Parama žemės ūkio produktams perdirbti sulaukė ir kooperatyvų dėmesio

Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Pagal ją pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, buvo skiriama 10 atrankos balų.

Kartu įsigiję kmynų pjovimo į pradalges kombainą, kooperatyvo nariai gali greitai ir kokybiškai nukulti vaistingąsias sėklas. ŽŪK „Žemaitijos aruodai“ archyvo nuotr.

Paraišką paramai gauti pagal šią veiklos sritį  pateikė ir Žemės ūkio kooperatyvas „Žemaitijos aruodai“, kurio direktorius Vygandas Kumpys sakė, kad kooperatyvas parama naudojosi ne kartą, o šįkart už gautas lėšas planuoja organizuoti perdirbtos produkcijos tiekimo grandines. 

Prasidėjo nuo šeimos verslo

Kaip pasakojo V. Kumpys, ŽŪK „Žemaitijos aruodai“ yra kmynų prieskonių gamybos ekspertas. Kooperatyvas, pasak pašnekovo, prasidėjo kaip šeimos verslas, kuriam pamatus paklojo dabartinio vadovo senelis Antanas Gaučys, penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėjęs vadovauti Kretingos sodininkystės ūkio Rubulių skyriaus žolių, sėklų valymo ir sandėliavimo cechui bei organizavęs jo darbą 40 metų. Direktoriaus teigimu, paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį šeimai pavyko įsigyti istorines Kretingos sodininkystės ūkio patalpas, kur buvo tęsiama sėklų ruošimo ir valymo veikla.

Galiausiai 2014 metais gimė kooperatyvas, kuriam duotas pavadinimas „Žemaitijos aruodai“. A. Gaučys, anot V. Kumpio, savo žinias ir patirtį perdavė jaunesniajai kartai, kuri, tęsdama tradiciją ir naudodamasi perduota patirtimi, kuria bei tobulina kooperatyvo technologinius sprendimus ir organizuoja veiklą. „Mūsų kooperatyvas, pasitelkdamas modernius perdirbimo technologinius sprendimus, perdirba ir realizuoja aukščiausios kokybės lietuvišką kmynų produkciją pirkėjams visame pasaulyje“, – kalbėjo vadovas.

Kartu – užtikrinčiau

Kaip aiškino pašnekovas, dabar kooperatyvą sudaro ūkiai, kurie savo sėjomainoje augina dvimečius kmynus. „Iki kolektyvinių investicijų kooperatyvo nariai pardavinėdavo žaliavą po pirminio valymo tolimesniam perdirbimui, dabar kooperatyvas parduoda galutinį perdirbtą produktą, – apie kooperacijos naudą kalbėjo V. Kumpys. – Visos mūsų kooperatyvo teikiamos paslaugos iš esmės nebūtų pasiekiamos ir nebūtų rentabilios nė vienam iš mūsų kooperatyvo narių veikiant atskirai. Valymo kokybė, kokybės kontrolė, specializuoti įrengimai reikalauja gana didelio apkrovimo, tad yra įdarbinamas visas kolektyvas – tiek administracijoje, tiek laboratorijoje, tiek gamybos procese.“

Anot direktoriaus, kai kurios investicijos būtų tikrai per skaudžios arba net visai neįkandamos paskiriems mažiems ūkiams. „Pavyzdžiui, kooperatyvas 2019 m. įsigijo modernų kmynų į pradalges pjovimo mechanizmą ir kooperatyvo nariams teikė šią paslaugą, – aiškino pašnekovas. – Tai leidžia kooperatyvo nariams kulti natūralų lietuviškoje saulutėje džiovintą kmyną, kurio kokybė – nuostabi, geriausia pasaulyje. Be to, mūsų gamykloje veikia viena moderniausių gamybos ir valymo linijų Baltijos šalyse.“

Parama padeda tobulėti

Kaip teigė V. Kumpys, pasinaudojant Europos Sąjungos parama, 2015 m. atlikta visiška sėklų paruošimo ir valymo modernizacija, įdiegti šiuolaikiški, modernūs ir našumą gerokai didinantys įrengimai, tačiau nemaža dalis investicijų padaryta ir iš kooperatyvo narių skirtų ar sukauptų lėšų – 2016 m. praplėsta valymo linija, pagerinusi valymo bei fasavimo linijos našumą, 2018 m. baigti gamybinių patalpų modernizavimo ir maisto saugos vadybos standartų įdiegimo projektai, įrengta moderni kokybės laboratorija, 2019 m. nupirktas našus kmynų pjovimo į pradalges kombainas ir t. t.

Šiemet, pasak pašnekovo, kooperatyvas teikė paraišką pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ ir, jei gaus paramą, už prašomus beveik 400 tūkst. eurų ketina organizuoti perdirbtos produkcijos tiekimo grandines.

Paramos paprašė keturi kooperatyvai

Kaip informuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), 2020 m. liepos 20–rugpjūčio 21 d. paraiškų priėmimo etapui buvo skirta 14 705 213 eurų paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro 7 386 247 eurus. Kadangi skiriama paramos suma lygiomis dalimis padalyta dešimčiai Lietuvos apskričių, kiekvienoje apskrityje pareiškėjai gali pretenduoti į 1,47 mln. eurų paramą. Taigi, kiekvienoje apskrityje situacija dėl projektų finansavimo skiriasi, priklausomai nuo pateiktų paraiškų skaičiaus ir jose prašomos paramos sumos.

Paraiškas galėjo teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla. Kaip informavo NMA, iš 26-ių pareiškėjų keturias paraiškas pateikė kooperatyvai, jose prašoma paramos suma siekia 1 595 526 eurus.

Užsak. Nr. 2020/56.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar turėsime Garbės ambasadorių?

Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetai šią savaitę svarstys, ar patvirtinti Šilutės rajono Garbės ambasadoriaus vardo suteikimo nuostatus ir įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių organizuoti Šilutės rajono Garbės ambasadoriaus ženklo gaminimą. Šilutės r. savivaldybė yra prisijungusi prie projekto „Globalūs regionai“. Šis projektas – Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyva, siekianti burti į užsienį išvykusius lietuvius, skatinti juos prisidėti prie savo gimtojo miesto, miestelio gyvenimo kuriant ekonominę, socialinę, kultūrinę gerovę, skleidžiant gerąją žinią apie savo gimtinę. Vienas iš projekto tikslų – skatinti emigravusius lietuvius grįžti

Mažina Šilutės meno mokyklos mokestį

Dėl karantino ir Šilutės meno mokyklos darbo nuotoliniu būdu šios įstaigos vadovybė sausio 4 d. kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybę, prašydama sumažinti mokestį už neformalųjį vaikų ugdymą. Savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Dainora Butvydienė parengė sprendimo projektą: Savivaldybės tarybai siūlo mokestį sumažinti 50 proc., naują įkainį taikant nuo sausio 4 d. iki nuotolinio mokymo pabaigos. Iki šiol galiojantys mokesčiai buvo be jokių išlygų, nebuvo numatyta galimybės nemokėti jų esant paskelbtam karantinui, vykstant ugdymui nuotoliniu būdu. Mokestis – mėnesinis, tad

Šaltą savaitgalį (iš policijos suvestinės)

Sausio 16 d. rytą moteris namuose pasigedo (Jaunimo al., Šilutėje) aukso dirbinių. Nuostolis 2 600 Eur. Vakare kontrolės poste, Usėnuose, buvo sustabdytas automobilis „Honda Civic“, kurį vairavo neblaivus (1,97 prom.) vyras. Vėlų vakarą Klaipėdos g., Šilutėje, buvo sustabdytas automobilis ,,Audi A6“, kurį vairavo neblaivus (1,66 prom.) vyras. Sausio 17 d. per pietus įsilaužus į rūsio sandėliuką Laisvės al., Šilutėje, pavogtas elektrinis paspirtukas „Ninebot Segway Kickscooter ES1“. Nuostolis 319 eurų. Vėlų vakarą Cintjoniškių g., Šilutėje, neblaivus (2,00 prom.) vaikinas sukėlė fizinį

Metus atitarnavo už 117 305 Eur!

Su Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms padengti 2020 metais 23 vietos politikams išmokėta beveik 117 305 eurai. Meras ir mero pavaduotojas tokių išmokų negauna, nes jiems priklauso atlyginimai, tarnybinis transportas ir kita. Tarybos narys, pateikęs dokumentus, kas mėnesį turi teisę gauti minimalios mėnesio algos dydžio išmoką (jokie mokesčiai neišskaičiuojami). Tokią  tvarką Tarybos nariai pasitvirtino patys. Tad šios išmokos didėja kartu su nuolatos Lietuvoje didinama minimalia mėnesio alga.  Pamariui.eu paprašius, Savivaldybės administracija pateikė tokią informaciją: pernai transporto išlaidoms

Taip pat skaitykite