Pasibaigė mokinių popieriaus karpinių konkursas „Atkurtai Lietuvai – 30“

2020-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs Tautodailės metais. Ta proga rajone buvo organizuota ne viena tautodailės darbų paroda.

Karpinių konkurso nugalėtojai ir kitų prizinių vietų laimėtojai kartu su savo mokytojomis.

Tautodailininkė, karpytoja, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šilutės sekcijos pirmininkė Rūta Emigart Čiuželienė personalinę parodą surengė Šilutės pirmosios gimnazijos bibliotekoje. Tada kartu su bibliotekininke Laima Jablonskyte kilo mintis suorganizuoti konkursą – paskatinti gimnazistus karpyti ir išbandyti savo jėgas konkurse.

Rūta Emigart Čiuželienė pasižadėjo iškarpyti tris naujus darbus ir padovanoti juos gražiausius karpinius pateikusiems mokiniams.

Konkurse panoro dalyvauti Šilutės meno mokyklos, Šilutės Vydūno gimnazijos ir Juknaičių pagrindinės mokyklos mokiniai. Konkursui buvo pateikti 56 karpiniai. Mokinius rengė mokytojos Kristina Blankaitė, Neda Jencienė ir Daliutė Montvydienė. Virtualiame balsavime dalyvavo 117 žiūrovų. Prizus ir padėkos raštus nugalėtojams taip pat skyrė Šilutės pirmoji gimnazija ir gimnazijos „Dryžuoto šaliko“ teatro studija.

Lietuvoje popieriaus karpiniais pradėta užsiiminėti XVI a. Itin populiarūs namų interjero puošybai popieriaus karpiniai buvo XIX a. pabaigoje – XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Miesto, ypač kaimo žmonės, karpiniais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų, veidrodžių rėmus. Sudėtingesnio ornamento karpiniais – užuolaidėlėmis puošdavo namų langus, indaujas. Specialūs karpiniai su paukščių, arklių, obuolių, varpų ir kitais siluetais būdavo kuriami vestuvėms, jaunavedžių sėdimai vietai papuošti. Kiauraraščių karpinių ornamentika išplaukė iš audinių, medžio raižinių specifikos, komponavimo tradicijų. Karpiniai atspindėjo originalią liaudies kūrybinę savimonę, vieno ar kito krašto etninę kultūrą.

Gegužės 19-ąją, po ilgos pertraukos dėl pandemijos, į Šilutės pirmąją gimnaziją rinkosi mokiniai, karpinių konkurso nugalėtojai ir kitų prizinių vietų laimėtojai kartu su savo mokytojomis. Dalyvavo konkurso iniciatorės, atėjo gimnazijos direktorė Laima Spirgienė. Susirinkusieji apžiūrėjo bibliotekoje eksponuojamą parodą, pažiūrėjo sukurtą filmuką.

Bibliotekininkė Laima Jablonskytė pasidžiaugė gražiais mokinių darbais ir tuo, kad bus apdovanota net 30 mokinių. Mokytojos taip pat džiaugėsi savo mokinių kūrybiškumu.

Meno mokyklos mokytoja Neda Jencienė papasakojo, kad paskatinti Skuodo karpytojos tautodailininkės Elvitos Šeputaitės pavyzdžio pabandė su gimnazistais karpyti iš kelių spalvų popieriaus ir juos klijuoti keliais sluoksniais. „Mokiniams patiko ir jie sukūrė gražius darbus“, – džiaugėsi mokytoja.

Mokytoja Kristina Blankaitė pasidžiaugė, kad pagaliau įvyko baigiamasis renginys. „Smagu buvo žiūrėti ir vertinti mokinių darbus. Kokia įvairi darbų stilistika, atsižvelgiant į mokinių amžių, kokia naujų idėjų gausa. Džiugina tai“, – sakė pedagogė.

Vydūno gimnazijos mokytoja Daliutė Montvydienė apgailestavo, kad mokiniai, pradėję savo darbus karpyti gimnazijoje pamokų metu, dėl pandemijos turėjo darbus užbaigti savarankiškai namuose, ir vėliau ne visus juos pavykę surinkti ir pristatyti į konkursą.

Rūta Emigart Čiuželienė pasidžiaugė, kad konkursas pavyko, mokiniai sukūrė daug gražių darbų. Papasakojo apie savo personalines parodas, bendradarbiavimą su Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriumi, pasidalino ateities planais ir viltimi, kad mokinių konkursas taps tradiciniu. Padėkojo gimnazijai už įrėmintus mokinių darbus ir atsiradusią galimybę juos eksponuoti rajono mokyklose.

Po sveikinimų buvo skelbiami rezultatai. Tautodailininkės R.  Čiuželienės prizas ir  pirmoji vieta (žiūrovų II vieta) atiteko Vydūno gimnazijos gimnazistei Evelinai Linkevičiūtei, 3 kl.

Tautodailininkės R.  Čiuželienės prizas ir  antroji vieta už Pamario krašto kultūros ženklų įprasminimą atiteko Rokui Bočkui iš Šilutės meno mokyklos.

Tautodailininkės R.  Čiuželienės prizas ir trečioji vieta atiteko Kiprui Vytautui Spirgiui iš Šilutės pirmosios gimnazijos.

Žiūrovų pirmoji vieta atiteko Emilijai Pleikytei iš Šilutės pirmosios gimnazijos.

Žiūrovų trečioji vieta atiteko Martynui Mickui ir Matui Mamkaičiui iš Vydūno gimnazijos.

Padėkos įteiktos šiems mokiniams:

Už tradicinio, simbolino, apeiginio Lietuvos augalo temos aktualizavimą – Emilei Kaziukonytei, Vydūno gimn.

Už Pasaulio medžio sandaros įdomią interpretaciją – Deimantei Urniežiūtei, Pirmoji gimn.

Jauniausiam konkurso dalyviui paskatinamasis prizas – Rugilei Martinkutei, 7 kl., Juknaičių pagr. Mokykla.

Už Pamariui svarbios žvejų temos atskleidimą – Kornelijai Suchodimcovai, Šilutės meno mokykla.

Už trapiausio mūsų etninės kultūros paveldo – šiaudinių sodų temos interpretaciją – Emilijai Rupainytei, Šilutės meno mokykla.

Jauniausiam konkurso dalyviui – už kūrybiškumą ir vaikystės šviesą  karpiniuose – Džiugai Sidaravičiūtei, 6 kl., Juknaičių pagr. mokykla.

„Dryžuotojo  šaliko“ teatro studijos prizas „Įdomaus žiūrėjimo“ – Justinai Skirbutytei, Šilutės Vydūno gimn..

Už originalią ir netradicinę Pasaulio medžio interpretaciją – Kamilei Simonaitytei, Šilutės pirmoji gimnazija, Ia kl.

Pagyrimo raštais už dalyvavimą Šilutės rajono mokinių popieriaus karpinių konkurse „Atkurtai Lietuvai – 30“ apdovanoti: Vydūno gimnazijos mokiniai – Aidas Jankauskas, Aistė Petrikaitė, Agnė Gricūnaitė, Akvilė Venskutė, Donata Kinčiūtė, Gabrielė Bernotaitė, Ieva Ropytė, Justina Nastytė, Karolina Skurdelytė, Monika Rumpytė, Rokas Ratkevičius, Rūta Degutytė, Ugnė Simutytė; iš Šilutės pirmosios gimnazijos – Inelda Liekytė,; Šilutės meno mokyklos – Vanesa Levičeva, Giedrius Eidukis.

Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė L. Spirgienė, sveikindama mokinius gražios parodos surengimo proga, pasidžiaugė jų darbais ir pažadėjo, kad karpiniai keliaus per mokyklų bibliotekas, tad ir kitų mokyklų mokiniai galės jais pasidžiaugti ne tik virtualioje erdvėje.

Birutė Morkevičienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nagų grybelis ir pedikiūras – suderinama?

Deja, bet dauguma žmonių mano, kad nagų grybelio infekcija nėra didelė problema, kurią reikėtų iš karto spręsti. Tiesa, pradžioje problema yra maža, tačiau palaipsniui ji gali itin smarkiai progresuoti: vietoj vieno užkrėsto nago, turėsite – penkis. Manoma, kad pedikiūras esant nagų grybeliui viską išspręs, tačiau taip manyti nereikėtų.  Ko vertėtų vengti? Dažnai atsiradusias bėdas stengiamės užmaskuoti, o ne išspręsti. Ne išimtis ir nagų grybelinė infekcija. Atsiradus šiai problemai pirmiausiai stengiamės ją nuslėpti, o vėliau pastebėję, kad nieko iš to gero

Aromaterapiniai difuzoriai. Kaip išsirinkti?

Drąsiai galima sakyti, kad aromaterapiniai difuzoriai yra vienas geriausių pirkinių, kokį tik galite padovanoti savo namams. Jei jūsų namuose nuolat veiks toks prietaisas, tokiu atveju, jūs ne tik galėsite mėgautis mėgstamu aromatu, bet ir jausti teigiamą jų poveikį savo sveikatai. Tiesa, aromaterapinių difuzorių asortimentas šiandien labai didelis, todėl nieko keista, kad daugelis norinčių turėtų tokį gaminį savo namuose, nežino, kaip išsirinkti. Išsirinkti bus kur kas lengviau, jei atkreipsite dėmesį į tam tikras detales Tik skleidžia aromatą? Visus aromaterapinius difuzorius galima

Mokausi ne klasėje…

Saugų Jurgio Mikšo pagrindinėje mokykloje praūžė praktinių studijų savaitės. Pradinukai tapo gamtininkais-tyrinėtojais ir iššmirinėjo artimas ir tolimas pievas sekiodami įvairiausių rūšių vabalėlius, tyrinėdami juos stebinančią augmeniją. 5 ir 8 klasių mokiniai, dirbę savarankiškai nuotoliniu būdu, kūrybiškai atliko pateiktas užduotis ir pristatė savo veiklų rezultatus  konferencijoje „Mokausi pats!“. Šeštokams  priskirta menų programa „M. K.  Čiurlionis – paslaptys kasdienybėje “. Jiems teko pasinerti į šio menininko kūrybą – paieškoti savyje dailininko ir muzikanto gyslelės. Septintokai  tobulino gimtosios ir užsienio kalbų įgūdžius programoje

Šiukšles rūšiuoja trys iš keturių, daugkartinius maišelius naudoja pusė gyventojų

Vos keli procentai šalies gyventojų numoja ranka į ekologiją ir nesiima jokių veiksmų aplinkai saugoti. tai rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, trys iš keturių Lietuvos gyventojų rūšiuoja šiukšles, pusė naudoja daugkartinius maišelius, dar tiek pat perka tik tiek maisto, kiek jo suvartoja.   Dauguma (75 proc.) apklaustųjų asmeniškai prisideda prie tvarios aplinkos saugojimo rūšiuodami šiukšles, 48 proc. – pirkiniams naudodami savo daugkartinį maišelį, tiek pat – pirkdami maisto tik tiek, kiek suvartoja. 37 proc.

Taip pat skaitykite