Paskutiniai gandro pavakariai Rambyne

Šv. Baltramiejaus diena mūsų tautoje minima ir kaip gandrų išskridimo diena. Po rugpjūčio 24–os gandrų lizduose nebebūna, kai kur pievose dar galima pamatyti užsilikusių gandrų pulkelį, matyt, nespėjusį susidėlioti kelionės plano…

Bendra visų Gandro pavakarių dalyvių nuotrauka.

Gandrai skris ilgai, gal net tris mėnesius, jeigu jų galutinis tikslas – Pietų Afrika. Kurie pasirinks žiemai praleisti Pietų Vokietiją ar Šiaurės Afriką, galės ilsėtis ilgiau, o tolimojoje Pietų Afrikos Respublikoje gandrai ilsėsis tik apie mėnesį, nes kovo 25 d. jie jau tvarkys savo lizdus gimtinėje.
Išskridus gandrams, baigiasi ir vasara. Dienos trumpėja greitai, saulė menkiau šildo, ilgėja šešėliai, naktys vėsios su rūkais, beveik visas derlius nuimtas. Tad neatsitiktinai rugpjūčio 24–ąją ūkininkai sukviečia šeimyną ir samdinius paskutinių pavakarių. Tądien būdavo atsiskaitoma su piemenimis ir dalimi samdinių, dori ir darbštūs pakviečiami ir kitiems metams.

„Poezijos medžiotojai“ iš Klaipėdos.

Šių metų Paskutiniai gandro pavakariai buvo skirti ne tik atsisveikinti su vasara, gandrus palydėti, bet ir paminėti Piliakalnių metus. Jau iš ankstaus ryto Rambyno regioninio parko direkcijos kieme šurmuliavo susirinkusieji į dviračių žygį. Direkcija žygiui parengė ką tik gautus naujutėlaičius dviračius ir visus privalomus priedus. Buvo, beje, ir tokių, kurie labiausiai pasitikėjo savais „žirgeliais“. Į 30 kilometrų žygį atvyko entuziastų iš Šiaulių, Tauragės, Šilutės, Pagėgių. Jauniausiai žygio dalyvei tebuvo aštuoneri. Žygiui–ekskursijai vadovavo Pagėgių turizmo informacijos centro direktorė Ilona Meirė. Aplankyti Šereiklaukio, Opstainių, Vilkyškių piliakalniai, Šereiklaukio dvarvietė, žvalgytasi nuo apžvalgos bokštų, bendrauta su LR sieną saugančiais pasieniečiais.
Pavargę, bet linksmi keliautojai prisijungė prie lankytojų centre vykusios konferencijos „Užmirštieji skalvių piliakalniai – neužmirštas Rambynas“. Konferencijoje pranešimus skaitė Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė, Tauragės muziejaus direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kovšovas, kuris į renginį atvežė ir 3D formatu veikiančius akinius, demonstruojančius Tauragės krašto piliakalnius. Apie skalvių genties gyvenimo ženklus pietiniame Nemuno krante pranešimą pateikė Sovetsko istorijos muziejaus metodininkė Ala Čubun.
Po konferencijos renginio dalyviai išskubėjo į Rambyną. Ant kalno visus subūrė ir pakerėjo nuostabus jaunuolių duetas – Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos abiturientai Rokas Serapinas ir Mantas Ubartas, atlikę karinę–istorinę dainą, „Eina garsas“ (žodžiai Maironio, muzika J. Naujalio). Gyvosios istorijos klubas „Pilsots“ iš Klaipėdos, vadovaujamas Beno Šimkaus, demonstravo rekonstruotus X–XI a. baltų genčių kostiumus, papuošalus, ginklus. Inscenizuota dvikova. Parodyti autentiški keturių tipų kuršių kalavijai, šalmai, šarvai. Juos buvo galima ne tik paliesti, bet ir matuotis, fotografuoti.
„Pilsots“ klubas iš Rambyno išskubėjo į kasmetinį tradicinį baltų kultūros festivalį „Mėnuo Juodaragis“ Zarasų rajone, o jų vieton ant kalno stojo dainuojamosios poezijos grupė iš Klaipėdos „Poezijos medžiotojai“. Grupės lyderio Michailo Denisenkos kuriami tekstai ir eilėraščiai – gilūs, prasmingi, jaudinantys. Kolektyvas užbūrė klausytojus nuoširdumu, paprastumu, betarpiškumu, istorijos žinojimu ir meile Lietuvai. „Jaunieji mūsų patriotai“ – po koncerto kalbėjo atėjusieji.
Saulutei einant vakarop, buvo patiekti paskutiniai šių metų pavakariai: kastinio su karštomis bulvėmis, sūrio su medumi. Pasirodo, kastinys – labai senas patiekalas, valgytas dar pagonių. Medų laižydavo ne tik meškos, bet ir seniai seniai miškuose gyvenę mūsų protėviai. Renginį vainikavo iškyla Nemunu Pagėgių savivaldybės turistiniu laivu „Skalva“. Plaukdami stebėjome, kaip vakaruose tyliai leidžiasi saulė, užbaigdama paskutinę šios vasaros dieną.

Gyvosios istorijos klubas „Pilsots“, vadovaujamas Beno Šimkaus.

Visą renginį filmavo studija „Gindia“ iš Šiaulių, o sukurtas filmas bus rodomas Baltų vienybės dieną, rugsėjo 22-ąją.
Džiaugiamės, kad renginyje dalyvavo Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, LR konsulato Tilžėje darbuotojai, tenykščio muziejaus darbuotojai, daug mūsų krašto gyventojų, moksleivių, svečių iš kitų miestų.
Labai dėkojame mūsų projekto, kurį iš dalies finansavo LR kultūros taryba, partneriams: Pagėgių savivaldybės TIC, Tauragės muziejaus, Sovetsko miesto istorijos muziejaus darbuotojams, prisidėjusiems prie šio prasmingo renginio.

Giedrė Skipitienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,