Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną.

Oficialioji pradžia
Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę Vokietijos pareigūnę su keliais oficialiais jos delegacijos nariais glaudžiu žiedu apsupo keliasdešimt televizijų ir kitų žiniasklaidos priemonių atstovų (tarp jų buvo ir 12 Lietuvos žiniasklaidininkų).

Vokietijos Federacinės Respublikos maisto ir žemės ūkio ministrė Julia Klöckner parodos atidarymo dieną aplankė Lietuvos Respublikos ekspoziciją. Centre – LR žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Kairėje – Berlyno meras Michael Müller. Messe Berlin GmbH foto.

Lietuviai ministrei įteikė pintinę parodoje eksponuojamų lietuviškų produktų, paženklintų tautinio paveldo ženklu. Po kelių mandagumo frazių visas svečių spiečius nuskubėjo į netoliese įsikūrusių švedų sektorių. Greta savo gėrybes eksponavo latviai, estai, suomiai, norvegai.

Pasaulinė „Neįtikėtinos dešros“ premjera
Palyginus su kiaulienos dešra, ji turi teigiamą aplinkos balansą – jai pagaminti sunaudojama 80 proc. mažiau žemės, 90 proc. mažiau vandens ir 90 proc. mažiau anglies dioksido. Taip sakė per pasaulinę „Neįtikėtinos dešros“ premjerą „Žaliojoje savaitėje“ pristatydamas veganiškas dešras „Nestlé“ prekės ženklo vadybininkas Miguelis Serrano.
Šios dešros – iš sojų, morkų, paprikos, burokėlių ir kokosų aliejaus. Tikimasi, kad šio produkto mažmeninės prekybos parduotuvėse bus galima įsigyti jau 2020 m. balandį.

Parodos lankytojams – rekordinis šakotis
Parodos lankytojus aną penktadienį į Lietuvos stendą traukė ir ypatinga staigmena – L. Sadauskienės individualios įmonės šakotis, lauke keptas net 7 valandas. Jam patiekti buvo sunaudota net 700 kiaušinių, 17 kg miltų, 15 kg sviesto, tiek pat kilogramų grietinės ir cukraus. Skambant kaimo kapelos skudučių, armonikos, smuiko ir klarneto muzikai, didįjį „baumkucheną“ – taip vokiškai vadinamas šakotis – prapjovė ir delno dydžio gabaliukais dalijo ministras A. Palionis. Parodos lankytojai mielai vaišinosi lietuvišku skanėstu.
Beje, kai kurie parodos lankytojai, į šią parodą užsukantys gal ir kasmet, anot „Lietuvos ryto“ televizijos korespondentės Sandros Kindiuk, į Lietuvos sektorių ateidavo net nešini užrašais: „Aha, cepelinų pavalgiau…“ ir žvelgia į tolimesnį sąrašą.

Europos pieno valdyba (EMB) savo spaudos konferencijoje IGW 2020 atkreipė dėmesį į sunkią Europos pieno gamintojų situaciją. Įdomus faktas: keliose Europos šalyse pieno gamintojai parduoda pieną ir pieno produktus su etiketėmis „Sąžiningas pienas“, už kurį 45 centai už litrą eina ūkininkams, kuriems vartotojai gali padėti išsaugoti šeimos ūkius. Tai demonstruojama „DFM Vermarktungs GmbH“ stende, 5.2 salėje (164 stendas).

Lietuviškus, tautinio paveldo ženklu pažymėtus kremus ekspozicijoje demonstruoja uždaroji akcinė bendrovė „Evija ir partneriai“. Mažoji bendrija „Bioproduktas“ čia pristato pluoštinių kanapių sėklas, aliejų, baltymus, miltus, arbatas, kitus produktus.
O štai Šri Lankos stende buvo galima paragauti kokoso vandens su ciberžole ar alaviju…

Oficialiai
Anot oficialios parodų centro informacijos, „Žaliosios savaitės 2020“ atidarymo ceremonijoje politikų ir žemės ūkio bei maisto pramonės atstovų kalbas vienijo kvietimas dialogui. 3600 garbės svečių akivaizdoje jie pabrėžė, kad, viena vertus, žemės ūkiui ateityje reikia modernių pramonės metodų, kita vertus, jis turi atitikti tvarumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Vokietijos maisto pramonės federalinės asociacijos (BVE) pirmininkas Wolfgang Ingold sveikinime pabrėžė: „Mes sekame paskui vartotoją“. Jis sakė, kad pramonė bando maistą gaminti ir paskirstyti atsakingai ir kad tuo „nusipelno pagarbos“. „Mes nesame problema, mes esame sprendimas“, – sakė jis.

Berlyno veterinarijos tarnybos Charlottenburg-Wilmersdorf apylinkės skyriaus nurodymu, 2.2 salės skyrius (Rusijos Federacijos sektorius) buvo uždarytas ir iš jo išprašyti lankytojai apie 2 val. Organizatoriai teigė, kad tai – atsargumo priemonė, mat atliekant įprastinį patikrinimą buvo aptikta iš Rusijos nelegaliai importuotos kiaulienos (apie 20 dešrų, apvyniotų susitraukiančia plėvele). Kiaulienos importas Į ES iš Rusijos yra draudžiamas. Muitinė patikrino visą Rusijos parodų plotą. Penkiuose stenduose buvo konfiskuota apie 280 l prekių, kurioms nepavyko pateikti atitinkamų muitinės dokumentų.

Pasaulinėje parodoje sutiktos šilutiškės (iš kairės): Žemės ūkio universitetą baigusi ir tėvų ūkyje dirbanti Gintarė Elijošiūtė iš Tarvydų, Stefanija Barakauskienė (Klaipėdos r.), Žemaitkiemio k. ūkininkė Ramutė Jonelienė, ŽŪR Šilutės ir Klaipėdos r. savivaldos organizatorė Birutė Gustienė, pagryniškė Gabrielė Kuskytė, talkinanti tėvų ūkyje, Pagryniuose.

Vokietijos ūkininkų asociacijos prezidentas Joachim Rukwied paprašė suprasti ūkininkų „ateities baimę“. Nepaprastai išaugo tiek jų darbo reikalavimai, tiek konkurencija rinkoje. Demonstrantai su savo traktoriais daugelyje Europos šalių atnešė žinią: „Mes matome naujo ir į ateitį orientuoto dialogo galimybę!“ Ūkininkai tikisi, kad politikai nustatys teisingą ekologijos ir konkurencijos pagrindą. Tie vartotojai, kurie „galėjo tai sau leisti, turėtų būti pasirengę mokėti didesnę kainą, jei nori maisto, pagaminto pagal aukštesnius standartus“.
Naujasis ES žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski pažadėjo dirbti Briuselyje vartotojų, bet ir ūkininkų, saugumui užtikrinti. Remdamasis „Mercosur“ susitarimu, jis pasakė, kad standartai, kuriuos Europos ūkininkai taiko savo gaminiams, turėtų būti taikomi ir importui.

 

Federalinė žemės ūkio ministrė Julia Klöckner sakė: „Mes nenorime atgalinio žemės ūkio perversmo. Greičiau žemės ūkis turi būti modernaus amžiaus dalis“.
Šalies partnerės Kroatijos ministras pirmininkas Andrej Plenkovic partnerystę su Žaliąja savaite pavadino „mūsų dalyvavimo karūna“ didžiausioje pasaulio žemės ūkio mugėje.
Kadangi 2020 m. Kroatija ir Vokietija tapo ES Tarybai pirmininkaujančiomis valstybėmis, jos taip pat dirbo kartu priimdamos naująją bendrąją žemės ūkio politiką, atsižvelgdamos į žemės ūkio norus. Europietiškas maistas turėtų atitikti pasaulinį standartą, sakė jis savo kalboje vokiečių kalba.

400 tūkst. lankytojų
„Messe Berlin GmbH“ („Berlyno mugės“) parodų komplekse įsikūrusi tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“ šįkart užėmė net 116 tūkst. kv. metrų plotą, išsidėstė didžiuliuose 26 parodų paviljonuose. Priskaičiuota net 1660 eksponatų. Parodos rengėjai tikėjosi iš viso sulaukti 400 tūkst. lankytojų. Ne pirmą kartą parodoje dalyvaujantieji sakė, kad per visas parodos 10 dienų visų sektorių lentynos bus šluote iššluotos Berlyno gyventojų ir specialiai į šią parodą atvykstančių svečių iš viso pasaulio.

Petras SKUTULAS

Petro Skutulo ir Messe Berlin GmbH nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite