Parama žemės ūkio produktams perdirbti sulaukė ir kooperatyvų dėmesio

Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Pagal ją pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, buvo skiriama 10 atrankos balų.

Kartu įsigiję kmynų pjovimo į pradalges kombainą, kooperatyvo nariai gali greitai ir kokybiškai nukulti vaistingąsias sėklas. ŽŪK „Žemaitijos aruodai“ archyvo nuotr.

Paraišką paramai gauti pagal šią veiklos sritį  pateikė ir Žemės ūkio kooperatyvas „Žemaitijos aruodai“, kurio direktorius Vygandas Kumpys sakė, kad kooperatyvas parama naudojosi ne kartą, o šįkart už gautas lėšas planuoja organizuoti perdirbtos produkcijos tiekimo grandines. 

Prasidėjo nuo šeimos verslo

Kaip pasakojo V. Kumpys, ŽŪK „Žemaitijos aruodai“ yra kmynų prieskonių gamybos ekspertas. Kooperatyvas, pasak pašnekovo, prasidėjo kaip šeimos verslas, kuriam pamatus paklojo dabartinio vadovo senelis Antanas Gaučys, penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėjęs vadovauti Kretingos sodininkystės ūkio Rubulių skyriaus žolių, sėklų valymo ir sandėliavimo cechui bei organizavęs jo darbą 40 metų. Direktoriaus teigimu, paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį šeimai pavyko įsigyti istorines Kretingos sodininkystės ūkio patalpas, kur buvo tęsiama sėklų ruošimo ir valymo veikla.

Galiausiai 2014 metais gimė kooperatyvas, kuriam duotas pavadinimas „Žemaitijos aruodai“. A. Gaučys, anot V. Kumpio, savo žinias ir patirtį perdavė jaunesniajai kartai, kuri, tęsdama tradiciją ir naudodamasi perduota patirtimi, kuria bei tobulina kooperatyvo technologinius sprendimus ir organizuoja veiklą. „Mūsų kooperatyvas, pasitelkdamas modernius perdirbimo technologinius sprendimus, perdirba ir realizuoja aukščiausios kokybės lietuvišką kmynų produkciją pirkėjams visame pasaulyje“, – kalbėjo vadovas.

Kartu – užtikrinčiau

Kaip aiškino pašnekovas, dabar kooperatyvą sudaro ūkiai, kurie savo sėjomainoje augina dvimečius kmynus. „Iki kolektyvinių investicijų kooperatyvo nariai pardavinėdavo žaliavą po pirminio valymo tolimesniam perdirbimui, dabar kooperatyvas parduoda galutinį perdirbtą produktą, – apie kooperacijos naudą kalbėjo V. Kumpys. – Visos mūsų kooperatyvo teikiamos paslaugos iš esmės nebūtų pasiekiamos ir nebūtų rentabilios nė vienam iš mūsų kooperatyvo narių veikiant atskirai. Valymo kokybė, kokybės kontrolė, specializuoti įrengimai reikalauja gana didelio apkrovimo, tad yra įdarbinamas visas kolektyvas – tiek administracijoje, tiek laboratorijoje, tiek gamybos procese.“

Anot direktoriaus, kai kurios investicijos būtų tikrai per skaudžios arba net visai neįkandamos paskiriems mažiems ūkiams. „Pavyzdžiui, kooperatyvas 2019 m. įsigijo modernų kmynų į pradalges pjovimo mechanizmą ir kooperatyvo nariams teikė šią paslaugą, – aiškino pašnekovas. – Tai leidžia kooperatyvo nariams kulti natūralų lietuviškoje saulutėje džiovintą kmyną, kurio kokybė – nuostabi, geriausia pasaulyje. Be to, mūsų gamykloje veikia viena moderniausių gamybos ir valymo linijų Baltijos šalyse.“

Parama padeda tobulėti

Kaip teigė V. Kumpys, pasinaudojant Europos Sąjungos parama, 2015 m. atlikta visiška sėklų paruošimo ir valymo modernizacija, įdiegti šiuolaikiški, modernūs ir našumą gerokai didinantys įrengimai, tačiau nemaža dalis investicijų padaryta ir iš kooperatyvo narių skirtų ar sukauptų lėšų – 2016 m. praplėsta valymo linija, pagerinusi valymo bei fasavimo linijos našumą, 2018 m. baigti gamybinių patalpų modernizavimo ir maisto saugos vadybos standartų įdiegimo projektai, įrengta moderni kokybės laboratorija, 2019 m. nupirktas našus kmynų pjovimo į pradalges kombainas ir t. t.

Šiemet, pasak pašnekovo, kooperatyvas teikė paraišką pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ ir, jei gaus paramą, už prašomus beveik 400 tūkst. eurų ketina organizuoti perdirbtos produkcijos tiekimo grandines.

Paramos paprašė keturi kooperatyvai

Kaip informuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), 2020 m. liepos 20–rugpjūčio 21 d. paraiškų priėmimo etapui buvo skirta 14 705 213 eurų paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro 7 386 247 eurus. Kadangi skiriama paramos suma lygiomis dalimis padalyta dešimčiai Lietuvos apskričių, kiekvienoje apskrityje pareiškėjai gali pretenduoti į 1,47 mln. eurų paramą. Taigi, kiekvienoje apskrityje situacija dėl projektų finansavimo skiriasi, priklausomai nuo pateiktų paraiškų skaičiaus ir jose prašomos paramos sumos.

Paraiškas galėjo teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla. Kaip informavo NMA, iš 26-ių pareiškėjų keturias paraiškas pateikė kooperatyvai, jose prašoma paramos suma siekia 1 595 526 eurus.

Užsak. Nr. 2020/56.

Hits: 68

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilutės pareigūnas ne tarnybos metu sulaikė du pažeidėjus

Tauragės aps. VPK Šilutės r. PK Veiklos skyriaus tyrėjas balandžio 8 d. apie 10.41 val., ne tarnybos metu, Šilutės r., Barzdūnų k., pastebėjo iš kiemo išvažiuojantį automobilį „Seat“, kurio vairuotojui, pareigūno žiniomis, yra atimta teisė vairuoti. Pareigūnas siekdamas užkirsti kelią galimai nelaimei, priėjo prie automobilio vairuotojo ir prisistatė esantis policijos pareigūnas. Bendraujant su pažeidėju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl pareigūnas nedelsdamas iškvietė kolegų ekipažą. Atvykus pareigūnams, 49-erių vairuotojui nustatytas sunkus (2,72 prom.) girtumas. Šio pareigūno pastangomis nuo pelnytos

Jei nenaudoji automobilio ir laikai jį kieme

Seimas pritarė siūlymui griežtinti atsakomybę už neeksploatuojamų automobilių laikymą bendrojo naudojimo kiemuose. Ne tik didžiųjų miestų gyventojai turi bėdų dėl gyvenamųjų namų kiemuose ir jų prieigose laikomų automobilių, kurie ten stovi metų metus, nes daugelis jau netinka važiuoti dėl savo blogos būklės, o gal savininkai tiesiog neturi kur kitur jų laikyti. Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siekiama reglamentuoti ne tik neeksploatuojamų, bet ir negalimų eksploatuoti transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose. Pasak projekto iniciatoriaus

Ką reikia žinoti apie universalias padangas?

Universalios padangos dėl savo ypatumų dar yra vadinamos visasezonėmis – savotiškas kompromisas tiems, kas nenori rūpintis padangų keitimu keičiantis sezonams. Iš esmės jų išvaizda ir ženklinimas niekuo per daug nesiskiria nuo specializuotų variantų, tačiau čia taip pat galima sutikti įprastus ženklus 205/55 R16, tačiau yra šiokių tokių protektoriaus skirtumų. Jomis vairuotojai gali važinėti ištisus metus tiek šiltu, tiek ir šaltu oru, įvairiais keliais. Universalios padangos leidžia sutaupyti šiek tiek pinigų, tačiau ar jos gali prilygti specializuotiems gaminiams? Vienareikšmiškai – ne.

Šilutėje veikia vakcinavimo centras

Šilutės r. savivaldybė savo interneto svetainėje skelbia, kad Šilutėje pradeda balandžio 14 d. pradeda veikti vakcinavimo centras Šilutėje, jis bus Atgimimo al. 3, Vydūno gimnazijos sporto salėje. Pranešama, kad šiuo metu skiepijami 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys. Asmenys, kurie dar nebuvo pakviesti skiepytis savo gydymo įstaigoje, gali registruotis tel. +370 642 65 960 arba internetu https://forms.gle/4zwSdJKWhU3ZyPgu9     Hits: 27

Taip pat skaitykite