Pasibaigė mokinių popieriaus karpinių konkursas „Atkurtai Lietuvai – 30“

2020-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs Tautodailės metais. Ta proga rajone buvo organizuota ne viena tautodailės darbų paroda.

Karpinių konkurso nugalėtojai ir kitų prizinių vietų laimėtojai kartu su savo mokytojomis.

Tautodailininkė, karpytoja, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šilutės sekcijos pirmininkė Rūta Emigart Čiuželienė personalinę parodą surengė Šilutės pirmosios gimnazijos bibliotekoje. Tada kartu su bibliotekininke Laima Jablonskyte kilo mintis suorganizuoti konkursą – paskatinti gimnazistus karpyti ir išbandyti savo jėgas konkurse.

Rūta Emigart Čiuželienė pasižadėjo iškarpyti tris naujus darbus ir padovanoti juos gražiausius karpinius pateikusiems mokiniams.

Konkurse panoro dalyvauti Šilutės meno mokyklos, Šilutės Vydūno gimnazijos ir Juknaičių pagrindinės mokyklos mokiniai. Konkursui buvo pateikti 56 karpiniai. Mokinius rengė mokytojos Kristina Blankaitė, Neda Jencienė ir Daliutė Montvydienė. Virtualiame balsavime dalyvavo 117 žiūrovų. Prizus ir padėkos raštus nugalėtojams taip pat skyrė Šilutės pirmoji gimnazija ir gimnazijos „Dryžuoto šaliko“ teatro studija.

Lietuvoje popieriaus karpiniais pradėta užsiiminėti XVI a. Itin populiarūs namų interjero puošybai popieriaus karpiniai buvo XIX a. pabaigoje – XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Miesto, ypač kaimo žmonės, karpiniais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų, veidrodžių rėmus. Sudėtingesnio ornamento karpiniais – užuolaidėlėmis puošdavo namų langus, indaujas. Specialūs karpiniai su paukščių, arklių, obuolių, varpų ir kitais siluetais būdavo kuriami vestuvėms, jaunavedžių sėdimai vietai papuošti. Kiauraraščių karpinių ornamentika išplaukė iš audinių, medžio raižinių specifikos, komponavimo tradicijų. Karpiniai atspindėjo originalią liaudies kūrybinę savimonę, vieno ar kito krašto etninę kultūrą.

Gegužės 19-ąją, po ilgos pertraukos dėl pandemijos, į Šilutės pirmąją gimnaziją rinkosi mokiniai, karpinių konkurso nugalėtojai ir kitų prizinių vietų laimėtojai kartu su savo mokytojomis. Dalyvavo konkurso iniciatorės, atėjo gimnazijos direktorė Laima Spirgienė. Susirinkusieji apžiūrėjo bibliotekoje eksponuojamą parodą, pažiūrėjo sukurtą filmuką.

Bibliotekininkė Laima Jablonskytė pasidžiaugė gražiais mokinių darbais ir tuo, kad bus apdovanota net 30 mokinių. Mokytojos taip pat džiaugėsi savo mokinių kūrybiškumu.

Meno mokyklos mokytoja Neda Jencienė papasakojo, kad paskatinti Skuodo karpytojos tautodailininkės Elvitos Šeputaitės pavyzdžio pabandė su gimnazistais karpyti iš kelių spalvų popieriaus ir juos klijuoti keliais sluoksniais. „Mokiniams patiko ir jie sukūrė gražius darbus“, – džiaugėsi mokytoja.

Mokytoja Kristina Blankaitė pasidžiaugė, kad pagaliau įvyko baigiamasis renginys. „Smagu buvo žiūrėti ir vertinti mokinių darbus. Kokia įvairi darbų stilistika, atsižvelgiant į mokinių amžių, kokia naujų idėjų gausa. Džiugina tai“, – sakė pedagogė.

Vydūno gimnazijos mokytoja Daliutė Montvydienė apgailestavo, kad mokiniai, pradėję savo darbus karpyti gimnazijoje pamokų metu, dėl pandemijos turėjo darbus užbaigti savarankiškai namuose, ir vėliau ne visus juos pavykę surinkti ir pristatyti į konkursą.

Rūta Emigart Čiuželienė pasidžiaugė, kad konkursas pavyko, mokiniai sukūrė daug gražių darbų. Papasakojo apie savo personalines parodas, bendradarbiavimą su Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriumi, pasidalino ateities planais ir viltimi, kad mokinių konkursas taps tradiciniu. Padėkojo gimnazijai už įrėmintus mokinių darbus ir atsiradusią galimybę juos eksponuoti rajono mokyklose.

Po sveikinimų buvo skelbiami rezultatai. Tautodailininkės R.  Čiuželienės prizas ir  pirmoji vieta (žiūrovų II vieta) atiteko Vydūno gimnazijos gimnazistei Evelinai Linkevičiūtei, 3 kl.

Tautodailininkės R.  Čiuželienės prizas ir  antroji vieta už Pamario krašto kultūros ženklų įprasminimą atiteko Rokui Bočkui iš Šilutės meno mokyklos.

Tautodailininkės R.  Čiuželienės prizas ir trečioji vieta atiteko Kiprui Vytautui Spirgiui iš Šilutės pirmosios gimnazijos.

Žiūrovų pirmoji vieta atiteko Emilijai Pleikytei iš Šilutės pirmosios gimnazijos.

Žiūrovų trečioji vieta atiteko Martynui Mickui ir Matui Mamkaičiui iš Vydūno gimnazijos.

Padėkos įteiktos šiems mokiniams:

Už tradicinio, simbolino, apeiginio Lietuvos augalo temos aktualizavimą – Emilei Kaziukonytei, Vydūno gimn.

Už Pasaulio medžio sandaros įdomią interpretaciją – Deimantei Urniežiūtei, Pirmoji gimn.

Jauniausiam konkurso dalyviui paskatinamasis prizas – Rugilei Martinkutei, 7 kl., Juknaičių pagr. Mokykla.

Už Pamariui svarbios žvejų temos atskleidimą – Kornelijai Suchodimcovai, Šilutės meno mokykla.

Už trapiausio mūsų etninės kultūros paveldo – šiaudinių sodų temos interpretaciją – Emilijai Rupainytei, Šilutės meno mokykla.

Jauniausiam konkurso dalyviui – už kūrybiškumą ir vaikystės šviesą  karpiniuose – Džiugai Sidaravičiūtei, 6 kl., Juknaičių pagr. mokykla.

„Dryžuotojo  šaliko“ teatro studijos prizas „Įdomaus žiūrėjimo“ – Justinai Skirbutytei, Šilutės Vydūno gimn..

Už originalią ir netradicinę Pasaulio medžio interpretaciją – Kamilei Simonaitytei, Šilutės pirmoji gimnazija, Ia kl.

Pagyrimo raštais už dalyvavimą Šilutės rajono mokinių popieriaus karpinių konkurse „Atkurtai Lietuvai – 30“ apdovanoti: Vydūno gimnazijos mokiniai – Aidas Jankauskas, Aistė Petrikaitė, Agnė Gricūnaitė, Akvilė Venskutė, Donata Kinčiūtė, Gabrielė Bernotaitė, Ieva Ropytė, Justina Nastytė, Karolina Skurdelytė, Monika Rumpytė, Rokas Ratkevičius, Rūta Degutytė, Ugnė Simutytė; iš Šilutės pirmosios gimnazijos – Inelda Liekytė,; Šilutės meno mokyklos – Vanesa Levičeva, Giedrius Eidukis.

Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė L. Spirgienė, sveikindama mokinius gražios parodos surengimo proga, pasidžiaugė jų darbais ir pažadėjo, kad karpiniai keliaus per mokyklų bibliotekas, tad ir kitų mokyklų mokiniai galės jais pasidžiaugti ne tik virtualioje erdvėje.

Birutė Morkevičienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite