Pasikeitė stintų migracijos maršrutai

Vasario 18 dieną pavyko sužvejoti po kelias tonas stintų, atrodė – stintmetis prasidėjo neįprastai anksti. Bet šiuo metu šias žuveles begaudo viena kita stintų žvejų brigada, prognozuojama, kad stintų šiemet bus sugauta tik apie 50-60 tonų. Pernai jų laimikis siekė 250 tonų.

Ir kai sekasi, per naktį šiemet žvejai tepagauna po kelis šimtus kilogramų stintų – tuo tarpu pernai pagaudavo po 10 tonų.

Ir kai sekasi, per naktį šiemet žvejai tepagauna po kelis šimtus kilogramų stintų – tuo tarpu pernai pagaudavo po 10 tonų.

Per šių metų stintų gaudymo sezoną žvejai pagauna tik po kelis šimtus kilogramų stintų per naktį, kai pernai pagaudavo po 10 tonų.
„Buvo 2-3 tikro stintmečio dienos, tačiau kiekiai nedideli – ne tokie, kaip pernai. Tas siūliukas su keliais šimtais kilogramų stintų, matyt, keliavo Nemunu… ir nukeliavo. Paskui pradėjo eiti stintelės. Tos ėjo masiškai, tačiau niekas jų nežvejojo, vertė atgal į vandenį. Stintelės sudaro apie 80 procentų laimikio…“ – apie šių metų stintmetį kalbėjo žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė.
Ji sakė, kad per naktį sugavę keliasdešimt kilogramų žuvies žvejai atrenka tik dėžutę stintų. Likusią laimikio dalį sudaro stintelės, kurių, deja, nėra kur dėti. Lietuviai tokių smulkių žuvelių nenori, atsisako pirkti ir latviai. Šiek tiek pavyko parduoti lenkams, tačiau stintelių kiekiai nėra tokie dideli, kad vertėtų iš Lenkijos varyti sunkiasvorį sunkvežimį. Vienintelė paguoda, kad tais metais, kai būna daug stintelių, rudenį sugaunama daugiau sterkų.
Be to, skirtingai nei kitais metais, šiemet į tinklus nepatenka karšių. „Lampetros“ pirmininkė Siga Jakubauskienė sakė, kad auksiniais stintų metais galima laikyti 2012 metus, kai buvo sužvejota apie 450 tonų stintų. 2014 m. sugauta 56 tonos, o pernai – 250 tonų stintų.
„Pernai gaudėme 2012 metų neršto stintas. Šiemet turėjo būti 4 metų amžiaus žuvys bei dalis trimečių, tad laimikio tikėjomės geresnio. Tačiau dabar besitikime sugauti apie 60 tonų. Analizuojame ir bandome suprasti, kodėl šiemet tokia prasta žvejyba. Gal stintos patraukė į Rusijos pusę, bet apie tai sužinosime vėliau, kai pabendrausime su Rusijos žvejais“, – sakė S. Jakubauskienė.
Anot jos, stintų žvejybos perspektyvos neaiškios. Žūklaviečių konkursas įvyko prieš 3 metus, jį laimėjusieji patiria nuostolius. Stintų sugaunama mažai. Sunku rasti norinčių gaudyti stintas žvejų. Jei žmogus prižiūri, valo savo žūklavietę, o paskui kelias savaites prastovi be laimikio, tai patiria vien nuostolius.
„Naujas konkursas parodys, ar žvejai dar ko nors tikisi“, – sakė S. Jakubauskienė.

Vaidotas VILKAS

Mažėjantis laimikis žvejų nedžiugina.

Mažėjantis laimikis žvejų nedžiugina.

Per naktį sugavę keliasdešimt kilogramų žuvies žvejai atrenka tik dėžutę stintų – likusią laimikio dalį sudaro stintelės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Muziejų naktis Bitėnuose

Šeštadienį, gegužės 14 d., Bitėnus apgobė Tarptautinė muziejų naktis. Nepaisant žvarbos, Martyno Jankaus muziejuje susirinko nemažas būrys svečių. Jaukiai įsitaisę muziejaus edukacinio centro antrame aukšte, žiūrovai stebėjo paruoštą Martyno Jankaus muziejaus programą.   Vakaras prasidėjo grafikės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių parodos pristatymu iš ciklo „Dainavo klodai“ ir „Brangiausios vietos“. Pristatyme dalyvavo menininkės kūrybinių teisių paveldėtojas, jos darbų skleidėjas ir atminimo puoselėtojas prof. Vygandas Čaplikas, kartu su parodos kuratore Vida Korn. Šioje parodoje eksponuojami menininkės darbai sukurti jai apsigyvenus Dzūkijoje, Rūdnelės

Įgyvendintas iš ES Socialinio fondo finansuojamas socialinės gerovės projektas      

Asociacija Šilutės Soroptimos klubas ir partneriai Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras bei Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šilutės Viltis“ įgyvendino Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Socialinę gerovę kuriame drauge“ Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0433. Projekto tikslas-ugdyti savipagalbos ir socialinius įgūdžius socialinę atskirtį patiriantiems Šilutės gyventojams, kartu ugdant bendruomeniškumą ir savanorystę.  Šiam tikslui pasiekti suorganizuoti 108 užsiėmimai asmenims su negalia, jų šeimų nariams, vyresnio amžiaus Šilutės miesto gyventojams. Įgyvendinant projektą vyko įvadinis seminaras, 5 bendrųjų įgūdžių mokymai, 61 seminaras-praktikumas, 40 lavinamųjų užsiėmimų,

Tarp piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojų – ir ketvirtokė iš Žemaičių Naumiesčio

Paskelbti piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: viena iš jų – Ugnė Barakauskaitė, Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė. Paaiškėjo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos surengto piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: Šakių „Varpo“ mokyklos penktos klasės mokinė Austėja Pužauskaitė, Alytaus r. Butrimonių gimnazijos septintos klasės mokinys Grantas Grudzinskas, Tauragės „Versmės“ gimnazijos pirmos gimnazinės klasės mokinė Kamilė Savickaitė, Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė Ugnė Barakauskaitė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos aštuntokė Marija Šmakotinaitė ir Visagino edukacijų centro

Kas yra debesijos ekosistema ir ką turėtumėte apie ją žinoti?

Ko gero, daugelis verslininkų, jei patys nesinaudoja debesų kompiuterija (angl. cloud computing), arba kitaip debesija, tai bent yra apie ją girdėję. Šis IT sprendimas leidžia greitai prisitaikyti ir patenkinti nuolat kintančius įmonės poreikius. Debesų kompiuterija įgalina kurti naujoviškesnius ir dinamiškesnius darbo būdus, kurie skatina verslo augimą ir suteikia konkurencinį pranašumą. Taigi šiame straipsnyje plačiau papasakosime apie tai, kas yra debesijos ekosistema, kaip ji veikia ir kokiais privalumais pasižymi. Debesijos ekosistema – kas tai? Debesijos ekosistema yra sudėtinga ir dinamiška tarpusavyje

Taip pat skaitykite