Paskutiniai gandro pavakariai Rambyne

Šv. Baltramiejaus diena mūsų tautoje minima ir kaip gandrų išskridimo diena. Po rugpjūčio 24–os gandrų lizduose nebebūna, kai kur pievose dar galima pamatyti užsilikusių gandrų pulkelį, matyt, nespėjusį susidėlioti kelionės plano…

Bendra visų Gandro pavakarių dalyvių nuotrauka.

Gandrai skris ilgai, gal net tris mėnesius, jeigu jų galutinis tikslas – Pietų Afrika. Kurie pasirinks žiemai praleisti Pietų Vokietiją ar Šiaurės Afriką, galės ilsėtis ilgiau, o tolimojoje Pietų Afrikos Respublikoje gandrai ilsėsis tik apie mėnesį, nes kovo 25 d. jie jau tvarkys savo lizdus gimtinėje.
Išskridus gandrams, baigiasi ir vasara. Dienos trumpėja greitai, saulė menkiau šildo, ilgėja šešėliai, naktys vėsios su rūkais, beveik visas derlius nuimtas. Tad neatsitiktinai rugpjūčio 24–ąją ūkininkai sukviečia šeimyną ir samdinius paskutinių pavakarių. Tądien būdavo atsiskaitoma su piemenimis ir dalimi samdinių, dori ir darbštūs pakviečiami ir kitiems metams.

„Poezijos medžiotojai“ iš Klaipėdos.

Šių metų Paskutiniai gandro pavakariai buvo skirti ne tik atsisveikinti su vasara, gandrus palydėti, bet ir paminėti Piliakalnių metus. Jau iš ankstaus ryto Rambyno regioninio parko direkcijos kieme šurmuliavo susirinkusieji į dviračių žygį. Direkcija žygiui parengė ką tik gautus naujutėlaičius dviračius ir visus privalomus priedus. Buvo, beje, ir tokių, kurie labiausiai pasitikėjo savais „žirgeliais“. Į 30 kilometrų žygį atvyko entuziastų iš Šiaulių, Tauragės, Šilutės, Pagėgių. Jauniausiai žygio dalyvei tebuvo aštuoneri. Žygiui–ekskursijai vadovavo Pagėgių turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė. Aplankyti Šereiklaukio, Opstainių, Vilkyškių piliakalniai, Šereiklaukio dvarvietė, žvalgytasi nuo apžvalgos bokštų, bendrauta su LR sieną saugančiais pasieniečiais.
Pavargę, bet linksmi keliautojai prisijungė prie lankytojų centre vykusios konferencijos „Užmirštieji skalvių piliakalniai – neužmirštas Rambynas“. Konferencijoje pranešimus skaitė Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė, Tauragės muziejaus direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kovšovas, kuris į renginį atvežė ir 3D formatu veikiančius akinius, demonstruojančius Tauragės krašto piliakalnius. Apie skalvių genties gyvenimo ženklus pietiniame Nemuno krante pranešimą pateikė Sovetsko istorijos muziejaus metodininkė Ala Čubun.
Po konferencijos renginio dalyviai išskubėjo į Rambyną. Ant kalno visus subūrė ir pakerėjo nuostabus jaunuolių duetas – Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos abiturientai Rokas Serapinas ir Mantas Ubartas, atlikę karinę–istorinę dainą, „Eina garsas“ (žodžiai Maironio, muzika J. Naujalio). Gyvosios istorijos klubas „Pilsots“ iš Klaipėdos, vadovaujamas Beno Šimkaus, demonstravo rekonstruotus X–XI a. baltų genčių kostiumus, papuošalus, ginklus. Inscenizuota dvikova. Parodyti autentiški keturių tipų kuršių kalavijai, šalmai, šarvai. Juos buvo galima ne tik paliesti, bet ir matuotis, fotografuoti.
„Pilsots“ klubas iš Rambyno išskubėjo į kasmetinį tradicinį baltų kultūros festivalį „Mėnuo Juodaragis“ Zarasų rajone, o jų vieton ant kalno stojo dainuojamosios poezijos grupė iš Klaipėdos „Poezijos medžiotojai“. Grupės lyderio Michailo Denisenkos kuriami tekstai ir eilėraščiai – gilūs, prasmingi, jaudinantys. Kolektyvas užbūrė klausytojus nuoširdumu, paprastumu, betarpiškumu, istorijos žinojimu ir meile Lietuvai. „Jaunieji mūsų patriotai“ – po koncerto kalbėjo atėjusieji.
Saulutei einant vakarop, buvo patiekti paskutiniai šių metų pavakariai: kastinio su karštomis bulvėmis, sūrio su medumi. Pasirodo, kastinys – labai senas patiekalas, valgytas dar pagonių. Medų laižydavo ne tik meškos, bet ir seniai seniai miškuose gyvenę mūsų protėviai. Renginį vainikavo iškyla Nemunu Pagėgių savivaldybės turistiniu laivu „Skalva“. Plaukdami stebėjome, kaip vakaruose tyliai leidžiasi saulė, užbaigdama paskutinę šios vasaros dieną.

Gyvosios istorijos klubas „Pilsots“, vadovaujamas Beno Šimkaus.

Visą renginį filmavo studija „Gindia“ iš Šiaulių, o sukurtas filmas bus rodomas Baltų vienybės dieną, rugsėjo 22-ąją.
Džiaugiamės, kad renginyje dalyvavo Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, LR konsulato Tilžėje darbuotojai, tenykščio muziejaus darbuotojai, daug mūsų krašto gyventojų, moksleivių, svečių iš kitų miestų.
Labai dėkojame mūsų projekto, kurį iš dalies finansavo LR kultūros taryba, partneriams: Pagėgių savivaldybės TIC, Tauragės muziejaus, Sovetsko miesto istorijos muziejaus darbuotojams, prisidėjusiems prie šio prasmingo renginio.

Giedrė Skipitienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gydytoja paaiškino, kada ir kodėl svarbu pasitikrinti klausą

Tauragėje, Bažnyčių g. 7, jau veikia pirmasis privatus UAB „Otomedika“ klausos kabinetas, į kurį gali kreiptis klausos problemų turintys asmenys bei jų artimieji. Iki tol kompanijos siela buvęs šeimos narys tampa nesukalbamu, uždaru, tarsi visiškai kitu žmogumi. Gali būti, kad šis asmuo tokiu tapo vien todėl, kad jam sutriko klausa. „Jei pastebėjote, kad vis dažniau neišgirstate, ką sako kiti, vis dažniau prašote pakartoti, jei atrodo, kad kiti kalba neaiškiai, garsiau nei kiti šeimos nariai klausotės TV ar radijo, jeigu sunku

Kviečia prisijungti prie Saugios kaimynystės grupių

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnės kviečia gyventojus prisijungti prie Saugios kaimynystės grupių ir bendradarbiaujant su policija užkirsti kelią nusikalstamumui gyvenamojoje aplinkoje. Kodėl naudinga prisijungti prie Saugios kaimynystės grupės? Atsakymas – žmonėms sudaromos sąlygos būti ne atskirais individais, gyvenančiais bendruomenėse, o tapti atsakingais bendruomenių nariais, kurie išklausę ir supratę vieni kitų problemas bei poreikius, bendradarbiaudami su policija ir savivalda, gali padėti vieni kitiems įveikti įvairus sunkumus. Teisėsauga ne visada gali operatyviai reaguoti ir pasirūpinti visuomenės saugumu, tačiau kaimynai, sukdamiesi

Kaip šilutiškė Gabrielė sėkmės paukštę pagavo…

„Esu Gabrielė Alkimavičiūtė. Šiuo metu gyvenu Vilniuje, studijuoju Socialinių mokslų kolegijoje skaitmenines komunikacijas. Gimiau ir užaugau Šilutėje, baigiau Šilutės pirmąją gimnaziją…“ – taip laiške „Pamariui“ prisistatė viena iš Lietuvos studenčių, per vasaros atostogas dalyvavusi Southwestern Advantage studentų programoje ir padirbėjusi Amerikoje. Spausdiname interviu su ja. – Iš kur tas sumanymas vykti už Atlanto ir dirbti ten visą vasarą? – Pirmą kartą apie šią programą sužinojau iš savo draugo Manto, kuris paklausė, ar norėčiau važiuoti į Ameriką. Visą gyvenimą svajojau apie

Kasmet, Sausio 15-ąją

Kiekvienais metais tai didesnis, tai mažesnis šilutiškių būrelis, sausio 15 d. prie paminklinio fragmento iš raudonų plytų, primenančio apie 1923 m. sausio 15-19 d. Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, kuris yra priešais dabartinį Savivaldybės pastatą, susirenka paminėti vadinamojo Klaipėdos sukilimo metines. Renginį organizuoja Šilutės muziejininkai. Šiemet minimos 95-osios metinės įvykio, kuris, anot minėjime kalbėjusio Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, buvo vienas iš sėkmingiausių jaunos Nepriklausomos Lietuvos valstybės žingsnių, po kurio Lietuva tapo jūrine valstybe, iki šiol tebeturinti Klaipėdos uostą.