Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną.

Oficialioji pradžia
Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę Vokietijos pareigūnę su keliais oficialiais jos delegacijos nariais glaudžiu žiedu apsupo keliasdešimt televizijų ir kitų žiniasklaidos priemonių atstovų (tarp jų buvo ir 12 Lietuvos žiniasklaidininkų).

Vokietijos Federacinės Respublikos maisto ir žemės ūkio ministrė Julia Klöckner parodos atidarymo dieną aplankė Lietuvos Respublikos ekspoziciją. Centre – LR žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Kairėje – Berlyno meras Michael Müller. Messe Berlin GmbH foto.

Lietuviai ministrei įteikė pintinę parodoje eksponuojamų lietuviškų produktų, paženklintų tautinio paveldo ženklu. Po kelių mandagumo frazių visas svečių spiečius nuskubėjo į netoliese įsikūrusių švedų sektorių. Greta savo gėrybes eksponavo latviai, estai, suomiai, norvegai.

Pasaulinė „Neįtikėtinos dešros“ premjera
Palyginus su kiaulienos dešra, ji turi teigiamą aplinkos balansą – jai pagaminti sunaudojama 80 proc. mažiau žemės, 90 proc. mažiau vandens ir 90 proc. mažiau anglies dioksido. Taip sakė per pasaulinę „Neįtikėtinos dešros“ premjerą „Žaliojoje savaitėje“ pristatydamas veganiškas dešras „Nestlé“ prekės ženklo vadybininkas Miguelis Serrano.
Šios dešros – iš sojų, morkų, paprikos, burokėlių ir kokosų aliejaus. Tikimasi, kad šio produkto mažmeninės prekybos parduotuvėse bus galima įsigyti jau 2020 m. balandį.

Parodos lankytojams – rekordinis šakotis
Parodos lankytojus aną penktadienį į Lietuvos stendą traukė ir ypatinga staigmena – L. Sadauskienės individualios įmonės šakotis, lauke keptas net 7 valandas. Jam patiekti buvo sunaudota net 700 kiaušinių, 17 kg miltų, 15 kg sviesto, tiek pat kilogramų grietinės ir cukraus. Skambant kaimo kapelos skudučių, armonikos, smuiko ir klarneto muzikai, didįjį „baumkucheną“ – taip vokiškai vadinamas šakotis – prapjovė ir delno dydžio gabaliukais dalijo ministras A. Palionis. Parodos lankytojai mielai vaišinosi lietuvišku skanėstu.
Beje, kai kurie parodos lankytojai, į šią parodą užsukantys gal ir kasmet, anot „Lietuvos ryto“ televizijos korespondentės Sandros Kindiuk, į Lietuvos sektorių ateidavo net nešini užrašais: „Aha, cepelinų pavalgiau…“ ir žvelgia į tolimesnį sąrašą.

Europos pieno valdyba (EMB) savo spaudos konferencijoje IGW 2020 atkreipė dėmesį į sunkią Europos pieno gamintojų situaciją. Įdomus faktas: keliose Europos šalyse pieno gamintojai parduoda pieną ir pieno produktus su etiketėmis „Sąžiningas pienas“, už kurį 45 centai už litrą eina ūkininkams, kuriems vartotojai gali padėti išsaugoti šeimos ūkius. Tai demonstruojama „DFM Vermarktungs GmbH“ stende, 5.2 salėje (164 stendas).

Lietuviškus, tautinio paveldo ženklu pažymėtus kremus ekspozicijoje demonstruoja uždaroji akcinė bendrovė „Evija ir partneriai“. Mažoji bendrija „Bioproduktas“ čia pristato pluoštinių kanapių sėklas, aliejų, baltymus, miltus, arbatas, kitus produktus.
O štai Šri Lankos stende buvo galima paragauti kokoso vandens su ciberžole ar alaviju…

Oficialiai
Anot oficialios parodų centro informacijos, „Žaliosios savaitės 2020“ atidarymo ceremonijoje politikų ir žemės ūkio bei maisto pramonės atstovų kalbas vienijo kvietimas dialogui. 3600 garbės svečių akivaizdoje jie pabrėžė, kad, viena vertus, žemės ūkiui ateityje reikia modernių pramonės metodų, kita vertus, jis turi atitikti tvarumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Vokietijos maisto pramonės federalinės asociacijos (BVE) pirmininkas Wolfgang Ingold sveikinime pabrėžė: „Mes sekame paskui vartotoją“. Jis sakė, kad pramonė bando maistą gaminti ir paskirstyti atsakingai ir kad tuo „nusipelno pagarbos“. „Mes nesame problema, mes esame sprendimas“, – sakė jis.

Berlyno veterinarijos tarnybos Charlottenburg-Wilmersdorf apylinkės skyriaus nurodymu, 2.2 salės skyrius (Rusijos Federacijos sektorius) buvo uždarytas ir iš jo išprašyti lankytojai apie 2 val. Organizatoriai teigė, kad tai – atsargumo priemonė, mat atliekant įprastinį patikrinimą buvo aptikta iš Rusijos nelegaliai importuotos kiaulienos (apie 20 dešrų, apvyniotų susitraukiančia plėvele). Kiaulienos importas Į ES iš Rusijos yra draudžiamas. Muitinė patikrino visą Rusijos parodų plotą. Penkiuose stenduose buvo konfiskuota apie 280 l prekių, kurioms nepavyko pateikti atitinkamų muitinės dokumentų.

Pasaulinėje parodoje sutiktos šilutiškės (iš kairės): Žemės ūkio universitetą baigusi ir tėvų ūkyje dirbanti Gintarė Elijošiūtė iš Tarvydų, Stefanija Barakauskienė (Klaipėdos r.), Žemaitkiemio k. ūkininkė Ramutė Jonelienė, ŽŪR Šilutės ir Klaipėdos r. savivaldos organizatorė Birutė Gustienė, pagryniškė Gabrielė Kuskytė, talkinanti tėvų ūkyje, Pagryniuose.

Vokietijos ūkininkų asociacijos prezidentas Joachim Rukwied paprašė suprasti ūkininkų „ateities baimę“. Nepaprastai išaugo tiek jų darbo reikalavimai, tiek konkurencija rinkoje. Demonstrantai su savo traktoriais daugelyje Europos šalių atnešė žinią: „Mes matome naujo ir į ateitį orientuoto dialogo galimybę!“ Ūkininkai tikisi, kad politikai nustatys teisingą ekologijos ir konkurencijos pagrindą. Tie vartotojai, kurie „galėjo tai sau leisti, turėtų būti pasirengę mokėti didesnę kainą, jei nori maisto, pagaminto pagal aukštesnius standartus“.
Naujasis ES žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski pažadėjo dirbti Briuselyje vartotojų, bet ir ūkininkų, saugumui užtikrinti. Remdamasis „Mercosur“ susitarimu, jis pasakė, kad standartai, kuriuos Europos ūkininkai taiko savo gaminiams, turėtų būti taikomi ir importui.

 

Federalinė žemės ūkio ministrė Julia Klöckner sakė: „Mes nenorime atgalinio žemės ūkio perversmo. Greičiau žemės ūkis turi būti modernaus amžiaus dalis“.
Šalies partnerės Kroatijos ministras pirmininkas Andrej Plenkovic partnerystę su Žaliąja savaite pavadino „mūsų dalyvavimo karūna“ didžiausioje pasaulio žemės ūkio mugėje.
Kadangi 2020 m. Kroatija ir Vokietija tapo ES Tarybai pirmininkaujančiomis valstybėmis, jos taip pat dirbo kartu priimdamos naująją bendrąją žemės ūkio politiką, atsižvelgdamos į žemės ūkio norus. Europietiškas maistas turėtų atitikti pasaulinį standartą, sakė jis savo kalboje vokiečių kalba.

400 tūkst. lankytojų
„Messe Berlin GmbH“ („Berlyno mugės“) parodų komplekse įsikūrusi tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“ šįkart užėmė net 116 tūkst. kv. metrų plotą, išsidėstė didžiuliuose 26 parodų paviljonuose. Priskaičiuota net 1660 eksponatų. Parodos rengėjai tikėjosi iš viso sulaukti 400 tūkst. lankytojų. Ne pirmą kartą parodoje dalyvaujantieji sakė, kad per visas parodos 10 dienų visų sektorių lentynos bus šluote iššluotos Berlyno gyventojų ir specialiai į šią parodą atvykstančių svečių iš viso pasaulio.

Petras SKUTULAS

Petro Skutulo ir Messe Berlin GmbH nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dviejų dienų ralio kroso fiestoje Vilkyčiuose plazdės visos Šiaurės Europos zonos šalių vėliavos

Artėjantį savaitgalį Vilkyčių autosporto komplekse vyks vienintelis ir didžiausias ralio kroso renginys Lietuvoje – dviejų dienų ralio kroso festivalis. Josmetu bus surengti Lietuvos, Latvijos ir Šiaurės Europos zonos šalių ralio kroso etapai. Šeštadienį trasoje varžysis Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionatų dalyviai, o sekmadienį kartu su dar vienu lietuvišku etapu vyks ir Šiaurės Europos zonos šalių etapas. Įspūdingame ir kvapą gniaužiančiame renginyje žiūrovai galės išvysti ne tik greičiausius Lietuvos lenktynininkus, bet ir visą Latvijos bei Estijos ralio kroso elitą. Taip

Kintų Vydūno kultūros centre – tarptautinės emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ paroda

Rugpjūčio 14 d., penktadienį, 15 val. Kintų Vydūno kultūros centre  vyks iškilmingas tradicinės emalio meno kūrėjų laboratorijos „Pamario ženklai“ uždarymas ir emalio darbų parodos „Pamario ženklai-2020“ pristatymas. Renginio metu lankytojus džiugins gyva „Baltojo kiro“ muzika. Jau 18-us metus Kintuose organizuojama tarptautinė metalo meno kūrėjų stovykla „Pamario ženklai“ vyksta Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno įžymus Lietuvos filosofas ir rašytojas Vydūnas. Kiekvienais metais į kūrybinę laboratoriją atvykstantys metalo menininkai gauna su krašto istorija susijusią temą, kurią stengiasi kuo kūrybingiau

Dvylika AČIŪ abiturientams už 17 šimtukų

Antradienį vidiniame Šilutės H. Šojaus muziejaus kiemelyje per atstumą sudėliotos kėdės buvo skirtos abiturientams, kurie už brandos egzaminus gavo aukščiausius įvertinimus – po 100 balų, jų mokytojams ir negausiam būreliui svečių. Savivaldybės vadovai pagerbė 12 gabiausių rajono abiturientų, per egzaminus surinkusius net 17 šimtukų. Šiais metais gauta 17 šimtukų (praėjusiais metais buvo 14): iš anglų kalbos – 10; lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų – po 2; matematikos, biologijos ir vokiečių kalbos – po 1 šimtuką. Juos gavo 7 abiturientai

Audrius Endzinas – pakankamai padorus būti Seimo nariu

Apie kandidatą į Seimo narius Audrių Endziną pasakoja jo vaikystės draugas Gintaras Verbus, vaistininkas: – Aš esu kitos partijos narys ir negaliu sakyti, kad Audrius Endzinas yra geresnis už mūsų kandidatą… Užtat aš galiu rinkėjams papasakoti, kaip šis žmogus augo ir formavosi. Aš jį pažįstu jau 58-erius metus. Sovietmečių mano tėvai su Endzinais gyveno viename bute, dabartinėje Vilų gatvėje (buvusi Basčio gatvė). Mano tėvai turėjo tame bute vieną kambarį, Endzinai – du. Mūsų bendros vaikystės namą tada vadindavo mokytojų namu,