Paskutiniai gandro pavakariai Rambyne

Šv. Baltramiejaus diena mūsų tautoje minima ir kaip gandrų išskridimo diena. Po rugpjūčio 24–os gandrų lizduose nebebūna, kai kur pievose dar galima pamatyti užsilikusių gandrų pulkelį, matyt, nespėjusį susidėlioti kelionės plano…

Bendra visų Gandro pavakarių dalyvių nuotrauka.

Gandrai skris ilgai, gal net tris mėnesius, jeigu jų galutinis tikslas – Pietų Afrika. Kurie pasirinks žiemai praleisti Pietų Vokietiją ar Šiaurės Afriką, galės ilsėtis ilgiau, o tolimojoje Pietų Afrikos Respublikoje gandrai ilsėsis tik apie mėnesį, nes kovo 25 d. jie jau tvarkys savo lizdus gimtinėje.
Išskridus gandrams, baigiasi ir vasara. Dienos trumpėja greitai, saulė menkiau šildo, ilgėja šešėliai, naktys vėsios su rūkais, beveik visas derlius nuimtas. Tad neatsitiktinai rugpjūčio 24–ąją ūkininkai sukviečia šeimyną ir samdinius paskutinių pavakarių. Tądien būdavo atsiskaitoma su piemenimis ir dalimi samdinių, dori ir darbštūs pakviečiami ir kitiems metams.

„Poezijos medžiotojai“ iš Klaipėdos.

Šių metų Paskutiniai gandro pavakariai buvo skirti ne tik atsisveikinti su vasara, gandrus palydėti, bet ir paminėti Piliakalnių metus. Jau iš ankstaus ryto Rambyno regioninio parko direkcijos kieme šurmuliavo susirinkusieji į dviračių žygį. Direkcija žygiui parengė ką tik gautus naujutėlaičius dviračius ir visus privalomus priedus. Buvo, beje, ir tokių, kurie labiausiai pasitikėjo savais „žirgeliais“. Į 30 kilometrų žygį atvyko entuziastų iš Šiaulių, Tauragės, Šilutės, Pagėgių. Jauniausiai žygio dalyvei tebuvo aštuoneri. Žygiui–ekskursijai vadovavo Pagėgių turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė. Aplankyti Šereiklaukio, Opstainių, Vilkyškių piliakalniai, Šereiklaukio dvarvietė, žvalgytasi nuo apžvalgos bokštų, bendrauta su LR sieną saugančiais pasieniečiais.
Pavargę, bet linksmi keliautojai prisijungė prie lankytojų centre vykusios konferencijos „Užmirštieji skalvių piliakalniai – neužmirštas Rambynas“. Konferencijoje pranešimus skaitė Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė, Tauragės muziejaus direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kovšovas, kuris į renginį atvežė ir 3D formatu veikiančius akinius, demonstruojančius Tauragės krašto piliakalnius. Apie skalvių genties gyvenimo ženklus pietiniame Nemuno krante pranešimą pateikė Sovetsko istorijos muziejaus metodininkė Ala Čubun.
Po konferencijos renginio dalyviai išskubėjo į Rambyną. Ant kalno visus subūrė ir pakerėjo nuostabus jaunuolių duetas – Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos abiturientai Rokas Serapinas ir Mantas Ubartas, atlikę karinę–istorinę dainą, „Eina garsas“ (žodžiai Maironio, muzika J. Naujalio). Gyvosios istorijos klubas „Pilsots“ iš Klaipėdos, vadovaujamas Beno Šimkaus, demonstravo rekonstruotus X–XI a. baltų genčių kostiumus, papuošalus, ginklus. Inscenizuota dvikova. Parodyti autentiški keturių tipų kuršių kalavijai, šalmai, šarvai. Juos buvo galima ne tik paliesti, bet ir matuotis, fotografuoti.
„Pilsots“ klubas iš Rambyno išskubėjo į kasmetinį tradicinį baltų kultūros festivalį „Mėnuo Juodaragis“ Zarasų rajone, o jų vieton ant kalno stojo dainuojamosios poezijos grupė iš Klaipėdos „Poezijos medžiotojai“. Grupės lyderio Michailo Denisenkos kuriami tekstai ir eilėraščiai – gilūs, prasmingi, jaudinantys. Kolektyvas užbūrė klausytojus nuoširdumu, paprastumu, betarpiškumu, istorijos žinojimu ir meile Lietuvai. „Jaunieji mūsų patriotai“ – po koncerto kalbėjo atėjusieji.
Saulutei einant vakarop, buvo patiekti paskutiniai šių metų pavakariai: kastinio su karštomis bulvėmis, sūrio su medumi. Pasirodo, kastinys – labai senas patiekalas, valgytas dar pagonių. Medų laižydavo ne tik meškos, bet ir seniai seniai miškuose gyvenę mūsų protėviai. Renginį vainikavo iškyla Nemunu Pagėgių savivaldybės turistiniu laivu „Skalva“. Plaukdami stebėjome, kaip vakaruose tyliai leidžiasi saulė, užbaigdama paskutinę šios vasaros dieną.

Gyvosios istorijos klubas „Pilsots“, vadovaujamas Beno Šimkaus.

Visą renginį filmavo studija „Gindia“ iš Šiaulių, o sukurtas filmas bus rodomas Baltų vienybės dieną, rugsėjo 22-ąją.
Džiaugiamės, kad renginyje dalyvavo Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, LR konsulato Tilžėje darbuotojai, tenykščio muziejaus darbuotojai, daug mūsų krašto gyventojų, moksleivių, svečių iš kitų miestų.
Labai dėkojame mūsų projekto, kurį iš dalies finansavo LR kultūros taryba, partneriams: Pagėgių savivaldybės TIC, Tauragės muziejaus, Sovetsko miesto istorijos muziejaus darbuotojams, prisidėjusiems prie šio prasmingo renginio.

Giedrė Skipitienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.