Pasieniečių nedomina privataus gyvenimo vaizdai

Patalpoje – pora budėtojų, jiems prieš akis – keliolika ekranų su nuolat besikeičiančiais pasienio vaizdais. Radaras fiksuoja judesį, vaizdo stebėjimo kamera automatiškai atsisuka į tą pusę. Įranga fiksuoja šilumą skleidžiantį objektą. Pasienio ruože – įtarimų keliantis automobilis, brakonierius su tinklais, neblaivūs asmenys, sėdantys į automobilį, vienas iš jų – vairuoti… Tai ir visa kita, kas vyksta Lietuvos pasienyje su Rusijos Federacija, ir dieną, ir naktį stebi pasieniečiai. Kontrabanda suvaldyta, tačiau dėl ko sunerimę žmonės?

Iš dešinės: Bardinų užkardos vadas Giedrius Radonis, Pagėgių rinktinės vadas pulkininkas Rimantas Timinskis, Bardinų užkardos vado pavaduotojas Raimondas Sauspreikšis, balandį Pagėgių rinktinės veiklos 20-mečio proga apdovanotas antrojo laipsnio VSAT pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“, ir rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis specialistas kapitonas Egidijus Dambrauskas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės trys užkardos, veikiančios Pagėgių ir Šilutės krašto teritorijoje, naudoja modernią sienos stebėjimo sistemą. Pernai tokia techninės kontrolės stebėjimo sistema įdiegta Šilutės rajone esančioje Vileikių užkardoje, 2011 m. – Plaškių, 2006 m. – Bardinų užkardose, esančiose Pagėgių savivaldybės teritorijoje, 2010 m. – Viešvilės užkardoje, Jurbarko r. Pagėgių rinktinei, kuriai ketverius metus vadovauja pulkininkas Rimantas Timinskis, priklauso dar trys užkardos Šakių rajone – Kudirkos Naumiesčio, Šilgalių ir Rociškių. Pagėgių rinktinėje dirba 545 žmonės.
Pirmieji gavo moderniausias sistemas
Pagėgių rinktinė saugo 178 km Lietuvos sienos su Rusijos Federacija. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, šis sienos ruožas tapo ir išorine ES siena, vėliau – ir Šengeno sutarties valstybių išorės siena su Rusijos Federacija. Būtent tai lėmė, kad iš ES išorės sienų apsaugai skirto fondo buvo gauta keliolika milijonų litų moderniai sienos stebėjimo sistemai užkardose įdiegti. Rinktinės vadas R. Timinskis akcentavo, kad pernai Vileikių užkardoje įdiegta naujausia techninės kontrolės stebėjimo sistema su radarais, priimanti signalą apie užfiksuotą judesį, į kurį vaizdo stebėjimo kameros pasisuka automatiškai, o vaizdą ekrane galima priartinti naudojant ir rankinį valdymą. Jeigu sninga, didelis rūkas, prastas matomumas, sistema fiksuoja šilumą skleidžiantį objektą. Vileikių užkardos budėtojai apie gautą signalą informuoja patruliuojančius pasieniečius, kurie tarnybiniais automobiliais vyksta į nurodytą vietą ir tikrina gautą informaciją.
R. Timinskis pasakojo, kad kartais pasieniečių dėmesio sulaukia ir koks briedis, plaukiantis per Nemuną ar klaidžiojantis pasienio ruože. Žvejai žino, kad būti valstybės sienos apsaugos zonoje galima tik turint užkardoje išduotą leidimą, žinoma, būtinas žvejo bilietas bei konkrečios dienos licencija žvejybai. Be to, patruliuojantys pasieniečiai tikrina, ar pasienio ruože sustabdytas automobilis nėra vogtas, ar vairuotojas turi visus privalomus pateikti dokumentus, ar negabenama kontrabandos ir t. t. Kilus įtarimui, kad vairuotojas gali būti neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, pasitelkiama policija.
Rinktinės vadas patikino, kad glaudžiai bendradarbiaujama ne tik su policija, ugniagesiais gelbėtojais, bet ir su aplinkosaugininkais, kurie kontroliuoja žvejus, kovoja su brakonieriais. Dabartinės pasieniečių galimybės stebėti žvejybą Nemune, Skirvytėje ties Rusne labai naudingos aplinkosaugininkams – net karšių, sterkų neršto metu sugautąsias žuvis paslėpus krūmuose, tai užfiksuoja pasieniečių vaizdo stebėjimo kameros… Ne paslaptis, kad jau yra brakonierių, kurie už tai nubausti didelėmis baudomis.
Pagėgių rinktinė saugo 109 km ilgio sieną, besidriekiančią Nemunu.
Geri bendradarbiavimo rezultatai
Vileikių užkarda turi pačią moderniausią techninės kontrolės stebėjimo sistemą, o štai Bardinų užkardoje, kur antradienį apsilankėme kartu su R. Timinskiu, 2006 m. sumontuota įranga jau lyg ir paseno. Šių laikų techninės naujovės į gyvenimą veržiasi gerokai sparčiau, negu randasi lėšų joms įpirkti. Tačiau Lietuvos, Europos Sąjungos išorės siena su Rusijos Federacijos buvo ir išlieka dėmesio centre.
R. Timinskis neabejoja, kad Pagėgių rinktinė, pirmoji Lietuvoje sulaukusi moderniausios sienos stebėjimo įrangos ir sistemų, taip pat sparčiai ją ir atnaujins. Juk nauda – akivaizdi: nebėra cigarečių, alkoholio, degalų kontrabandos. Pagėgių jau nebevadina kontrabandos židiniu, vaikai jau nebesnaudžia per pamokas mokyklose, nes naktimis jie nebetalkina kontrabandininkams.
Pagėgių rinktinės kriminalistai sugeba išsiaiškinti kontrabandos taškus bei kitus nusikaltimus. Sėkmingų operacijų buvo daug. R. Timinskio teigimu, aptinkama narkotikų, kontrabandinių degalų, cigarečių, pavogtų automobilių, valčių variklių, net ginklų, naminės degtinės ir jos gamybos taškų, brakonierių laimikių ir kt.
Pasieniečių pagalba praverčia per potvynį gelbstint gyventojams, ieškant dingusių asmenų. Esant būtinybei, galima pasitelkti sraigtasparnius. Rinktinė turi 22 kinologus ir 20 tarnybinių šunų, kurių meistriškumas pernai sulaukė geriausio įvertinimo visoje Lietuvoje. Kinologas šunį vežasi į pasienio ruožą, jeigu budi kartu su sargybų skyriaus specialistu.
„Norėčiau nuraminti pasienio gyventojus ir deramai besielgiančius visus kitus žmones, kuriems tenka pabūti ir pasienio ruože – mūsų nedomina privatus žmonių gyvenimas, įvykiai jų namų kiemuose, gamtoje, per šventes ir kitus renginius, nes mums patikėta saugoti valstybės sieną, tokia mūsų pareiga ir mes džiaugiamės su modernia įranga ir sistemomis galėdami tai padaryti vis geriau – juk tai visų labui“, – patikino R. Timinskis Pagėgių ir Šilutės krašto žmones, svečius, kurie nerimauja esą nuolat stebimi pasieniečių.

Naujas tiltas per Nemuną nuo 2016 metų sujungs Lietuvą ties Panemune su Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritimi, Pagėgių rinktinė turės dar vieną valstybės sienos perėjimo punktą.

Kitokio pobūdžio veikla
Antradienį kartu su R. Timinskiu apžiūrėjome statomą tiltą per Nemuną, kuris sujungs Panemunę ir Dubkus Rusijos pusėje. Naujas pasienio kontrolės punktas turėtų pradėti veikti 2016 m. sausį. Latvijos tiltų statybos bendrovė stato Rusijos finansuojamą tiltą, Lietuvai palikta per plyną lauką nutiesti asfaltuotus kelius ir kitą infrastruktūrą. Pagėgių rinktinei prireiks galbūt 70 naujų darbuotojų. R. Timinskis jau ragina asmenis iki 35 metų amžiaus, turinčius aukštąjį universitetinį ar neuniversitetinį išsilavinimą, rinktis pasieniečio darbą. Ir dabar trūksta beveik 4 proc. darbuotojų, o po metų jų reikės dar daugiau. Planuojama, kad nuo rugsėjo būrys jaunuolių vyks į trijų mėnesių kursus Pasieniečių mokyklos bazėje, iki to laiko būtina gauti Pagėgių rinktinės vado siuntimą, išduodamą turint nepriekaištingą reputaciją, taip pat Vilniuje veikiančios Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažymą apie tinkamumą tarnybai.
Pagėgių rinktinė turi gausybę apdovanojimų už pergales įvairiose sporto varžybose. Jų štabo teritorijoje yra ne tik krepšinio bet ir lauko teniso, futbolo aikštelė, sporto salė.
Kad pasieniečiai yra gerbiami, birželio 29 d., Pasieniečių dieną, galės įsitikinti ir šilutiškiai – uoste vyks visos Lietuvos pasieniečių dienos šventė su atplaukusiais laivais, sraigtasparniais, orkestru, kinologų pasirodymais, žuviene, koše, koncertais bei kitomis pramogomis. Šventę organizuoja Pagėgių rinktinė, kuri gegužės 27-29 d. taip pat rengia VSAT šešioliktąjį tarnybinių šunų meistriškumo čempionatą.

Stasė SKUTULIENĖ

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Hits: 296

5 komentarai

  • mat

    Pasienyje vyrai kultūringi, juos dažnai matome kultūros renginiuose, jie ir atrodo tvarkingiau už apsileidusią ir menko intelekto policiją. Mačiau, kaip idealiai sutvarkyta Pagėgių rinktinės teritorija, kieme įrengtas gražus alpinariumas, yra pievelėje trys senosios technikos eksponatai. O Pagėgių policija net automobilius plaudavo kieme… Jiems įstatymas negalioja. Pasieniečiai turi aut. plovyklą su nuotekų valymo įranga, net čia leidžia ir Pagėgių įstaigoms nusiplauti automobilius. Rinktinės sporto baze naudojasi ir pagėgiškiai. Šaunuoliai pasieniečiai, sugebėdami suderinti uniformą ir protą.

  • tikrai

    Taip, pasieniečiai su kontrabanda susitvarkė, o apie policiją to negalima pasakyti. Viena naminės ir kt. šlamšto prekiautoja Lumpėnų kaime šia veikla užsiima 40 metų tai tikrai ir apie tai tikrai žino visi Pagėgių policininkai ir vietos įgaliotinis jeigu toks yra. Nes nėra kaime suaugusio žmogaus ar vaiko kuris apie tai nežinotų. Įdomu ką apie šį verslą mano Pagėgių policijos viršininkas?

  • netikslumai......

    nuotraukose ne tiltas o estakada per uzliejamas pievas, bukime demesingesni .

  • majorui

    rasote apie Pagegiu pasienieciu gerus darbus,taip tai sauniai vyrai dirba,o ka kas zino apie Vileikiu pasienieciu gerus darbus,manau nedaug.Jie kazkokie tylus ,lyg “susale”,mazai kruta,uzsidare kaip savam kieme,nieko aplink nemato-tik is bokstu,nemato,”nezino”kad uz tvoros ,ju “panoseje”kontrabanda”prekiauja,samane -prasciausios “kokybes”.taip ir toliau bus kol koks “pasienietis”nengaus galo,linkiu Majorui” pasirupint”tuo TASKELIU.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite