai Maironio, muzika J. Naujalio). Gyvosios istorijos klubas „Pilsots“ iš Klaipėdos, vadovaujamas Beno Šimkaus, demonstravo rekonstruotus X–XI a. baltų genčių kostiumus, papuošalus, ginklus. Inscenizuota dvikova. Parodyti autentiški keturių tipų kuršių kalavijai, šalmai, šarvai. Juos buvo galima ne tik paliesti, bet ir matuotis, fotografuoti.
„Pilsots“ klubas iš Rambyno išskubėjo į kasmetinį tradicinį baltų kultūros festivalį „Mėnuo Juodaragis“ Zarasų rajone, o jų vieton ant kalno stojo dainuojamosios poezijos grupė iš Klaipėdos „Poezijos medžiotojai“. Grupės lyderio Michailo Denisenkos kuriami tekstai ir eilėraščiai – gilūs, prasmingi, jaudinantys. Kolektyvas užbūrė klausytojus nuoširdumu, paprastumu, betarpiškumu, istorijos žinojimu ir meile Lietuvai. „Jaunieji mūsų patriotai“ – po koncerto kalbėjo atėjusieji.
Saulutei einant vakarop, buvo patiekti paskutiniai šių metų pavakariai: kastinio su karštomis bulvėmis, sūrio su medumi. Pasirodo, kastinys – labai senas patiekalas, valgytas dar pagonių. Medų laižydavo ne tik meškos, bet ir seniai seniai miškuose gyvenę mūsų protėviai. Renginį vainikavo iškyla Nemunu Pagėgių savivaldybės turistiniu laivu „Skalva“. Plaukdami stebėjome, kaip vakaruose tyliai leidžiasi saulė, užbaigdama paskutinę šios vasaros dieną.

Gyvosios istorijos klubas „Pilsots“, vadovaujamas Beno Šimkaus.

Visą renginį filmavo studija „Gindia“ iš Šiaulių, o sukurtas filmas bus rodomas Baltų vienybės dieną, rugsėjo 22-ąją.
Džiaugiamės, kad renginyje dalyvavo Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, LR konsulato Tilžėje darbuotojai, tenykščio muziejaus darbuotojai, daug mūsų krašto gyventojų, moksleivių, svečių iš kitų miestų.
Labai dėkojame mūsų projekto, kurį iš dalies finansavo LR kultūros taryba, partneriams: Pagėgių savivaldybės TIC, Tauragės muziejaus, Sovetsko miesto istorijos muziejaus darbuotojams, prisidėjusiems prie šio prasmingo renginio.

Giedrė Skipitienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai