Paskui svajonę su ištemptomis burėmis per marias…

Kintiškis Laurynas Juodeška liko ištikimas savo svajonei plaukioti mariomis plačiai ištemptomis burėmis. Praėjusią vasarą pradėjęs statyti venterinę valtį šiemet su ja jau dalyvavo regatoje. Sumeistrauti venterinę valtį Laurynui talkino laivadirbys Simas Knapkis.

„Kintų venteris“ Nidoje. Eugenijaus Latėno nuotr.

Apie Kuršių mariose vykusią burlaivių ir burvalčių regatą „Burpilis 2015“ papasakojo Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos narys, laivadirbys Simas Knapkis: „Regata vyko liepai baigiantis. Dalyvavo kurėnai, venterinės valtys, istorinės jachtos. Tradicinė regata ir šiemet subūrė tradicinių ir istorinių laivų savininkus, Pamario gyvenviečių bendruomenes, jūrinio paveldo entuziastus, laivadirbius ir senosios laivininkystės amatininkus iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos. Regatos dalyviams teko įveikti tris etapus. Pirmąją dieną startavę Eduardo Jonušo etape, antrąją dieną Jono Gižo etape laivai pajudėjo iš Nidos į Dreverną. Trečiąją – Lietuvos buriuotojų etapą regatos dalyviai plaukė iš Drevernos į Klaipėdą. Regata pasibaigė prisistatymu visuomenei Jūros šventėje. Taigi, Lietuvos jūrų muziejaus surengtame tradicinių ir istorinių laivų parade „Dangės flotilė“ buvo pristatyta ir Kintų venterinė valtis“.
Pernai viename „Pamario“ numeryje esame rašę apie Lauryną Juodešką, iš Vilniaus sugrįžusį gyventi į Kintus. Iškeisti gyvenimą sostinėje į Kintus vaikiną paviliojo svajonė plaukioti mariomis po plazdančiomis burėmis. Ir Lauryno senelis, būdamas 12 metų, su tėvais apsigyveno Kintuose, čia pritapo ir jau niekada kitur nebeišvyko. Buvęs nagingas stalius meistravo ir valtis. Venterinę valtį pasidarė ir Laurynas. Sumeistrauti valtį Laurynui talkino labiau patyręs laivadirbys Simas Knapkis. 2014 m. vasaros pradžioje pradėję statyti venterinę valtį, puoselėjo vilčių ją suspėti užbaigti iki regatos. Tikslą pasiekė. Laurynui ši valtis – pirmoji, o Simui – aštuntoji. Meistraudamas valtį Laurynas buvo tarstelėjęs, kad nors valtis jam tik pirma, užtat skaičius 8 jam neša sėkmę. Laurynas neapsiriko. Regatoje jį lydėjo sėkmė.
Prisimindami regatą, Laurynas ir Simas pasakojo, kad per dieną nuplaukę į regatos dalyvių susitikimo vietą Nidos jachtklube laiko treniruotėms nebeturėjo. Jau pirmajame etape Kintų venterinė valtis (burvaltė) išbandyta ekstremaliomis sąlygomis. Laurynui nusišypsojo sėkmė – etapą įveikė sėkmingai, atplaukė pirmas tarp visų venterinių valčių.
Antrajame etape plaukdami iš Nidos į Dreverną, pranašumą prieš kitus laivus įgavo be perstojo irkluodami dvi su puse valandos… Tačiau ir vėl Kintų venterinė atplaukė pirmoji. Ir trečiasis etapas pareikalavo ištvermės buriuojant iš Drevernos į Klaipėdą prieš vėją. Simas Knapkis pripažįsta, kad Laurynui starto pozicijos buvo prasčiausios, tačiau jis atplaukė pirmas: „Nesu įsitikinęs, ar man pačiam būtų pavykę pasiekti finišą. Vėjo buvo labai daug. Buvau įsitikinęs, kad laimė nusišypsos kitai venterinei valčiai, tačiau puikiai plaukusi ji nepasiekė finišo“.
Po kiekvieno etapo buriuotojų ir juos lydinčių palaikymo komandų laukė susitikimai su Pamario gyvenviečių žmonėmis. Absoliučiu regatos nugalėtoju tapo kintiškis Julius Namavičius su ketboto tipo jachta „Dangė“. Kintiškis L. Juodeška su „Kintų venteriu“ tapo venterinių valčių grupės nugalėtoju.
Laurynas pripažįsta, kad jam ši regata buvo nereali patirtis: „Sugrįžus į krantą vis dar negalėjau suvokti, kad esu krante… Regatoje esu plaukęs ir anksčiau, tačiau tik stebėtoju, ne taip, kada esi atsakingas už viską. Iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakyti reikia žaibiškai ir pačiam. Jaunuolius reikėtų varyti ne į kariuomenę, jiems geresnė patirtis ir vyriškumo mokykla būtų kelias savaites praleisti buriuojant panašiomis sąlygomis“.
Paklaustas, kas laukia „Kintų venterio“, sėkmingai įveikusio visus tris regatos etapus, Laurynas Juodeška patikino, kad krante burvaltė neužsistovės.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Galutinai patvirtinta: šiemet daugiamečių pievų atkurti nereikės

pievos

Pasėlius deklaravusiems Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų šiais metais atkurti tikrai nereikės – Europos Parlamentas (EP) patvirtino reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus. Žemės ūkio ministerija jau anksčiau buvo  informavusi ūkininkus apie numatomą palankų sprendimą, kad jie galėtų laiku pradėti pavasarinius darbus. Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, Europos Komisija (EK) rimtai pažiūrėjo į daugiamečių pievų išlaikymo problemą, kuri mūsų šalies ūkininkams  šiais metais tapo itin aktuali, ir įsiklausė į racionalų Lietuvos pasiūlymą dėl daugiamečių pievų plotų užskaitymo galimybės

Klimato kaitos prognozės: šio balandžio orų „linksmieji kalneliai“ – netolimos ateities kasdienybė

Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacijos sezonas, o šaltų dienų sumažės. Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis, ypač žiemos sezonu. Baltijos jūros lygio pakilimas svyruos nuo 22 cm iki 35 cm. Tokios klimato prognozės artimiausiam šimtmečiui šį trečiadienį pristatytos Aplinkos ministerijoje vykusiame renginyje „Dažnėjantys potvyniai. Audros. Savivaldybių prisitaikymas prie klimato kaitos“. „Tikėtina, kad šis dešimtmetis buvo šilčiausias per 125 tūkst. metų. Vidutinė temperatūra pasaulyje per pastaruosius 12 mėnesių

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Taip pat skaitykite