Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną.

Oficialioji pradžia
Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę Vokietijos pareigūnę su keliais oficialiais jos delegacijos nariais glaudžiu žiedu apsupo keliasdešimt televizijų ir kitų žiniasklaidos priemonių atstovų (tarp jų buvo ir 12 Lietuvos žiniasklaidininkų).

Vokietijos Federacinės Respublikos maisto ir žemės ūkio ministrė Julia Klöckner parodos atidarymo dieną aplankė Lietuvos Respublikos ekspoziciją. Centre – LR žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Kairėje – Berlyno meras Michael Müller. Messe Berlin GmbH foto.

Lietuviai ministrei įteikė pintinę parodoje eksponuojamų lietuviškų produktų, paženklintų tautinio paveldo ženklu. Po kelių mandagumo frazių visas svečių spiečius nuskubėjo į netoliese įsikūrusių švedų sektorių. Greta savo gėrybes eksponavo latviai, estai, suomiai, norvegai.

Pasaulinė „Neįtikėtinos dešros“ premjera
Palyginus su kiaulienos dešra, ji turi teigiamą aplinkos balansą – jai pagaminti sunaudojama 80 proc. mažiau žemės, 90 proc. mažiau vandens ir 90 proc. mažiau anglies dioksido. Taip sakė per pasaulinę „Neįtikėtinos dešros“ premjerą „Žaliojoje savaitėje“ pristatydamas veganiškas dešras „Nestlé“ prekės ženklo vadybininkas Miguelis Serrano.
Šios dešros – iš sojų, morkų, paprikos, burokėlių ir kokosų aliejaus. Tikimasi, kad šio produkto mažmeninės prekybos parduotuvėse bus galima įsigyti jau 2020 m. balandį.

Parodos lankytojams – rekordinis šakotis
Parodos lankytojus aną penktadienį į Lietuvos stendą traukė ir ypatinga staigmena – L. Sadauskienės individualios įmonės šakotis, lauke keptas net 7 valandas. Jam patiekti buvo sunaudota net 700 kiaušinių, 17 kg miltų, 15 kg sviesto, tiek pat kilogramų grietinės ir cukraus. Skambant kaimo kapelos skudučių, armonikos, smuiko ir klarneto muzikai, didįjį „baumkucheną“ – taip vokiškai vadinamas šakotis – prapjovė ir delno dydžio gabaliukais dalijo ministras A. Palionis. Parodos lankytojai mielai vaišinosi lietuvišku skanėstu.
Beje, kai kurie parodos lankytojai, į šią parodą užsukantys gal ir kasmet, anot „Lietuvos ryto“ televizijos korespondentės Sandros Kindiuk, į Lietuvos sektorių ateidavo net nešini užrašais: „Aha, cepelinų pavalgiau…“ ir žvelgia į tolimesnį sąrašą.

Europos pieno valdyba (EMB) savo spaudos konferencijoje IGW 2020 atkreipė dėmesį į sunkią Europos pieno gamintojų situaciją. Įdomus faktas: keliose Europos šalyse pieno gamintojai parduoda pieną ir pieno produktus su etiketėmis „Sąžiningas pienas“, už kurį 45 centai už litrą eina ūkininkams, kuriems vartotojai gali padėti išsaugoti šeimos ūkius. Tai demonstruojama „DFM Vermarktungs GmbH“ stende, 5.2 salėje (164 stendas).

Lietuviškus, tautinio paveldo ženklu pažymėtus kremus ekspozicijoje demonstruoja uždaroji akcinė bendrovė „Evija ir partneriai“. Mažoji bendrija „Bioproduktas“ čia pristato pluoštinių kanapių sėklas, aliejų, baltymus, miltus, arbatas, kitus produktus.
O štai Šri Lankos stende buvo galima paragauti kokoso vandens su ciberžole ar alaviju…

Oficialiai
Anot oficialios parodų centro informacijos, „Žaliosios savaitės 2020“ atidarymo ceremonijoje politikų ir žemės ūkio bei maisto pramonės atstovų kalbas vienijo kvietimas dialogui. 3600 garbės svečių akivaizdoje jie pabrėžė, kad, viena vertus, žemės ūkiui ateityje reikia modernių pramonės metodų, kita vertus, jis turi atitikti tvarumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Vokietijos maisto pramonės federalinės asociacijos (BVE) pirmininkas Wolfgang Ingold sveikinime pabrėžė: „Mes sekame paskui vartotoją“. Jis sakė, kad pramonė bando maistą gaminti ir paskirstyti atsakingai ir kad tuo „nusipelno pagarbos“. „Mes nesame problema, mes esame sprendimas“, – sakė jis.

Berlyno veterinarijos tarnybos Charlottenburg-Wilmersdorf apylinkės skyriaus nurodymu, 2.2 salės skyrius (Rusijos Federacijos sektorius) buvo uždarytas ir iš jo išprašyti lankytojai apie 2 val. Organizatoriai teigė, kad tai – atsargumo priemonė, mat atliekant įprastinį patikrinimą buvo aptikta iš Rusijos nelegaliai importuotos kiaulienos (apie 20 dešrų, apvyniotų susitraukiančia plėvele). Kiaulienos importas Į ES iš Rusijos yra draudžiamas. Muitinė patikrino visą Rusijos parodų plotą. Penkiuose stenduose buvo konfiskuota apie 280 l prekių, kurioms nepavyko pateikti atitinkamų muitinės dokumentų.

Pasaulinėje parodoje sutiktos šilutiškės (iš kairės): Žemės ūkio universitetą baigusi ir tėvų ūkyje dirbanti Gintarė Elijošiūtė iš Tarvydų, Stefanija Barakauskienė (Klaipėdos r.), Žemaitkiemio k. ūkininkė Ramutė Jonelienė, ŽŪR Šilutės ir Klaipėdos r. savivaldos organizatorė Birutė Gustienė, pagryniškė Gabrielė Kuskytė, talkinanti tėvų ūkyje, Pagryniuose.

Vokietijos ūkininkų asociacijos prezidentas Joachim Rukwied paprašė suprasti ūkininkų „ateities baimę“. Nepaprastai išaugo tiek jų darbo reikalavimai, tiek konkurencija rinkoje. Demonstrantai su savo traktoriais daugelyje Europos šalių atnešė žinią: „Mes matome naujo ir į ateitį orientuoto dialogo galimybę!“ Ūkininkai tikisi, kad politikai nustatys teisingą ekologijos ir konkurencijos pagrindą. Tie vartotojai, kurie „galėjo tai sau leisti, turėtų būti pasirengę mokėti didesnę kainą, jei nori maisto, pagaminto pagal aukštesnius standartus“.
Naujasis ES žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski pažadėjo dirbti Briuselyje vartotojų, bet ir ūkininkų, saugumui užtikrinti. Remdamasis „Mercosur“ susitarimu, jis pasakė, kad standartai, kuriuos Europos ūkininkai taiko savo gaminiams, turėtų būti taikomi ir importui.

 

Federalinė žemės ūkio ministrė Julia Klöckner sakė: „Mes nenorime atgalinio žemės ūkio perversmo. Greičiau žemės ūkis turi būti modernaus amžiaus dalis“.
Šalies partnerės Kroatijos ministras pirmininkas Andrej Plenkovic partnerystę su Žaliąja savaite pavadino „mūsų dalyvavimo karūna“ didžiausioje pasaulio žemės ūkio mugėje.
Kadangi 2020 m. Kroatija ir Vokietija tapo ES Tarybai pirmininkaujančiomis valstybėmis, jos taip pat dirbo kartu priimdamos naująją bendrąją žemės ūkio politiką, atsižvelgdamos į žemės ūkio norus. Europietiškas maistas turėtų atitikti pasaulinį standartą, sakė jis savo kalboje vokiečių kalba.

400 tūkst. lankytojų
„Messe Berlin GmbH“ („Berlyno mugės“) parodų komplekse įsikūrusi tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“ šįkart užėmė net 116 tūkst. kv. metrų plotą, išsidėstė didžiuliuose 26 parodų paviljonuose. Priskaičiuota net 1660 eksponatų. Parodos rengėjai tikėjosi iš viso sulaukti 400 tūkst. lankytojų. Ne pirmą kartą parodoje dalyvaujantieji sakė, kad per visas parodos 10 dienų visų sektorių lentynos bus šluote iššluotos Berlyno gyventojų ir specialiai į šią parodą atvykstančių svečių iš viso pasaulio.

Petras SKUTULAS

Petro Skutulo ir Messe Berlin GmbH nuotraukos

Hits: 253

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kintuose atsivers vandens sportas neįgaliesiems

Šilutės r. savivaldybė su partneriais iš Lenkijos ir Vokietijos rugsėjį užbaigs įgyvendinti tarptautinį projektą „Baltija visiems“.  Savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas akcentavo, kad projekto tikslas į vandens sportą įtraukti neįgaliuosius. Dalyvavimui šiame projekte dar 2018 metų gegužę pritarė Savivaldybės taryba. Savivaldybė jau beveik užbaigė projektą, tačiau dėl pandemijos, karantinų, susijusių su COVID-19, jo pabaiga nukelta į rugsėjį. Projekte kaip partneris dalyvauja Kintų buriavimo klubas „Marių burės“, yra ir du neasocijuoti partneriai, kurie užsiima jėgos aitvarų ir burlenčių

Aukcione parduota senoji Šilutės autobusų stotis

Už 350 tūkst. eurų aukcione parduota senoji Šilutės autobusų stotis kartu su dispečerinės pastatėliu ir kitais kiemo statiniais, kurie tarnavo keleiviams įlaipinti ir išlaipinti.  Pradinė kaina buvo 150 tūkst. eurų, parduota už 350 tūkst. eurų. Varžėsi keturi pirkėjai. Teigiama, kad laimėjo ne Šilutėje registruota įmonė. Aukciono dalyvio garantinis įnašas siekė 15 tūkst. eurų, registravimo mokestis – 100 eurų. Geležinkelio g. 1A esančių Šilutės autobusų parko pastatų plotas sudaro 806,03 kv. m. Tokį plotą sudaro pagrindinis stoties pastatas ir kartu parduotas

Kol tebėra privertos teatro durys… Pokalbis su Šilutės teatro aktoriumi Vygantu Paldausku

Vos prieš trejetą metų UNESCO paskelbė gegužės 16-tą Tarptautine Šviesos diena. Šią dieną – 1960 m. gegužės 16 d. – fizikas bei inžinierius Teodoras Maimanas pirmą kartą sėkmingai pademonstravo lazerio veikimą. Dabar Lietuva ir kitos Baltijos šalys turi dvi Šviesos dienas: pirmoji minima gruodžio 13-tąją – šv. Liucijos dieną – ir gegužės 16-tą. Liucijos diena susieta su krikščioniškąja tradicija, o Tarptautinė šviesos diena – su modernaus pasaulio, meno ir mokslo vystymusi. Sakytume labai šiuolaikiška ir būtina dabarties gyvenimo apmąstymui ir

Iš policijos kronikos: mirtis, smurtas, vagystė…

Šilutės policijos komisariate savaitgalį užregistruoti šie įvykiai, kurie tiriami. Gegužės 9-os naktį namuose, Žynių k., Kintų sen., rastas vyro, gim. 1962 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Gegužės 7 d. po pietų Rusnėje pažįstamas vyras sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1957 m. Tos pačios dienos vakare blaivus vyras „auklėjo“ neblaivią (1,25 prom.) moterį. m. Policijos pagalbos prireikė gegužės 8 d. vėlų vakarą Švėkšnoje, kur pažįstamas vyras sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1975 m. Gegužės

Taip pat skaitykite